Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2006 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį baustas 2 MGL bauda;

3) 2015 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį skirta bausmę — 15 MGL bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė — 10 MGL bauda. Bausmę atlikęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 23.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su M. S., tyčia sugriebė jai už abiejų kojų, nutempė nuo lovos ant grindų, o vėliau jai gulint ant žemės koja spyrė į kairės pusės krūtinės šoną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau daugiau nei penkis, bet mažiau nei dešimt kartų, paėmęs nukentėjusiosios ramentus tris kartus iš abiejų ramentų trenkė į kairės pusės krūtinės šoną bei rankoje laikytus ramentus sulaužė per pusę, taip padarydamas M. S. poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje pažasties vidurio linijoje VI-VII šonkaulių aukštyje ir šių šonkaulių lūžius, taip pat padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir odos nubrozdinimus kairio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje, tokiais veiksmais sukeldamas M. S. fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. G. kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. vakare buvo pas pažįstamą M. S. adresu (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kitų asmenų tuo metu nebuvo. Tarp jo ir M. S. kilo žodinis konfliktas, nes jis išėjo į parduotuvę nupirkti valgyti, o grįžus ji jį pradėjo kaltinti, kad „buvo pas kažkokių kurvų“ ir trenkė su metaline vaikščiojimo lazda vieną kartą į galvą, skaudėjo, bėgo kraujas, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. Tada jai sėdint ant lovos supykęs atėmė iš jos lazdą ir su ta pačia aliumine lazda trenkė jai į kairės pusės krūtinės šoną vieną kartą, tada nutempė už kojų ant grindų. Tada supratęs, kad pasielgė netinkamai ir galimai supykęs sužalojo M. S., ją įkėlė atgal į lovą, užklojo, paklausė ar jai reikia medikų pagalbos, tačiau ji tik paprašė patepti ją „Arkliniu tepalu“, taip pat suleido jai vaistų nuo skausmo „Novokaino“ ir išėjo. Po kelių dienų M. S. atvežė naujus ramentus, atsiprašė M. S., padarė jai valgyt. Po to laiko su M. S. nebebendravo, žino, kad minėtu adresu ji nebegyvena, nes ją išvijo pastato savininkai. Kiek žino dabar M. S. gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), jos kontaktinių duomenų neturiu. Kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 89-92).

Be kaltinamojo D. G. parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. tvarkėsi visą dieną namus. Gyvena nurodytu adresu viena, su ja niekas daugiau negyvena. Apie 20.40 val. išėjo į lauką išnešti šiukšles į šiukšlių konteinerį. Būdama prie šiukšlių konteinerio prie jos priėjo jai pažįstamas asmuo K., kurio daugiau kontaktinių duomenų nežino, tik žino, kad šiam yra apie 70 metų. Priėjęs prie jos K. paklausė ar gali užeiti pas ją į namus. Ji šiam atsakė, kad ,,nu, užeik“. Kadangi K. yra geras žmogus, niekada nėra pridaręs problemų ir ne pirmą kartą pasiprašo užeit pas ją į namus ji jį įsileido. Apie 21.00 val. užėjo K., kuris jau matėsi, kad yra stipriai neblaivus. K. užėjęs pas ją į butą vis rūkė cigaretes bei buvo lauke. Apie 23.00 val., kaip ir vos ne kiekvieną vakarą, užėjo pro uždarytas atrakintas duris jai pažįstamas kaimynas D. G., kuriam yra apie 56 metus. D. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek žino šiuo adresu jis nėra savininkas, jį tik įsileido ten gyventi. K. pamatęs, kad į jos butą atėjo D. G. šis jam pasiūlė išgerti dar alkoholinio gėrimo ir tą susėdę vyrai virtuvės kambaryje prie stalo padarė. Ji tuo metu buvo tam pačiam kambaryje, bet toliau nuo jų ir su minėtais vyrais tiesiog kalbėjo, porą kartų buvo išgėrus kartu su jais du stikliukus alkoholinio gėrimo, bet suprato, kad neskanus ir nebegėrė. Apie 23.30 val. K. atsistojo nuo stalo ir bandė išeiti pro duris namo, tačiau D. G. šį sulaikė už rankos ir paprašė jam duoti bent kelis eurus, nes nori nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. K. padavė D. G. lygtais 5 Eur, po ko D. G. išėjo nežinoma kryptimi ir po dvidešimties minučių grįžo pas ją į namus su vienu buteliu alkoholinio gėrimo. D. G. geriant alkoholinį gėrimą tarp jų su juo įvyko žodinis konfliktas, nes D. G. jai pradėjo priekaištauti dėl K., vis klausė ,,dėl ko čia K. atėjo, matai, kad jis girtas“, ji šiam atsakė, kad ,,atėjo, nes tu pats įsileidai“. Ir iš niekur nieko D. G. atsistojęs sugriebė jai už kojų ir nutempė ją nuo lovos ant žemės. Jai būnant ant žemės, tiksliai nežino iš kurios kojos, daugiau nei penkis, bet ne mažiau nei dešimt kartų spyrė iš nenustatytos kojos jai į kairės pusės krūtinės šoną. Šiam baigus atlikti spyrius į jos krūtinės šoną sušuko ,,Baik, baik“, tačiau D. G. savo veikos nenutraukė ir pasiėmė jos ramentus, kurie buvo koridoriuje prie pečiaus ir tris kartus trenkė iš abiejų ramentų į ta patį kairės pusės krūtinės šoną. Trenkęs tris kartus pasiėmė abu minėtus ramentus ir perlaužė juos per pusę. Sulaužęs ramentus mėtė viską nuo stalo - pasiėmė įvairius daiktus ir tiesiog mėtė juos po visą butą. Tada ji jam pasakė ,,Ką čia išdarinėji, paskambinsiu policijai“ ir šis jai atsakė ,,dėjau ant tos policijos“. Po šių žodžių D. G. išėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi galvojo, kad vėlus paros metas todėl neskambino nei policijai, nei greitajai medicinos pagalbai ir nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte pajuto stiprius skausmus jau minėtame kairės pusės krūtinės šone ir ryte, t. y. 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 09.57 val. paskambino į policiją ir greitajai medicinos pagalbai. Vėliau, apie 11.00 val. ją greitoji medicinos pagalba pristatė į ,,Skubios pagalbos ir traumų skyrių“, adresu Gedimino g. 36, Kaunas. Kadangi buvo didelės eilės pas gydytojus ji pas juos prabuvo apie 3-4 valandas ir apie 14.21 val. iš gydytojų pasiėmė ,,medicinos dokumentų išrašą/siuntimą“, kuriame jai diagnozuoti dviejų šonkaulių lūžiai (VI ir VII šonkaulių lūžiai). Būdama klinikose jai vis skambinėjo minėtas D. G., kuris klausinėjo ,,ar jau parašei pareiškimą? tai daugiau iš manęs pagalbos neprašyk“. Tą pačią dieną dar skambino penkis kartus, taip pat 2024 m. rugpjūčio 6 d. skambino kelis kartus, bet telefono nekėlė. D. G. pažįsta jau seniai, 4-5 metus maždaug. Ne vieną kartą su juo buvo problemų - vieną kartą ji jo neįsileido į namus ir jis jai išdaužė stiklus, apie šį įvykį jau buvo informavus pareigūnus ir po to kurį laiką D. G. nurimo, bet neilgam. Kiek žino atsikraustė prieš kelis metus adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viename iš namelių, nes šį įsileido namo savininkas ir leidžia pas jį gyventi D. G.. Jos žiniomis ankščiau yra dirbęs užsienyje, ten sėdėjo kalėjime, kiek žino buvo nuteistas už vagystes. Kadangi ji gyvena namie viena jis jai pastoviai sakydavo ,,aš tau padėsiu“, bet jis jai daugiau kenkia nei padeda. Vienkartiniai atvejai yra kada jai padėjęs, bet daugiau kenkia. Sulaužytus ramentus ji yra išsinuomojusi, iš kokios įstaigos ji juos nuomojosi negali pasakyti, nes šiuos ramentus jai parvežė D. G.. Įvykio metu kuomet D. G. ją mušė - K. jau buvo išėjęs. K. yra jai iš matymo žinomas, tačiau nei tikslaus jo vardo, nei pavardės, nei gyvenamosios vietos ar kitų kontaktinių duomenų nežino. Mano, kad D. G. su K. yra pažįstami, tačiau negali to patvirtinti. Įvykio metu D. G. ne tik ją sužalojo, tačiau ir sulaužė metalinius ramentus, kuriuos buvo galimai jos vardu paėmęs iš socialinių paslaugų centro, kadangi prieš įvykį buvo susilaužiusi koją, tačiau patvirtinti to, kad ramentai tikrai buvo paimti jos vardu ji negali, taip pat iš kur juos tiksliai gavo D. G. ji nežino. Kadangi šiuo metu nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), minėtus ramentus nunešė draugei R., kurios pavardės nepamena, ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų ramentų sugadinimo ji niekur nesikreipė, nieko neinformavo, kad jie buvo sugadinti, kadangi nežinojo į ką kreiptis. Dėl D. G. jai padarytų sužalojimų, kuriuos nurodė ankstesnėje apklausoje apie 3 savaites gulėjo LSMU Kauno ligoninėje, taip pat gal apie 20 dienų praleido reabilitacijoje, kadangi dėl šonkaulių lūžių negalėjo paeiti, duso. Nori pasakyti, kad su D. G. susitaikyti neketina, jis po įvykio jos neatsiprašė, niekaip nepadėjo, ligoninėje lankė gal vieną kartą, tačiau jį išvijo gydytoja, nes atėjo girtas, šiuo metu su juo jokių tarpusavio ryšių nepalaiko ir neketina. Smulkesnių įvykio detalių papasakoti negali, nes viskas vyko seniai, taip pat įvykio metu buvo išgėrusi šiek tiek alkoholinių gėrimų. Teisė reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu jai išaiškinta, ji civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 7-18; 113-116).

Iš Aurelijos Mažylytės tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 10.01 val., patruliuojant nustatytame maršrute radijo šaukiniu „K 1723”, kartu su Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1 – ojo skyriaus tyrėju Ričardu Balsevičiumi, iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), laukia pažįstamo asmens sumušta moteris. Atvykus nuodytu adresu, vietoje jau buvo GMP brigada, kurios medikai jau atlikinėjo pranešėjos, kaip vėliau paaiškėjo, M. S. apžiūrą. M. S. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 23 val., ji išėjo iš savo namų tam, kad išneštų šiukšles, kai tuo tarpu į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paliko neužrakintus, įėjo jai pažįstamas pilietis D. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jai parėjus į kambarį, esantį jos namuose, ji ten rado D. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus bei agresyvus. Šiam pradėjus su M. S. žodiškai konfliktuoti, D. G. griebė ją ir numetė ant grindų, tada spardė kojomis bei mušė kambaryje buvusiais ramentais jos kairiąją kūno pusę ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. M. S. negalėjo nurodyti kiek smūgių jai buvo suduota bei kuria koja D. G. ją spardė. Po šių savo veiksmų, D. G. pasišalino iš jos namų šiai nežinoma kryptimi. M. S. buvo išgabenta į gydymo įstaigą (e. b. l. 48).

Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad vykstant (duomenys neskelbtini), Kaunas, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), Kaunas, dešinėje kelio pusėje yra šviesios spalvos vieno aukšto dailylentėmis apdėtas gyvenamosios paskirties namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo teritorija neaptverta, nesaugoma, neapšviesta. Gyvenamojo namo kairėje pusėje yra šviesios spalvos medinės pagrindinio įėjimo durys, pro jas patenkama į namo vidų. Įėjus pro pagrindinio įėjimo duris tiesiai yra prieangis, jame sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai neturintys reikšmės tyrimui. Nuo pagrindinio įėjimo į gyvenamąjį namą durų žiūrint į dešinę pusę yra praėjimas į svetainės-miegamąjį kambarį. Svetainės-miegamajame kambaryje žiūrint iš kairės į dešinę yra: spintelė, kavos staliukas, miegamoji lova. Dešinėje pusėje yra sofa, užklota raudonos spalvos užklotu bei drabužių kabykla, ant kurios apžiūros metu pakabinti įvairūs drabužiai. Taip pat svetainės-miegamajame kambaryje apžiūros metu sudėti kiti įvairūs daiktai neturintys reikšmės tyrimui. Daugiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta, niekas nepaimta. Įvykio vieta ir jos prieigos nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (e. b. l. 27-29; 30-37).

Iš specialisto išvados Nr. G 1658/2024 (02) matyti, kad M. S. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje pažasties vidurio linijoje VI-VII šonkaulių aukštyje ir šonkaulių lūžiai, taip pat padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir odos nubrozdinimas kairio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje. Visi konstatuoti sužalojimai atsiradę nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ir galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, koja ar panašių savybių daiktu. Traumos pobūdis nėra tipiškas griuvimo metu atsitrenkiant į kietus paviršius — plokštumas atvejams. Konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis atskirais smūgiais. Neatmestina, kad kairės rankos žasto bei dilbio sužalojimai galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių, suduodamų krūtinės kairę pusę. Sužalojimų pobūdis atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes ir laiką. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas izoliuotai vertinant atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl visų sužalojimų M. S. jautė fizinį skausmą (e. b. l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1658/2024(02) patvirtinta, jog nukentėjusioji M. S. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo D. G. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis D. G. smurtavo nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sugriebė jai už abiejų kojų, nutempė nuo lovos ant grindų, o vėliau jai gulint ant žemės koja spyrė į kairės pusės krūtinės šoną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau daugiau nei penkis, bet mažiau nei dešimt kartų, paėmęs nukentėjusiosios ramentus tris kartus iš abiejų ramentų trenkė į kairės pusės krūtinės šoną bei rankoje laikytus ramentus sulaužė per pusę, taip padarydamas M. S. poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje pažasties vidurio linijoje VI-VII šonkaulių aukštyje ir šių šonkaulių lūžius, taip pat padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir odos nubrozdinimus kairio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje, tokiais veiksmais sukeldamas M. S. fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas D. G. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis D. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. G. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas (e. b. l. 122-144; 163-185), administracine tvarka baustas (e. b. l. 147-157; 186-196; 199-209). Respublikinio priklausomybės ligų centras pranešė, kad D. G. nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (e. b. l. 162). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius pranešė, kad D. G. įstaigoje nesigydė bei nesilankė (e. b. l. 161). Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam D. G. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta viena iš bausmės rūšių – areštas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnis; pastaba arešto bausmę yra atlikęs pagal 2016 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį).

D. G. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam D. G., ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (e. b. l. 93-96) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (e. b. l. 101-104), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus - panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs D. G. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti D. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656442), atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Kaltinamajam D. G., ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.