Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

V. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, budamas Lietuvos ledo ritulio federacijos, esancios Žemaites g.6, Vilniuje, prezidentu, turedamas tiksla apgaule savo naudai igyti dideles vertes svetima turta, 1997 10 08 Lietuvos ledo ritulio federacijos patalpose, esanciose Žemaites g. 6, Vilniuje, paeme 40 000 litu iš V. K., surašydamas paskolos rašta ant Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko, garantuodamas paskolos gražinima federacijos turtu ir aiškindamas, kad pinigus skolinasi Lietuvos ledo ritulio federacijai, kad pinigai bus naudojami federacijos reikmems, taciau tu pinigu i federacijos kasa neineše, dokumentu, patvirtinanciu dokumentu panaudojima nepateike. Tokiu budu, apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta – 40 000 litu, tuo padarydamas turtine žala Lietuvos ledo ritulio federacijai, t.y. kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta, LR BK 182str. 2 dalyje.

Jis gi, buvo kaltinamas tuo, kad, budamas Lietuvos ledo ritulio federacijos, esancios Žemaites g.6, Vilniuje, prezidentu, turedamas tiksla apgaule savo naudai igyti dideles vertes svetima turta, 1998 02 06 bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, paeme 33 000 litu iš A. M., surašydamas paskolos rašta ant Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko, garantuodamas paskolos gražinima federacijos turtu ir aiškindamas, kad pinigus skolinasi Lietuvos ledo ritulio federacijai, kad pinigai bus naudojami federacijos reikmems, taciau tu pinigu i federacijos kasa neineše, dokumentu, patvirtinanciu dokumentu panaudojima nepateike. Tokiu budu, apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta – 33 000 litu, tuo padarydamas turtine žala Lietuvos ledo ritulio federacijai, t.y. kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta, LR BK 182str. 2 dalyje.

Jis gi, buvo kaltinamas tuo, kad, budamas Lietuvos ledo ritulio federacijos, esancios Žemaites g.6, Vilniuje, prezidentu, turedamas tiksla apgaule savo naudai igyti svetima turta, 1998 04 08 name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, paeme 20 000 litu iš G. O. M., surašydamas paskolos rašta ant Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko, garantuodamas paskolos gražinima federacijos turtu ir aiškindamas, kad pinigus skolinasi Lietuvos ledo ritulio federacijai, kad pinigai bus naudojami federacijos reikmems, taciau tu pinigu i federacijos kasa neineše, dokumentu, patvirtinanciu dokumentu panaudojima nepateike. Tokiu budu, apgaule savo naudai igijo svetima turta – 20 000 litu, tuo padarydamas turtine žala Lietuvos ledo ritulio federacijai, t.y. kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta, LR BK 182str. 1 dalyje.

Jis gi, buvo kaltinamas tuo, kad, budamas Lietuvos ledo ritulio federacijos, esancios Žemaites g.6, Vilniuje, prezidentu, turedamas tiksla apgaule savo naudai igyti svetima turta, 1998 04 15 name, adresu (duomenys neskelbtini), Kalviškes, Vilniaus rajone, paeme 33 000 litu iš B. V., surašydamas paskolos rašta ant Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko, garantuodamas paskolos gražinima federacijos turtu ir aiškindamas, kad pinigus skolinasi Lietuvos ledo ritulio federacijai, kad pinigai bus naudojami federacijos reikmems, taciau tu pinigu i federacijos kasa neineše, dokumentu, patvirtinanciu dokumentu panaudojima nepateike. Tokiu budu, apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta – 33 000 litu, tuo padarydamas turtine žala Lietuvos ledo ritulio federacijai, t.y. kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta, LR BK 182str. 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti išteisinamaji nuosprendi ir priimti apkaltinamaji nuosprendi, kuriuo išteisintaji V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d.: ir nubausti laisves atemimu l metams ir trims menesiams del apgaule igyto turto iš V. K.; laisves atemimu l metams ir trims menesiams del apgaule igyto turto iš A. M.; laisves atemimu l metams ir trims menesiams del apgaule igyto turto iš B. V.. Taip pat ji pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 dali ir nubausti laisves atemimu 6 menesiams del apgaule igyto turto iš G. O. M.. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutine 2 metu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Vilniaus m. 3 apylinkes teismo nuosprendis yra neteisetas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius baudžiamaji istatyma ir nepagristas, nes išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados, jog išteisintojo V. G. veiksmuose nera nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 182 str. 2 ir 1 dalies požymiu yra nepagristos, kadangi jos prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems irodymams bei nustatytoms faktinems aplinkybems.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas, jog pinigus iš minetu fiziniu asmenu V. G. skolinosi esant nepakankamam finansavimui, juos naudojo tik Lietuvos ledo ritulio federacijos reikmems, neivertino faktiniu bylos aplinkybiu, taip pat kaltinamojo V. G., liudytoju parodymai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas išteisinamaji nuosprendi, nebuvo patvirtinti objektyviais duomenimis bei byloje esanciais irodymais.

Apeliantas pažymi, kad baudžiamosios teises doktrinoje akcentuojama, kad sukciavimui budinga išankstine tiesiogine tycia. V. G. veiksmai atitinka mineta teisini aspekta, kadangi pagal 1997-10-08, 1998-02-06, 1998-04-08, 1998-04-15 paskolos sutartis, sudarytas tarp fiziniu asmenu ir Lietuvos ledo ritulio federacijos, atstovaujamos prezidento išteisintojo V. G., pastarasis, gaves grynaisiais pinigais pinigines lešas, kurios iš viso sudare 126.000 Lt, apie tai federacijai nepraneše ir pinigu federacijai neperdave. Išteisintasis V. G. suvoke, jog apgaudineja federacija, kadangi nepraneše apie paskolos sutartis ir skolintu lešu neineše i kasa arba saskaita bei iškraipe aplinkybes ir faktus, t.y. nurode balansuose ir ataskaitose, kad federacija nei finansiniu, nei prekybiniu skolu neturi, numate, kad taip veikdamas suklaidins federacija, eliminuodamas iš jos teise gauti skolintas lešas ir naudoti jas federacijos tikslams. Tokia savo neteiseta veika išteisintasis V. G. sieke federacijai padaryti materialines žalos ir tokia žala padare.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. G. ivykdytas sukciavimas yra laikomas baigtu nusikaltimu, kadangi jis gavo pinigines lešas iš fiziniu asmenu ir, neinešdamas ju i kasa, paeme jas iš teiseto federacijos valdymo, igydamas galimybe jas valdyti, jomis naudotis bei disponuoti savo nuožiura.

Prokuroras nurodo, kad teismas, išteisindamas V. G., nepagristai vadovavosi aplinkybemis, jog pinigus iš fiziniu asmenu išteisintasis V. G. skolinosi esant nepakankam finansavimui bei pinigus pastarasis skolinosi ir naudojo tik ledo ritulio federacijos reikmems. Šios aplinkybes neturi jokios reikšmes sukciavimo butiniesiems požymiams konstatuoti. Skolintu pinigu panaudojimo paskirtis yra tik šalutinis sukciavimo sudeties požymis.

Apeliantas teigia, jog išteisintojo V. G. pateiktos dokumentu kopijos apie skolintu pinigu panaudojima federacijos reikmems neatitinka irodymu leistinumo požymio ir negali buti laikomos irodymais, kadangi irodymu negali buti laikomi duomenys, kuriu patikimumas teismo proceso metu negali buti patikrintas. Teismo išvada, jog V. G. dokumentus, irodancius skolintu pinigu panaudojima tik federacijos reikmems, perdaves naujai išrinktam ledo ritulio federacijos prezidentu G. Z., yra nepagrista, kadangi šia gynybos versija paneigia byloje esantys duomenys, t.y. balansai ir ataskaitos bei kiti byloje surinkti irodymai.

Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2005-07-08 daiktu, dokumentu pateikimo protokolu, 2005-07-19 prašymu V. G. pateike dokumentu kopijas, kurios, anot jo, patvirtina piniginiu lešu, gautu pagal paskolos sutartis iš G. O. M., B. V., V. K., A. M. panaudojima Ledo ritulio federacijos reikmems. Be kitu dokumentu, išteisintasis V. G. pateike grupinio žiniarašcio kopija. Tarp išteisintojo V. G. pateiktu dokumentu kopiju, kurie, anot kaltinamojo, pagrindžia skolintu lešu panaudojima, yra maistpinigiu išmokejimo žiniarašciai, PVM saskaitos fakturos, kvitai. Šie dokumentai pasirašyti pinigus gavusiu asmenu. Avanso apyskaitose nurodyti duomenys neatitinka tikroves, nes, kaip yra nustatyta, i Ledo ritulio federacijos kasa 1997 - 1998 metais iš G. O. M., B. V., V. K., A. M. gautos paskolines lešos neineštos.

Apeliantas teigia, jog išteisintasis V. G. nurode, kad federacijoje buvo dokumentai, patvirtinantys skolintu iš fiziniu asmenu lešu panaudojima ir jis turi šiu dokumentu kopijas. Taciau specialisto išvadoje patvirtinta, kad V. G. turimi dokumentai neturi jokios juridines galios, t.y. juose nera reikiamu rekvizitu, numeriu, datu, nera parašu, kopijos nepatvirtintos. Prokuroras nurodo, kad remiantis LR Buhalterines apskaitos 2001-11-06 istatymu Nr. IX-574, net ir esant minimu dokumentu originalams, privalomus rekvizitus turi tureti buhalterines apskaitos dokumentai.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, jog objektyviu irodymu, irodanciu V. G. kalte, panaudojus apgaule turint tiksla suklaidinti turto savininkus bei jam igijus svetima turta, byloje nesurinkta. Jau paskolu raštu sudarymo momentu V. G. tycia buvo nukreipta neteisetai užvaldyti turta, nes jis neketino lešu inešineti i Lietuvos ledo ritulio federacijos kasa, o tai patvirtina paskolu raštu skaicius (keturi paskolos raštai), jie sudaryti skirtingais laikotarpiais, su skirtingais asmenimis, bei ta aplinkybe, kad pinigai pagal paskolos sutartis buvo V. G. išmoketi grynais pinigais, o ne inešti i kasa ar i federacijos saskaitas bankuose.

Apeliantas teigia, jog esminis suklaidinimas buvo, kad pinigus skolinosi Lietuvos ledo ritulio federacija. Pasirašant paskolos raštus, apgaule šiuo atveju pasireiške tuo, kad išteisintasis V. G. visai neketino iš fiziniu asmenu lešas paimtas inešti i Federacijos kasa ir naudoti jos reikmems, o fiziniai asmenys, mane, kad pinigus skolina Lietuvos ledo ritulio federacijai, t.y. rimtam ir patikimam juridiniam asmeniui. Paskolu gražinima federacija garantavo savo turtu, nors federacija jokio turto neturejo. Patalpos buvo nuomojamos ir šia aplinkybe išteisintasis V. G., budamas federacijos prezidentu, žinojo bei suprato.

Prokuroras pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pinigus iš fiziniu asmenu išteisintasis V. G. skolinosi esant nepakankamam finansavimui, yra nepagrista. Prokuroro nuomone, išteisintasis V. G., veikdamas Lietuvos ledo ritulio federacijos vardu, sukure teisinius isipareigojimus Lietuvos ledo ritulio federacijai ir jai padare turines žalos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradetas ir atliktas pagristai, remiantis Lietuvos ledo ritulio federacijos pareiškimuose nurodytomis aplinkybemis. V. G. kaltinimai pateikti nepažeidžiant LR BPK reikalavimu.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeide BPK 305 str. 3 d. 3, 4 punktu reikalavimus, kadangi nuosprendyje išdeste ne motyvus, o tik prielaidas ir spejimus, kuriais vadovaudamasis atmete kitus, turincius reikšmes teisingam bylos išsprendimui irodymus. Teismas neatliko išsamios irodymu analizes, atskleidžiant sukciavimo sudeties subjektyviosios ir objektyviosios puses turini bei nepašalino prieštaravimu tarp ištirtu irodymu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras apeliacini skunda palaike iš dalies ir praše apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir perduoti byla prokurorui. Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla. Išteisintasis V. G. ir jo gynejas praše skunda atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas neteisinga sukciavimo samprata. Pasak prokuroro, V. G. apgaule patvirtina tai, kad jis nepraneše apie paskolos sutartis federacijai ir skolintu lešu neineše i kasa arba saskaita bei iškraipe aplinkybes ir faktus, balansuose ir ataskaitose nurodydamas, kad federacija nei finansiniu, nei prekybiniu skolu neturi. Prokuroras laiko, kad sukciavimas yra baigtas nuo to momento, kada išteisintasis V. G. paeme pinigus iš fiziniu asmenu, o teismo nustatytos aplinkybes, kad pinigus iš fiziniu asmenu V. G. skolinosi esant nepakankamam finansavimui ir naudojo tik ledo ritulio federacijos reikmems, neturi jokios reikšmes sukciavimo požymiams konstatuoti.

Tokie prokuroro teiginiai yra akivaizdžiai neteisingi, nes eliminuoja sukciavimo objektyviosios puses požymi – svetimo turto isigijima savo ar kitu naudai, be kurio nera sukciavimo nusikaltimo sudeties. Iš tikruju, jeigu V. G. veiksmuose butu visi sukciavimo požymiai, tai šis nusikaltimas butu baigtas nuo pinigu paemimo momento. Taciau paimto turto panaudojimas ir yra ta esmine aplinkybe, pagal kuria galima spresti, kieno naudai tas turtas igytas. Taigi, nepaneigus išteisintojo tvirtinimo paimtus pinigus panaudojus Ledo ritulio federacijos reikmems, jo veiksmai kaip sukciavimas negali buti kvalifikuojami. Prokuroro nurodyti išteisintojo V. G. veiksmai, kuriuos prokuroras ivardija kaip apgaule, patys savaime sukciavimo nepatvirtina. Tokie veiksmai, esant kitiems butiniems požymiams, galetu buti vertinami nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo finansu sistemai aspektu. Del tokios nusikalstamos veikos suejus senaties terminui, kolegija Lietuvos Respublikos BPK 257 str. numatytu veiksmu nesiima.

Prokuroras apeliacini skunda padave tuo pagrindu, esa apylinkes teismo išteisinamajame nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu ir nurodo visus senato nutarime išvardintus pažeidimus, konkreciai nepasakydamas, kokius iš ju padare apylinkes teismas.

Kolegija atliko dalini irodymu tyrima, kurio metu gauti duomenys ne paneigia, o patvirtina apylinkes teismo išvadas. Taigi apelianto argumentai yra nepagristi, jais skirtingai ir nelogiškai vertinamos tos pacios bylos aplinkybes. Nepranešimas federacijai apie pasiskolintas lešas vertinamas kaip apgaule, taigi pripažistama, kad V. G. paimti pinigai turejo atsispindeti buhalterineje apskaitoje, ši apskaita yra nepilna. Taciau gincydamas apylinkes teismo išvada, kad išteisintojo versija del dokumentu, irodanciu pinigu panaudojima federacijos reikmems, perdavimo naujai išrinktam federacijos prezidentui liko nepaneigta, apeliantas remiasi balansais ir ataskaitomis, kuriose nurodyta, kad federacija finansiniu ir prekybiniu skolu neturi. Tuo apeliantas pasako, kad balansai ir ataskaitos yra tikri. Klaidingai vertinama ir irodymu leistinumo savoka. Pacitaves BPK 20 str. 4 d. norma, apeliantas šia norma pritaiko V. G. pateiktoms dokumentu kopijoms, nes ju patikimumas teismo proceso metu negali buti patikrintas. Tokia išvada irgi yra klaidinga, nes negalejimas patvirtinti ar paneigti kaltinamojo pateiktu duomenu negali buti vertinamas per irodymu leistinumo savoka. Kaip teisingai konstatavo apylinkes teismas, tai, nesant kitu kaltinima patvirtinanciu duomenu, yra išteisinimo pagrindas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 324 str. 7 d. apeliacines instancijos teismas ipareigojo prokurora organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus surandant ir paimant Lietuvos ledo ritulio federacijoje atlikto audito akta, dokumentu perdavimo aktus, surašytus keiciantis federacijos vadovams ir buhalterei, bei duomenis apie 1997-1998 metais vykusias ledo ritulio varžybas. Vykdant ši ipareigojima, žiniasklaidoje buvo išplatintas pranešimas atsiliepti audito imones, 1997-1999 metais atlikusias Lietuvos ledo ritulio federacijos audita (dokumentini patikrinima). Joks atsiliepimas i ši pranešima negautas. Apklaustas liudytoju dabartinis Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas R. B., kuris faktiškai pakartojo savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme. Pasak liudytojo, jis nežino, ar buvo surašytas dokumentu perdavimo-priemimo aktas, išrinkus prezidentu G. Z.. Tokio akto federacijos dokumentuose nera. Išrinkus federacijos prezidentu ji, R. B., jokio dokumentu priemimo-perdavimo akto surašyta nebuvo, nes buhaltere dirbo ta pati O. T., kaip ir prie V. G. bei G. Z.. Kai iš darbo išejo O. T., buhalterine apskaita tvarke tokias paslaugas teikiancios imones. Apie federacijoje atlikta audita nieko pasakyti negalejo. Federacijos dokumentuose tokio audito akto nera.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja O. T. parode, kad, pasikeitus federacijos prezidentui, buvo atliekamas auditas, o ji nušalinta nuo pareigu. Kai baigesi patikrinimas, su jo rezultatais nebuvo supažindinta, jai išmokejo darbo užmokesti už visa nušalinimo laika 11 menesiu. Po patikrinimo iš karto savo noru išejo iš darbo, išeidama visus dokumentus pagal akta perdave dabartiniam federacijos prezidentui R. B. (T. 7, b. l. 54).

Taigi, federacijoje iš tikro buvo atliktas auditas, kurio aktas ir kiti reikalingi dokumentai, o butent kasos knyga ir dokumentai nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d., 1999 m. gruodžio 31 d. (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998 m. gegužes 22 d. iki 1999 gruodžio 31 d. (atsiskaitymai valiuta), apskaitos registrai (1998 m. antrojo pusmecio ir 1999 m.), 1997-1999 m. didžioji knyga, specialistui atliekant Lietuvos ledo ritulio federacijos ukines-finansines veiklos 1997-1999 m. tyrima, pateikti nebuvo, todel specialisto 2005 m. lapkricio 7 d. išvada, kurioje konstatuota, kad pagal pateiktus dokumentus federacija iš G. O. M., B. V., V. K., A. M. paskolu negavo, nepaneigia išteisintojo V. G. pozicijos. Toje pat specialisto išvadoje teigiama, kad nepateiktaja kasos knyga nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d. federacija turejo, nes atsiskaitymus grynais vykde. Nors specialistas teisme paaiškino, kad tyrimui buvo pateikti iš V. G. paimti dokumentu nuorašai, taciau del to, kad jie nepatvirtinti, be datu ir parašu, jie vertinti nebuvo, vis delto kolegija visiškai šiu dokumentu, patvirtinanciu pinigu panaudojima federacijos reikmems, atmesti negali, nes yra akivaizdus butinu dokumentu slepimas ar praradimas ne del išteisintojo V. G. kaltes. Antra vertus, toje pat specialisto išvadoje nurodomi atvejai, kai skiriasi kasos išlaidu orderio ir kasos knygos tos pacios išmokos datos. Kasos knygoje irašyta ankstesne, o kasos išlaidu orderyje velesne data. Ši specialisto pateikta dokumentu analize netiesiogiai patvirtina federacijos buhalteres O. T. parodymus, kad pagal V. G. pateiktas išlaidas patvirtinanciu dokumentu kopijas ji savo ranka yra išrašiusi kasos išlaidu orderius be datu. Datu neraše, nes kasoje tuo metu nebuvo pinigu.

Iš pirmiau nenagrinetu irodymu apeliacines instancijos teismui pateikta 1997 m. gruodžio 30 – 1998 m. sausio 3 dienomis Lietuvoje vykusio Pasaulio jaunimo (iki 20 metu) D grupes cempionato, kuriame dalyvavo 8 rinktines, varžybu programa ir Treciojo Rytu Europos ledo ritulio lygos 1997-1998 m. cempionato Elektrenu „Energijos“ rungtyniu I-jo ir II-jo etapu tvarkaraštis. Pirmajame etape dalyvavo 10 komandu, be „Energijos“ dalyvavo komandos iš Rygos, Kijevo, Novopolocko, Gardino ir Minsko. „Energija“ I-me etape namuose ir išvykoje nuo 1997 m. spalio 3 d. iki 1998 m. sausio 21 d. sužaide 18 rungtyniu. II-me etape „Energija“ žaide del 7-10 vietu ir nuo 2008 m. sausio 25 d. iki kovo 4 d. namuose ir išvykoje sužaide 8 rungtynes. V. G. kaltintas tuo, kad 1997-10-08, 1998-02-06, 1998-04-08 ir 1998-04-15 iš privaciu asmenu federacijos vardu pasiskolintas lešas panaudojo ne federacijos reikmems ir taip apgaules budu jas užvalde. Pats išteisintasis teigia pinigus iš fiziniu asmenu skolinesis del nepakankamo finansavimo ir jas naudojes tik ledo ritulio federacijos reikmems. Palyginus varžybu tvarkarašti su specialisto išvadoje pateiktais duomenimis apie Ledo ritulio federacijos pajamas ir išlaidas bei šios išvados prieduose esancius duomenis apie federacijos piniginiu lešu atsiskaitomosiose saskaitose judejima (T. 6, b. l. 2-6, 109-141), toks išteisintojo paaiškinimas negali buti paneigtas, juo labiau, kad laiko atžvilgiu turetos pajamos ir išlaidos negali visiškai sutapti su varžybu tvarkarašciu. Paties išteisintojo tvirtinimu, pateikti duomenys apie to laikotarpio Ledo ritulio federacijos finansuotas varžybas yra nepilni. Butina tureti omenyje ir tai, kad federacijos išlaidos nera susije vien tik su sporto varžybomis.

Apeliantas dar karta pateike duomenis, kad iš išteisintojo V. G. federacijos prezidento pareigas peremes G. Z. yra išvykes iš Lietuvos ir nera galimybes jo apklausti, taciau tai išdestytu faktiniu duomenu ir argumentu nepaneigia.

Kai del liudytoju G. K. ir K. L., kurie pasak V. G. yra gave iš jo pinigus, parodymu tokiu pinigu negavus vertinimo, tai nustacius, kad dokumentai, galimai patvirtinantys išteisintojo V. G. pozicija del pinigu panaudojimo, ne del jo kaltes yra prarasti ar slepiami, o, kaip mineta, dabartinio ledo ritulio federacijos prezidento R. B. parodymams šiuo klausimu prieštaraujant kitiems bylos duomenims, jie neduoda pagrindo tvirtinti V. G. tuos pinigus pasisavinus. Kolegija jau pasisake del to, kad išteisintojo V. G. veika gali buti vertinama tik kaip buhalterines apskaitos tvarkymo pažeidimai, del kuriu jau suejo baudžiamosios atsakomybes senatis.

V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kaltintas padares nusikaltima 1998 m. balandžio 8 d. Šis nusikaltimas priskirtas prie nesunkiu, senaties terminas suejo 2003 m. balandžio 15 d., nes jo pradžia skaiciuojama nuo 1998 m. balandžio 15 d., kuomet V. G. kaltintas padares paskutine veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Apylinkes teisme baudžiamoji byla gauta 2006 m. kovo 20 d., kuomet senaties terminas del kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. jau buvo pasibaiges. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminams, baudžiamasis procesas negalimas. Apylinkes teismas bylos parengimo nagrineti teisme stadijoje byla del kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. turejo nutraukti (BPK 235 str.). Nuo 2007 m. rugsejo 1 d. isigaliojus naujai Lietuvos Respublikos BPK 327 straipsnio redakcijai, pagal kuria, esant šiame straipsnyje numatytiems pagrindams, apeliacines instancijos teismas panaikina ne tik apkaltinamaji, bet ir kitoki nuosprendi, nuosprendžio dalis del V. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. panaikinama ir byla del šio kaltinimo nutraukiama (BPK 327 str. 1 d.).

Baudžiamojo proceso istatymai nenumato apeliantu teises paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti. Be to, apeliacini skunda byloje yra padaves Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras, o tos pacios prokuraturos žemesnis prokuroras laikosi kitokios pozicijos. Taciau apeliacines instancijos teismas ir nesant apelianto prašymo galetu nuosprendi panaikinti ir perduoti byla prokurorui, jeigu tam butu istatyminis pagrindas, todel kolegija pasisako ir šiuo klausimu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 4 p. kaltinamajame akte nurodomi pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiu duomenu pakankamumas, teisetumas, teisingumas ir pagristumas nera kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 str. reikalavimu, o irodymu vertinimo ir iš to išplaukiantis kaltinamojo kaltes klausimas. Tuo tarpu prokuroras savo prašyma grindžia tuo, kad byloje nepakanka faktiniu duomenu išteisintojo V. G. kaltes klausimui išspresti. Šiuo klausimu kolegija savo išvadas jau išdeste ir pripažino, kad V. G. išteisintas pagristai. Del to prokuroro prašymas negali buti patenkintas.

Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 30 d. nuosprendžio dali del V. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. panaikinti ir šia bylos dali nutraukti, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda atmesti.