Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 4 d. ir 214 str. 1 d. ir nuteista:

pagal BK 178 str. 4 d. areštu 20 (dvidešimčiai) parų;

pagal BK 214 str. 1 d. areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. K. nuteista už tai, kad 2012-01-28, apie 03.15 val., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, J. R. priklausantį turtą bendros 260 litų vertės: piniginę 10 litų vertės, 250 litų, AB SEB banko, Snoras banko ir dvi AB Swedbank banko mokėjimo korteles, išduotas J. R. vardu.

Apeliaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį, paskiriant švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę už abi veikas. Apeliantės manymu, paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė - areštas, kuris savo dydžiu yra artimas įstatymo numatytam arešto vidurkiui, neteisinga, nes teisiama pirmą kartą, byloje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.

Skunde prašoma pagal BK 214 str. 1 d. skirti laisvės apribojimo bausmę, taikant BK 54 str. 3 d. Skunde nurodoma, kad E. K. reikėjo grynų pinigų, o apie mokėjimo kortelių buvimą piniginėje ji nežinojusi. Nereikalingas mokėjimo priemones tą pačią dieną išmetė. Staiga kilusi tyčia ir tiesioginės tyčios įgyti mokėjimo korteles nebuvimas, apeliantės manymu, yra išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu E. K. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas) ir BK 214 str. 1 d. (svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas) už tai, kad E. K. iš nukentėjusiosios pagrobė piniginę ir joje buvusius pinigus bei banko mokėjimo korteles. Taigi teismas nusprendė, kad E. K., pagrobdama piniginę padarė ne vieną, o dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Nors apeliantė neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad neturėjo tiesioginės tyčios įgyti mokėjimo korteles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 214 straipsnyje numatytos veikos sudėtis yra materiali ir gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia (2005 m. spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-554/2005, Teismų praktika, Nr. 24). Tiesioginė tyčia tai tokia kaltės forma, kai darydamas veiką asmuo, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų nori (BK 15 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji teigė, kad piniginėje buvusiomis banko kortelėmis nesinaudojo ir neturėjo tikslo jomis pasinaudoti. Paėmusi pinigus, piniginę su kortelėmis išmetė (b.l. 103). Apeliacinės instancijos teismui nuteistoji patvirtino, kad tikslo pagrobti banko mokėjimo korteles ji neturėjo. Įrodymų, paneigiančių nuteistosios parodymus byloje nėra. Taigi, nors ir darant išvadą, kad pagrobtoje piniginėje kartu su kitais pinigais buvo ir banko mokėjimo kortelės, veika pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kvalifikuota be pagrindo, nes nėra motyvuotos teismo išvados, jog grobdama piniginę nuteistoji suvokė, kad joje kartu su pinigais yra banko mokėjimo kortelė, ir numatė, kad pagrobdama piniginę ji pagrobia ne tik pinigus, bet ir minėtas korteles, ir to norėjo. Reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė jokių kvalifikavimo motyvų, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte, apsiribodamas įrodymų išvardinimu.

Nuteistosios gynėjas advokatas Kąstytis Paspirgėlis pateikė teismui nukentėjusiosios J. R. ir nuteistosios E. K. pasirašytą susitaikymo raštą, kuriame nurodyta, kad E. K. atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Gynėjo manymu, šis susitaikymas yra reikšmingas individualizuojant bausmę bei sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius).

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pasakyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3 ) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. pagal įstatymą priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). E. K. prisipažino padariusi vagystę ir nuoširdžiai gailisi. Kaip minėta, teismui pateiktame susitaikymo rašte nurodyta, kad žala – tiek turtinė, tiek neturtinė nukentėjusiajai yra atlyginta. Be to, apeliantė praeityje neteista, charakterizuojama teigiamai (b.l. 83), augina mažametį vaiką (b.l. 84). Minėtos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiai susitaikius ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendyje į galutinę bausmę nebuvo įskaitytos dvi sulaikyme išbūtos dienos (b.l. 37, 39), tačiau šiuo atveju tai reikšmės neturi, nes E. K. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant kratą, E. K. pagalbinėse patalpose – malkinėje buvo rastas ir paimtas 0,5 l talpos butelis degtinės „Ozone Melon“, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl šio daiktinio įrodymo likimo nepasisakyta, kaip to reikalaujama BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas 0,5 l talpos butelis degtinės „Ozone Melon“, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugykloje, sunaikintinas (b.l. 71, 72).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.,328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. K. nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos BK 178 straipsnio 4 dalį, jai ir nukentėjusiai J. R. susitaikius (BK 38 str.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Daiktinį įrodymą - 0,5 l talpos butelį degtinės „Ozone Melon“, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.