- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- e2-61-323/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00733-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Alius Galminas, Irmantas Balčiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur negrąžintos paskolos, 8400,00 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-01 pagal paskolos sutartį paskolino atsakovui 3000,00 Eur, o atsakovas gautus pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2013-08-01 bei sumokėti 10 procentų mėnesines palūkanas. Iki nurodyto termino atsakovas pinigų negrąžino, į raginimus grąžinti skolą nereagavo. Be to, atsakovas ieškinio pareiškimo dienai skolą vėluoja grąžinti 28 mėnesius, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 8400 Eur (28 mėnesiai x 300 Eur mėnesinė palūkanų suma) palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pateikta paskolos sutartis patvirtina tik tai, kad ji tariamai buvo sudaryta, tačiau faktiškai pinigai perduoti nebuvo; atsakovo įrašo, kad pinigus gavo nėra ir paskolos sutartyje. Pažymėjo, kad pinigai iš ieškovo nebuvo gauti ir ieškovo atsakovui neperduoti. Be to, nors sutartyje nurodyta, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2013-08-01, tačiau ieškovas dėl paskolos grąžinimo reikalavimo niekada nereiškė, kas rodo, jog ieškovas pinigų neskolino, o palūkanos, kurios ženkliai viršija tariamos skolos sumą, yra paskaičiuotos nepagrįstai. Maža to, paskolos sutarties turinys užpildytas ne atsakovo rankraštiniais įrašais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas susipažino Airijoje, atsakovas paprašė paskolinti pinigų, pats pasiūlė 10 procentų mėnesines palūkanas. Atsakovas 2013-02-01 savo ranka surašė paskolos sutartį, pasiskolino 3000 Eur, tačiau pinigų nei sutartyje nustatytu terminu, nei iki šiol negrąžino.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu susipažino pietų Airijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, į kurį atvyko 2010 m. spalio mėn., abu dirbo tame pačiame žuvies fabrike, ieškovas buvo brigadininkas. Po kurio laiko nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą, išvykti į Šiaurės Airiją, tačiau buvo bėdoje, neturėjo pinigų, todėl ieškovas pasiūlė dalyvauti jo versle – imti iš ieškovo kontrabandines prekes (alkoholį, cigaretes), ir jas išparduoti Šiaurės Airijoje. Kadangi pardavinėti kontrabandą matė kaip vienintelę išeitį užsidirbti maistui ir nuomai, sutiko. Su pirmu kontrabandos paketu ieškovo pareikalavimu davė jam savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos liudijimą, kad ieškovas galėtų būti tikras dėl jo, atsakovo, tapatybės. Ieškovas duodavo kontrabandines prekes (alkoholį, cigaretes), pats jas įvertindavo pinigų suma (eurais) ir duodavo pasirašyti ant jo užpildytų skolos raštų. Vėliau už prekes ieškovui atsiskaitydavo arba grynais, kai atvažiuodavo kitų prekių, arba per perlaidas, kai nebūdavo išpardavęs visų prekių. Tokia veikla užsiėmė apie du metus iki 2015 m. sausio mėn., kuomet nusprendė nebeužsiiminėti tokia veikla ir grįžti gyventi į Lietuvą. Ieškovui labai nepatiko, kad jis, atsakovas, nusprendė pasitraukti, jam dėl to sumažėjo apyvarta, jis ėmė spausti, grasinti, sakė, kad jam turi papildomai sumokėti, nes dėl pasitraukimo sumažino jo apyvartą. Ieškovas su grasinimais skambindavo telefonu, siųsdavo žmones prie namų, tuo metu sutikdavo su bent kuo, ką sakydavo ieškovas, kad tik nustotų skambinėti, grasinti. Pažymėjo, kad pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino, jų nėra gavęs, ieškovui nėra nieko skolingas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013-02-01 atsakovas pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino iš ieškovo 3000,00 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2013-08-01 bei sumokėti 10 procentų mėnesines palūkanas.
Dėl skolos priteisimo
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad tarp šalių 2013-02-01 sudarytos paskolos sutarties pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šio teismo vertinimo nepaneigia ir atsakovo, nesutinkančio su ieškiniu, tvirtinimas, kad ieškovo pateiktame skolos dokumente nėra užfiksuotas paskolos dalyko – 3000,00 Eur – perdavimo atsakovui faktas ir kad ieškovas jam neperdavė 3000,00 Eur.
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
CK 6.871 straipsnyje (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2014-12-31) nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė (1 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios 2.1. punkte nurodyta, jog kreditorius (ieškovas) perduoda paskolos gavėjui (atsakovui) 3000,00 Eur sumą. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuo atveju 2013-02-01 paskolos sutartyje yra atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui paskolos sumą – 3000,00 Eur (Sutarties 2.1. punktas). Aplinkybė, kad paskolos sutartyje nenurodytas pinigų perdavimo - priėmimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistuojančių prievolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, atsižvelgiant į 2013-02-01 paskolos sutarties turinį, iš kurio seka, kad atsakovas kaip pinigų gavėjas įsipareigojo grąžinti ieškovui 3000,00 Eur, į byloje esantį šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovas pripažino tarp šalių susiklosčiusius skolinius santykius, nurodė, kad skolą grąžins dalinėmis įmokomis (žadėjo mokėti po 200 Eur, 400 Eur per mėnesį, derėjosi dėl 500 Eur mėnesinių įmokų), vėliau nurodė, kad ims paskolą iš banko ir grąžins visą skolą, į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog pinigų negavo, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo šios paskolos sutarties neginčijo, pripažįstama, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimo atsakovui faktą ir paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą. Nors atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad piniginės paskolos santykių tarp šalių niekada nebuvo, kad ieškovas teikdavo atsakovui prekes, o jų vertei duodavo pasirašyti paskolos raštelius, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pateikti pinigų perleidimo blankai yra pernelyg abstraktūs duomenys, kurie galimai rodo tarp šalių buvus kitų teisinių santykių, tačiau neįrodo, kad atsakovui pagal paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti, ar kad su ieškovu buvo atsiskaityta. Be to, atsakovui tvirtinant, kad ieškovas grynųjų pinigų niekada nedavė, o duodavo prekes, kurių piniginė vertė būdavo įrašyta į paskolos sutartis, nepaneigia paskolos teisinių santykių, nes paskolos dalyku gali būti pinigai ir daiktai, bei atsakovo priešpriešinės prievolės atsiskaityti (CK 6.870 straipsnis).
Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį, su ieškovu nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 3000,00 Eur negrąžintos paskolos.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti 8400,00 Eur palūkanų, paskaičiuotų už 28 mėnesius, taikant 10 proc. mėnesinę palūkanų normą.
CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalis be kita ko nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šiuo atveju 2013-02-01 paskolos sutartyje šalys susitarė, jog atsakovas moka 10 proc. mėnesines palūkanas (Sutarties 4.1. punktas). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis, kaip jau minėta, nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.223 ir 6.228 straipsniai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012-10-25 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
Nagrinėjamu atveju atsakovas yra devynių klasių išsilavinimo, todėl, akivaizdu, jam gali būti sunkiau suvokti tikrąjį prisiimtų įsipareigojimų mokėti nurodytas palūkanas mastą ir prievolės neįvykdymo pasekmes. Be to, ieškovą ir atsakovą siejo subordinaciniai darbiniai santykiai, dėl ieškovo užimtų aukštesnių pareigų toje pačioje darbovietėje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, suvokti tokių prisiimamų įsipareigojimų rizikingumą. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į prievolės (3000,00 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų (8400,00 Eur) dydžių santykį (prašomų priteisti palūkanų suma 2,8 karto viršija skolos sumą), į palūkanų susidarymo laikotarpį (ieškovas nesikreipė dėl skolos priteisimo daugiau nei du metus po skolos grąžinimo termino pasibaigimo, nors paskola suteikta trumpam (6 mėn.) terminui), teismas laiko, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra neprotingai ir nepagrįstai didelės, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), suteikia perdėtą pranašumą ieškovui, perauga į lupikavimą, todėl turėtų būti sumažintos. Pažymėtina, kad byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio palūkanų atsakovo sąskaita, kadangi, kaip minėta, ieškovas daugiau kaip du metus po termino skolai grąžinti pasibaigimo į teismą nesikreipė. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad Lietuvos Banko skelbiamais statistikos duomenimis sutarties sudarymo metu paskolų namų ūkiams vidutinė metinė palūkanų norma buvo 6 proc., o vartojimo paskolos iki vienerių metų – 13,57 proc. metinė norma, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad priteistinų palūkanų suma už ieškovo prašomą laikotarpį (28 mėn.) mažintina iki 949,90 Eur sumos.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 257,00 Eur žyminis mokestis, 850,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovas apie 700,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 300,88 Eur už atliktą rašysenos ekspertizę. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 34,65 proc. reikalavimų), ieškovui kompensuotina bylinėjimosi išlaidų sumą sudarytų 383,58 Eur (1107 Eur x 34,65 proc.), atsakovui kompensuotina bylinėjimosi išlaidų dalis sudarytų 457,45 Eur (700 Eur x 65,35 proc.) (300,88 Eur už rašysenos ekspertizę nevertintina, kadangi ji nepatvirtino atsakovo pozicijos dėl jo parašo ant paskolos sutarties suklastojimo). Kadangi šalims kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra panašus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais kiekvienai šaliai paliekamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 str. 1 d. 93 str. 4 d.).
Sumažintinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas patenkintų reikalavimų ribose (CPK 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. G. 3000,00 Eur negrąžintos paskolos, 949,90 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3949,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo V. M. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 3949,90 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.