- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- e2-1226-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01327-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Statybų ciklas“
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų ciklas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Statybų ciklas“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimo įtraukti ieškovą į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Statybų ciklas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės vienašališkas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. U-460 nutraukimas yra neteisėtas; pripažinti, kad atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kurį administruoja ir skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba, yra neteisėtas, ir įpareigoti atsakovę inicijuoti ieškovės pašalinimą iš nepatikimų tiekėjų sąrašo. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teikdama ieškinį ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti „GRG AB Sargybos posto (111O1p) patalpų (1-14 ir 1-16) remonto darbų (Rukla)“ viešojo pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą.
3. Ieškovė paaiškino, kad siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad būtų užtikrintos realios galimybės įvykdyti iš viešo pirkimo kylančią sutartį. Ieškovės vertinimu, atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, nes, teismui patenkinus ieškovės ieškinį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas, o vienintelis teisių gynimo būdas ieškovei liktų reikalauti žalos atlyginimo. Paaiškino, kad, nors atsakovė nutraukė sudarytą sutartį, tačiau poreikis remonto / statybos darbams, dėl kurių įsigijimo atsakovė vis tiek turės vykdyti viešojo pirkimo procedūras, neišnyko. Ieškovė teismo prašė atsižvelgti į ieškinio argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius ieškovės pareikštus reikalavimus, be kita ko, pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras, dėl ko teismas turėtų atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. lapkričio 5 d. gautas atsakovės atstovės Lietuvos kariuomenės atsiliepimas į ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri neturi savo objekto - šiuo metu nėra vykdomos minimo sutarties dalyko pakartotinio įsigijimo viešojo pirkimo procedūros. Kadangi jas inicijuoti numatyta tik 2021 metais, nėra grėsmės, kad, priėmus galimai palankų ieškovei teismo sprendimą, jis negalėtų būti įvykdytas. Atsiliepime pažymėta, kad nepaskelbus pirkimo ir nepradėjus pirkimo procedūrų netgi nėra aišku, kuo pažeidžiamos ieškovės teisės šioje byloje, kad reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant galimai neteisėtus atsakovės veiksmus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovės atstovės vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su reikalavimų, pareikštų ieškinyje, užtikrinimu, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra užtikrinamas reikalavimo „pripažinti, kad atsakovo vienašališkas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. U-460 nutraukimas yra neteisėtas“ įvykdymas ir nėra pašalinama tariama grėsmė, dėl kurios galėtų pasunkėti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo niekaip nėra susijęs su ieškinio reikalavimų užtikrinimu, be to, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nukreiptas į draudimą vykdyti procedūras, o ne draudimą jas inicijuoti, kai šiuo metu tokios viešojo pirkimo procedūros nėra vykdomos, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikytinas nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 2 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
6. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Viešųjų pirkimų bylose, be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip: 1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis).
7. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog atsakovė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba, būdama perkančioji organizacija, vykdė supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. 499484 „GRG AB Sargybos posto (111O1p) patalpų (1-14 ir 1-16) remonto darbai (Rukla)“, kuriame ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. U-460 dėl remonto darbų (1 t., e. b. l. 9 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedai Nr. 1, Nr. 3.2). Atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. informavo ieškovę, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. bus vienašališkai nutraukiama šalių sudaryta sutartis, taip pat informavo apie aplinkybę, kad 2020 m. spalio 23 d. atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą (1 t., e. b. l. 22 nurodytoje ZIP laikmenoje esantys atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priedai Nr. 1-2).
8. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės vienašališką 2020 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. U-460 nutraukimą neteisėtu; pripažinti, kad atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neteisėtas; taip pat ieškovė prašo įpareigoti atsakovę inicijuoti ieškovės pašalinimą iš nepatikimų tiekėjų sąrašo. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė prašo uždrausti atsakovei vykdyti „GRG AB Sargybos posto (111O1p) patalpų (1-14 ir 1-16) remonto darbų (Rukla)“ viešojo pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
9. Pažymėtina, jog įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia, turi preliminariai įvertinti pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismas, atlikdamas ieškinio reikalavimų preliminarų vertinimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, apskritai galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Tik padaręs tokią išvadą teismas gali spręsti, ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo manyti, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriame išsamiai išdėstė faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai apskritai galėtų būti tenkinami. Be to, iš ieškovės pateiktų duomenų aiškiai matyti ieškovės turimas materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi.
12. Vertintina, kad, ieškovės teisėtų interesų požiūriu, teisė prašyti uždrausti atsakovei vykdyti viešojo pirkimo procedūras iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo yra svarbi, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas (nagrinėjamu atveju – sustabdymas plačiąja prasme, kai perkančioji organizacija yra įpareigojama nesiimti veiksmų skelbiant naują to paties objekto viešą pirkimą) yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nagrinėjamu atveju neuždraudus atsakovei vykdyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų, būtų susilpnintas ieškovės pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų, nes paskelbus naują viešą konkursą ir kitam ūkio subjektui jį laimėjus, ieškovė neturėtų galimybių vykdyti jam galimai palankaus teismo sprendimo ir galėtų savo teises apginti tik pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.
13. Be to, viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio – jie susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, kurio įsigijimą užtikrina perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros, jo tiekiama socialine ir ekonomine nauda, bet ir tuo, kad tiekėjų varžymasis dėl jo pirkimo objekto vyktų skaidriai, o viešasis sandoris būtų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus.
14. Nagrinėjamu atveju iš į bylą šiuo metu pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala atsakovei, visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Priešingai, šiuo atveju neuždraudus analogiško viešojo pirkimo konkurso procedūrų inicijavimo, egzistuoja reali grėsmė, jog, inicijavus viešo konkurso procedūras, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
15. Be to, Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 išaiškino, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.) ar išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būtų išleidžiamos neracionaliai. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus). Dėl to pagrįsta ir racionalu užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos ir apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau, jau sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų organizacijų civilinės atsakomybės.
16. Teismas , be kita ko, atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovės teiginiai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ne visus ieškinio reikalavimus, negali būti kliūtis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Taigi, nors laikinųjų apaugos priemonių taikymas privalomai turi būti susijęs su byloje pareikštu reikalavimu (ar keliais reikalavimais), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprivalo būti susijęs su absoliučiais visais ieškinyje nurodytais reikalavimais, kurie gali būti skirtingo pobūdžio ir kuriems gali būti taikomi visiškai skirtingi teisinių gynimo būdai. Atkreiptinas dėmesys, kad siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).
17. Šiuo atveju išimtinių aplinkybių, kurios nulemtų ypatingą skubą vykdyti pirkimo procedūras, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principus ir viešąjį interesą, jog perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos racionaliai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei vykdyti „GRG AB Sargybos posto (111O1p) patalpų (1-14 ir 1-16) remonto darbų (Rukla)“ viešojo pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Teismas , vadovaudamasis CPK 144-150 straipsniais, 423⁷ straipsniu ir 290-292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės UAB „Statybų ciklas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti „GRG AB Sargybos posto (111O1p) patalpų (1-14 ir 1-16) remonto darbų (Rukla)“ viešojo pirkimo procedūras iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti šalims.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.