Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-392-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
AN2-392-932/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00183-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-392-932/2021Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00183-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1105-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 97-ANR_N-1105-2021 D. C. (D. C.) pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. gegužės 16 d., 14.55 val., Šalčininkų r., Jašiūnų miestelyje, Lydos g., vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas iš degalinės teritorijos į pagrindinį kelią, sankryžoje, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo, savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio išvažiuojant į pagrindinį kelią sankryžoje, tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, didindamas variklio apsukas, dėl ko varomieji ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus). Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, taip pat demonstruodamas niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri yra ypač grindžiama tarp eismo dalyvių tarpusavio suvokimu, pagarba. Dėl šių savo veiksmų D. C. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, D. C. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą arba pakeisti nutarimą dalyje dėl skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir sutrumpinti šį terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi iš dalies patenkintas D. C. skundas ir Institucijos nutarimas pakeistas iš dalies – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių. Teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina D. C. padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio jis ir buvo nubaustas, tačiau, teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti sumažinant Institucijos paskirtą 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas pažymėjo, kad D. C. nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas tik už kitus mažareikšmius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjo laiku, be to, D. C. tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti yra būtinas automobilis, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad dėl padaryto nusižengimo sunkių pasekmių neatsirado, žala tretiesiems asmenims nepadaryta, o paskirta bauda sumokėta, teismas nutarė sumažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir Institucijos 2021 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Skunde Institucija atkreipia dėmesį, kad pagal ANK 22 straipsnį greta kitų nuobaudos funkcijų yra išskiriamos bendrosios ir individualiosios prevencijos funkcijos. Institucijos teigimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų dėl įvykdymo pažeidimo.

4.2. Apeliantas pabrėžia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikytinos kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą, teismui leidžia daryti išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę, nei sankcijoje numatytą, nuobaudą, arba nuobaudos išvis nepaskyrus. Pažymima, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik tuo atveju, jeigu nustatomas faktinių duomenų kompleksas nubausto asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.

4.3. Skunde dėl Institucijos nutarimo D. C. kaip išimtines aplinkybes, sudarančias pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą, buvo nurodęs šias aplinkybes: jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, turintis ilgametę ir pastovią darbo vietą, paskirtą baudą sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant išlaikyti darbo vietą, kadangi jo gyvenamoji vieta yra užmiestyje, teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga vien tam, kad pasiektų darbo vietą. Institucijos vertinimu, šios aplinkybės nėra išimtinės, kurios leistų peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį, be to, netekus teisės vairuoti transporto priemonę nei darbo funkcijų atlikimas, nei rūpinimasis šeima netaps neįmanomu, o šie nepatogumai yra sudėtinė paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis ir truks laikinai.

Atsiliepimas

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. C. atsiliepimu prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad skundžiama nutartimi Institucijos paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra panaikintas, o tik sutrumpintas šios administracinio poveikio priemonės terminas. Pažymima, kad viešojo intereso dominavimas nėra paneigtas, nes D. C. vis tiek lieka nubaustas, t. y. 3 mėnesius negalės naudoti teise vairuoti transporto priemones. Be to, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui buvo paskirta ir bauda, kurią jis sumokėjo, todėl D. C. interesai nebuvo suabsoliutinti ar sureikšminti paminant visuomenės interesą nubausti dėl administracinių nusižengimų kaltus asmenis.

5.2. Atsiliepime D. C. cituoja apygardos teismų praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste ir nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė vadovaujantis minėta nuostata gali būti švelninama tik ypatingais atvejais. D. C. vertinimu, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, tačiau ne tokia apimtimi, kad nagrinėjamu atveju būti pagrindas skirti teisės vairuoti atėmimo terminą net 12 mėnesių. Atsiliepime pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, padarius tokį pavojingą administracinį nusižengimą kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaiviam, teismas vis tiek gali individualizuoti nuobaudą, t. y. skirti švelnesnę, nei numatytą sankcijoje, arba nuobaudos išvis neskirti. Atsiliepimą pateikusio asmens teigimu, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nėra toks, kad nebūtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

5.3. Be kita ko, atsiliepime pažymima, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokios teisės normos pažeidimo, kurį pirmosios instancijos teismas būtų padaręs, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o visas apeliacinis skundas, D. C. vertinimu, iš esmės grindžiamas apelianto nuomone, kad nėra pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sutrumpindamas teisės vairuoti transporto priemones terminą, tinkamai atsižvelgė į šios konkrečios bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7. Institucijos nutarimu D. C. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 450 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. C. jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių. Pateiktame apeliaciniame skunde Institucija laikosi pozicijos, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

8. ANK 420 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Vis tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Teismų praktikoje aiškinant minėtas nuostatas yra pažymėta, kad administracinė nuobauda (taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nutaręs taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisės taikymo klaidos nepadarė, sprendimas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą yra pagrįstas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką vienas iš ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo komponentų yra šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Šiuo konkrečiu atveju D. C. padaryti KET pažeidimai pasireiškė vienkartiniu ir trumpalaikiu veiksmu. Pažeidimai buvo padaryti užmiesčio teritorijoje išvažiuojant iš degalinės. Byloje nėra duomenų, jog savo veiksmais D. C. būtų sukėlęs avarinę situaciją (iš esmės medžiagoje apskritai nėra duomenų, jog pro D. C. kertamą sankryžą tuo metu būtų važiavusi kokia nors transporto priemonės ar ėję pėstieji). Kartu su pačiu pažeidėju jo automobiliu nevažiavo joks kitas asmuo. Taigi nors D. C. veiksmai buvo neteisėti, netoleruotini, vis tik realiai tokiais veiksmais sukeltas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui nebuvo didelis. Be to, teismas atsižvelgia ir į kitas aplinkybes. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro matyti, kad D. C. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, nėra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus, praeityje padaryti keli nusižengimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs (nežymiai viršijo leistiną greitį, vieną kartą su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo), paskirtas baudas, taip pat ir už šį padarytą administracinį nusižengimą, yra pilnai sumokėjęs. Be to, jis turi darbą (darbe charakterizuojamas teigiamai), kuris yra neatsiejamai susijęs su teise vairuoti (jam būtina nuvykti į reikiamus objektus), todėl neturėdamas teisės vairuoti patirs nepatogumus darbe, gali apskritai jo netekti. D. C. yra pateikęs duomenis ir apie turimus finansinius įsipareigojimus. Nors sprendžiant bendrai šios aplinkybės išties nėra išskirtinės, vis tik jas vertinant kartu su jau minėtu faktu, kad D. C. veiksmai buvo trumpalaikiai, didesnis pavojus dėl jų niekam nekilo, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

11. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o Institucijos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl administracinio poveikio priemonės taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė