Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-12-14 · Byla Nr. BIK-636/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
BIK-636/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis (pirm.), Albinas Antanaitis, Rima Ažubalytė
Nuteistasis
V. L.
Prašymo Nr. DOK-5765/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15894-2018-1
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo V. L. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties, prašymu sustabdyti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. kasaciniame skunde prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad teismai rėmėsi I. Ž. parodymais nurodydami, jog pastarasis nesuvokė savo veiksmų pobūdžio ir vykdė nuteistojo prašymą. Su tokiu teismų vertinimu V. L. nesutinka, nes I. Ž. buvo ne liudytojas, o bendrininkas. I. Ž. parodymai turėjo būti pašalinti, kadangi jo liudijimas buvo neteisėtas jo gavimo metu, jis turėjo būti apklausiamas kaip galimas įtariamasis. V. L. teigia, kad yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išskirtinai remiantis K. Z. liudijimais dėl neperduotų buhalterinių dokumentų. K. Z. liudijimas prieštarauja kitiems liudijimams, kurie iš esmės paneigia K. Z. liudijimą. Toks nuosprendžio pagrindimas prieštarauja in dubio pro reo principui, kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog buhalteriniai dokumentai tikrai buvo neperduoti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme netirta aplinkybė dėl transporto priemonių nuosavybės teisės perleidimo jas išregistruojant iš transporto registro ir perregistruojant naujiems savininkas, t. y. nenustatyta aplinkybė, kas po transporto priemonių pirkimo iš UAB „Travista“ išregistravo nuosavybės teisę, kurios pagrindu vėliau įrodinėta apgaulės schema šias transporto priemones įregistruojant kitų asmenų nuosavybės teisę. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laikėsi pozicijos, jog inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje peržengta ultima ratio principo riba, kuri skiria baudžiamąją atsakomybę nuo civilinių teisinių santykių. Kasatorius mano, kad susidarė teisinė situacija, kuomet nepavykus įvykdyti sandorio, įmonės vadovas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl tariamo sukčiavimo, nors jokių sukčiavimo požymių sudarant sandorį nebuvo, priešingai, nukentėjusioji šalis tvirtina, kad įmonė ir jos vadovas (nuteistasis) buvo gerai žinomi, įmonės veikla nekėlė jokių įtarimų. Dėl nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistasis nurodo, kad negali atsakyti už kito asmens (K. Z.) veiksmus, kurie galėjo lemti UAB „Viktomas“ turto iššvaistymą. Nė vienas kreditorius civilinio proceso tvarka neteikė Actio Pauliana siekiant jų teises pažeidžiančią situaciją grąžinti į tokią būseną, kuri buvo iki UAB „Viktomas“ pardavimo. Tai reiškia, jog nuosprendis grįstas pažeidžiant ultima ratio principą, kuris suponuoja civilinės atsakomybės galimybę. Nuosprendis yra neteisėtas, nes paremtas trečiųjų asmenų (UAB „Žemaitijos galvijų centras“ vadovų) galimų neteisėtų (o gal net nusikalstamų) veiksmų vertinimu, nors jie byloje nedalyvavo. Nesant pagrįstų duomenų dėl UAB „Žemaitijos galvijų centras“ vaidmens šioje baudžiamojoje byloje, laikytina, jog inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neįrodyta. Nusikalstamos veikos inkriminavimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, nes nuosprendžiu nepatvirtinta, kokie dokumentai suklastoti, nes dokumentų turinys (materialinės vertybės) laikomas atitinkančiu tikrovę, tačiau jo tikslas - ne, o tai patenka ne į BK 300 straipsnio 1 dalies, bet į BK 182 straipsnio 2 dalies kvalifikaciją. Kaltinamaja šioje byloje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turėjo būti ne nuteistasis V. L., o dokumentą suklastojusi L. S. kartu ją traukiant atsakomybėn ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip bendrininkavusį asmenį. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje BK 300 straipsnio 1 dalies kvalifikacija pagal visus požymius yra BK 182 straipsnio 2 dalies sudedamoji dalis, nes dokumentų esmė - sukurti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Kasatorius mano, kad neįrodyta jo kaltė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis nebuvo atsakingas už veikos dispozicijoje minimus dokumentus. Jokių duomenų, kad įmonės buhalterija nebūtų tvarkoma ar tvarkoma netinkamai byloje nėra, tokiomis aplinkybėmis negrindžiamas ir nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, V. L. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, tame tarpe ir dėl tų, kurios vadovaujantis ultima ratio principu leistų spręsti civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės nuteistajam taikymo galimybę. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas jį išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus GladutisAlbinas AntanaitisRima Ažubalytė