- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- A5.-499-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00284-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Neringa Girnytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. S.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovui Domui Rinkūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S., būdamas darbdavio atstovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, (duomenys neskelbtini), leido darbuotojams M. P. ir G. B. 2021 m. birželio 3 d. dirbti, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios apie šių asmenų įdarbinimą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, o darbuotojui M. P. leido 2021 m. birželio 3 d. dirbti ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios apie šio asmens įdarbinimą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.
Šalies argumentai
N. S. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Buvo įdėjęs skelbimą dėl darbuotojų paieškos ir iš anksto tarėsi su nurodytais asmenimis dėl jų atėjimo pasibandyti dirbti 2021 m. birželio 3 d. Ryte jiems atėjus nurodė darbus, o pats išvažiavo ir kaip tik tuo metu jam nesant buvo atliktas patikrinimas. 2021 m. birželio 3 d. su M. P. pasirašė darbo sutartį, o su kitais asmenimis tą dieną pasirašė mokymų sutartis, tikslaus šių sutarčių pasirašymo laiko nepamena, galėjo būti apie pietus. Kadangi buhalterija yra kitoje vietoje, nei servisas, dokumentų parengimas ir pranešimas apie asmenų įdarbinimą užtrunka, o iš anksto su asmenimis sudarinėti darbo sutartis ir juos įdarbinti neverta, nes jie gali ir neateiti į darbą sutartu laiku, dėl to iš pradžių tariasi, kad jie ateitų ir tik tada tvarko formalumus su jais. Šiuo metu M. P. ir G. B. yra įdarbinti ir dirba, o M. P. išėjo iš darbo. Direktoriumi dirba daugiau nei 2 metus, bet nežino, kad prieš vieną dieną iki darbo visi formalumai turi būti sutvarkyti, todėl galėjo pažeisti teisės aktus dėl nežinojimo, tai jo klaida. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, kad galėtų tęsti veiklą.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Panevėžio teritorinio skyriaus atstovas Domas Rinkūnas teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. birželio 3 d. atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad jame nelegaliai dirba 3 asmenys, su 2 iš kurių nebuvo sudarytos darbo sutartys, o su vienu sudaryta darbo sutartis, bet apie jo priėmimą laiku nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Buvo gauti visų asmenų paaiškinimai, duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kurie patvirtina, kad 2021 m. birželio 3 d. M. P., G. B. ir M. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise, nors nebuvo tinkamai įdarbinti ir dėl to dar negalėjo dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtina administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
N. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodyta jo 2021 m. birželio 3 d. paaiškinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais: nelegalaus darbo tyrimo aktu, M. P., M. P., G. B. paaiškinimais, duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos, darbo sutartimi ir nuotraukomis.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad pagal VDI Panevėžio teritoriniame skyriuje 2021 m. birželio 1 d. gautą anoniminį pranešimą apie autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbančius nelegalius darbuotojus, atliktas neplaninis patikrinimas dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos, įskaitant ir darbo, ir poilsio rėžimo pažeidimus, kai darbdavys įstatymo nustatyta tvarka netvarko arba netinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. 2021 m. birželio 3 d. 11.20 val. VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai G. P. ir A. M. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu automobilių servise rasti automobilių remonto darbus darbdavio naudai atliekantys M. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir automobilių salono valymo darbus darbdavio naudai atliekanti G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atlikto tyrimo metu pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad apie dirbančių asmenų M. P. ir G. B. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir socialinio draudimo pradžią 2021 m. birželio 3 d. duomenų nerasta, darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo. M. P. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 2 d., tačiau apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta tik 2021 m. birželio 3 d. 11.48 val., t. y. po darbo inspektorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 3 d. 11.20 val. atlikto patikrinimo (b. l. 5–6).
VDI Panevėžio teritoriniam skyriui M. P. 2021 m. birželio 3 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tą dieną pradėjo dirbti nuo 9.00 val., tarėsi dėl autošaltkalvio darbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku A., dėl darbo užmokesčio tarėsi, kad bus jam mokama už padarytą darbą. VDI Panevėžio teritoriniam skyriui M. P. 2021 m. birželio 3 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tą dieną pradėjo dirbti nuo 9.30 val., tarėsi dėl autošaltkalvio darbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. S. ir vadybininku A. A., dėl darbo užmokesčio tarėsi, kad bus mokama 50 proc. nuo atliktų remonto darbų. VDI Panevėžio teritoriniam skyriui G. B. 2021 m. birželio 3 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tą dieną pradėjo dirbti apie 9.00 val., tarėsi dėl salonų valytojos darbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku A., dėl darbo užmokesčio dar nebuvo apkalbėjusi, nes po visko būtų aptarę, ar jai tinka toks darbas ir ar ji tinka šiam darbui (b. l. 8–10).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. S. savo 2021 m. birželio 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad M. P. ir G. B. rasti dirbantys jo vadovaujame autoservise, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys patikrinimo dieną, nes jie buvo atėję pabandyti vieną dieną dirbti, o M. P. įdarbintas nuo 2021 m. birželio 2 d. (b. l. 7).
Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas N. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudarė su M. P. ir G. B. rašytinės darbo sutarčių ir apie šių darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau sudarė sąlygas ir leido M. P. 2021 m. birželio 3 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atlikti automobilių remonto darbus, taip pat leido G. B. tose pačiose patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atlikti automobilių salono valymo darbus. Nors su M. P. sudaryta rašytinė darbo sutartis yra pateikta ir jam 2021 m. birželio 3 d. buvo leista patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atlikti automobilių remonto darbus, tačiau apie šio darbuotojo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, kaip tai turėjo būti padaryta, informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyriui apie M. P. įdarbinimą pateikta 2021 m. birželio 3 d. 11.48 val., t. y. jau pradėjus patikrinimą.
Nors teisme nagrinėjant bylą N. S. pateikė su M. P. ir G. B. 2021 m. birželio 3 d. sudarytas mokamas mokymo paslaugų teikimo sutartis, tačiau visi įrodymai (2021 m. birželio 3 d. rašyti asmenų paaiškinimai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys, taip pat iš dalies ir N. S. teismo posėdyje duoti paaiškinimai) patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šių asmenų susiklostė darbo teisiniai santykiai, o ne paslaugų teikimo santykiai, dėl to su jais turėjo būti sudarytos būtent darbo sutartys. N. S. pripažino, kad įdėjo darbo skelbimus, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis M. P. ir G. B. nuo 2021 m. birželio 4 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (b. l. 21), N. S. teigimu, jie įmonėje dirba iki šiol. Pagal pateiktas mokamas mokymo paslaugų teikimo sutartis už paslaugas atlyginimą paslaugų teikėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėtų mokėti užsakovai (M. P. ir G. B.), tai visiškai nelogiška nuostata ir prieštarauja tam, ką asmenys nurodė savo paaiškinimuose dėl jiems turėto mokėti darbo užmokesčio, juolab, kad apie jokias paslaugų teikimo sutartis nebuvo užsiminta patikrinimo metu. Taigi šios sutartys realiai neatspindi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės.
Jeigu iš tikrųjų buvo siekiama patikrinti, ar darbuotojai tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka jiems, sudarytose darbo sutartyse galėjo būti sulygta dėl išbandymo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalyje, tačiau darbuotojo siekis išbandyti darbą ir darbdavio siekis išbandyti darbuotoją nepaneigia pareigos iki darbo pradžios įdarbinti darbuotojus, su jais sudarant rašytinę darbo sutartį, ir apie tai nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiuo atveju visos šios sąlygos nebuvo įvykdytos. N. S. nurodytos priežastys, kad ne visi asmenys, su kuriais susitariama dėl jų atvykimo į darbą, atvyksta ir kad ne visiems asmenims tinka tas darbas, todėl jie labai greitai išeina iš darbo, t. y. darbdaviui tenkantys darbuotojų paieškos ir atrankos sunkumai, taip pat jų įdarbinimo formalumų tvarkymo sunkumai, susiję su buhalterijos buvimu kitoje vietoje, nepateisina leidimo naujiems darbuotojams dirbti su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir (ar) apie jų įdarbinimą nepranešus laiku kompetentingai institucijai. Už darbuotojų priėmimą į darbą laikantis teisės aktų reikalavimų yra atsakingas įmonės atstovas. Dėl to N. S. veiksmai, kai jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudarė su 2 naujais darbuotojais rašytinių darbo sutarčių ir apie visų 3 darbuotojų priėmimą į darbą laiku nepranešė kompetentingai institucijai, tačiau sudarė sąlygas ir leido jiems dirbti įmonės naudai, atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, draudžiančio nelegalų darbą, sudėtį. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą N. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, trukmę, nelegaliai dirbusių asmenų kiekį, darbus, kuriuos jie dirbo, vėlesnį jų įdarbinimą / pranešimą apie įdarbinimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatymą. Pažymėtina, kad N. S. dirba, neteistas, baustas administracine tvarka (skirtas įspėjimas) 2020 m. gruodį už taip pat su įmonės veikla susijusį administracinį nusižengimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, N. S. yra skirtina administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda, savo dydžiu viršijanti minimalią (1000 Eur), tačiau žymiai mažesnė už baudos vidurkį, kuris yra 3000 Eur. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,
nutaria:
N. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.