Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 25S263171 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas ir teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, kad pareiškėjui Migracijos departamento pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2010 m. gruodžio 15 d., vėliau leidimai nuolat gyventi buvo keičiami. Paskutinis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje asmeniui buvo išduotas 2020 m. gruodžio 14 d. ir galiojo iki 2025 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Nr. 760012694, kuris galiojo iki 2025-12-14, ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai nustatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų - jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.). Pagal UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 21 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjas nurodo, jog 2025 m. lapkričio 27 d. Migracijos departamento priimtame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo V. M. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamento atliktas vertinimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės viešajai tvarkai buvo atliktas formaliai ir paviršutiniškai. Migracijos departamentas neįvertino individualių pareiškėjo situacijos aplinkybių, be kita ko, fakto, kad pareiškėjas yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti savo senyvo amžiaus ir sunkiai sergančia motina Z. R.. Pareiškėjo motina yra nedarbinga, darbingumo lygis sudaro 20 procentų, ji serga įvairiomis ligomis. Šias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. vasario 10 d. priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-1056-1025/2023, kuria buvo nutarta nustatyti Z. R. rūpybą ir V. M. paskirti Z. R. rūpintoju. Pareiškėjas visą laiką vienas rūpinosi savo motina, o be jo pagalbos ji liktų be priežiūros ir atsidurtų visiškai beviltiškoje padėtyje.

Pareiškėjas nurodo, kad jo socialiniai, šeimyniniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva yra ilgalaikiai, stiprūs. V. M. su Lietuvos Respublikos piliete K. J. yra sukūręs šeimą ir turi tris mažamečius vaikus: A. M. (gim. 2017 m. liepos 24 d.), M. M. (gim. 2021 m. kovo 9 d.), ir M. M. (gim. 2022 m. rugpjūčio 12 d.). Pareiškėją su šeima sieja glaudūs emociniai ir kasdieniai ryšiai - jis aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime, rūpinasi jų gerove, užtikrina stabilias gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas nuolat finansiškai prisideda prie vaikų išlaikymo ir šeimos poreikių tenkinimo, taip užtikrindamas jų saugumą ir visapusišką vystymąsi. Panaikinus pareiškėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, trys mažamečiai vaikai liktų be tėvo, be jo teikiamos kasdienės priežiūros ir finansinės paramos, o šeima būtų faktiškai išardyta.

Pareiškėjas nurodo, kad deda visas pastangas susirasti nuolatinį ir pastovų darbą Lietuvos Respublikoje. Jis kreipėsi į Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrių, jam paskirta konsultacija su specialiste. Negana to, pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai taip pat yra pateikęs prašymą įregistruoti jį į mokesčių mokėtojų registrą. Pareiškėjo ryšys su kilmės valstybe yra visiškai nutrūkęs. Jis neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Rusijoje, neturi apkritai jokių ryšių su Rusijoje gyvenančiais asmenimis. Nors V. M. atžvilgiu Klaipėdos miesto policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, tačiau joks apkaltinamasis nuosprendis asmens atžvilgiu nėra priimtas, jokių galiojančių teistumų pareiškėjas neturi ir niekada neturėjo. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vien jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai. Nors pagal Administracinių nusižengimų registrą laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2025 m. asmuo buvo baustas ne vieną kartą, tačiau pareiškėjas atsakingai vertina savo pareigas valstybei ir deda visas įmanomas pastangas įvykdyti jam paskirtas prievoles. Skundo padavimo metu pareiškėjas jau yra sumokėjęs 1001,50 Eur sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Didžioji dalis pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su greičio viršijimu, t. y. formaliojo pobūdžio pažeidimais, kurie savaime neparodo asmens polinkio nepaisyti visuomenėje galiojančių taisyklių ar kelti realią grėsmę viešajai tvarkai, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Policijos departamento argumentu, kad tokie pažeidimai esą suponuoja išvadą apie asmens nesugebėjimą gyventi pagal visuomenėje priimtas normas. Pareiškėjas ne tik sistemingai dengia įsiskolinimus, bet ir imasi realių veiksmų, kad ateityje analogiškų pažeidimų būtų išvengta - jis siekia stabilios socialinės ir ekonominės padėties, aktyviai ieškosi darbo, prisiima atsakomybę už savo šeimą ir finansinius įsipareigojimus. Jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra ilgalaikiai ir integracija yra stipri.