Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Administracinė byla Nr. AS-858-193-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-632-437/2013Nutartis · 2013-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
AS-858-193-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00020-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Litma”
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Afalita”, UAB „Amber Bay”, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus”, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai”, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara”, UAB „Baltic Forwarding and Shipping”, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra-Klaipėda”, UAB „Koralita”, uždaroji akcinė bendrovė „Passat”, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek”, UAB „Baltnautic Shipping Ltd”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta”, uždaroji akcinė bendrovė „Bpa”, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara”, uždaroji akcinė bendrovė Fregatų aptarnavimo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa”, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos
Administracinė byla Nr. AS858-193/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00020-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litma” skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Afalita”, UAB „Amber Bay”, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus”, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai”, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara”, UAB „Baltic Forwarding and Shipping”, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra-Klaipėda”, UAB „Koralita”, uždaroji akcinė bendrovė „Passat”, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek”, UAB „Baltnautic Shipping Ltd”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta”, uždaroji akcinė bendrovė „Bpa”, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara”, uždaroji akcinė bendrovė Fregatų aptarnavimo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa”, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Translit”, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas”, uždaroji akcinė bendrovė „Limarko”, UAB „Limarko jūrų agentūra”, UAB „MK Laivyba”, UAB „Nordis Shipping Service”, UAB „Nurminen Maritime”, uždaroji akcinė bendrovė „Okeaninių konteinerių servisas”, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Skelmė”, UAB „Vakarų laivų agentai”, UAB „VPA Logistics”, uždaroji akcinė bendrovė „WM H.Muller & Co“) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litma” (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litma”) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-63), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria Taryba nutarė: pripažinti, kad pareiškėjas, sudaręs draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises ir pareigas); įpareigoti pareiškėją nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą KĮ ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar būtų tęsiamas (Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjos teises ir pareigas); už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti piniginę baudą pareiškėjui UAB „Litma” – 518 600 litų (Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises ir pareigas); įpareigoti pareiškėją per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises ir pareigas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo galiojimą dalyje, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 metais bendrovės ekspedijavimo veikla buvo nuostolinga. Pareiškėjo finansinė padėtis yra nestabili, o paskirtos baudos sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sudarytų prielaidas inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą. Be to, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, pareiškėjas būtų priverstas dėl sumokėtos baudos išieškojimo kreiptis į teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 133-135) priėmė uždarosios akcinės bendrovės „Litma” skundą, patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3.20 punkto galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo teismui pateikti dokumentai patvirtina sunkią bendrovės finansinę padėtį. Iš UAB „Litma“ pateiktos preliminarios 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad pareiškėjo veikla nuostolinga. Tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo atitinkamų dalių panaikinimo, priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir nebūtų sustabdytas pareiškėjui paskirtos 518 600 litų baudos išieškojimas, UAB „Litma“ komercinės veiklos vykdymas būtų apsunkintas negalint disponuoti 518 600 litų dydžio lėšomis, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais ir tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju įvertinus UAB „Litma” argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir teismui pateiktus šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, jog byloje yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Šiuo atveju Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo 3.20 punkto nevykdymas. Todėl teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 3.20 punkto galiojimą.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti šį klausimą iš esmės atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kaip nepagrįstą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų, todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui skirta bauda, galiojimą turėjo būti atmestas. Taryba mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis bando pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, yra nepakankamos ir neįrodo, jog nesustabdžius Tarybos paskirtos bandos išieškojimo būtų reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo sunkios jo finansinės padėties, kuri patvirtintų, kad, nesustabdžius paskirtų baudų mokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo komercinės veiklos vykdymą ar sukeltų jam neigiamas pasekmes. Pareiškėjo pateikta pelno (nuostolių) ataskaita yra sudaryta 2011 m. gruodžio 19 d. Ji nepatvirtina, kad teismo sprendimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones priėmimo metu pareiškėjo finansinė situacija iš tiesų buvo sunki. Tokie pareiškėjo pateikti duomenys negali būti laikomi objektyviai patvirtinančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę. Pabrėžia, jog pareiškėjo pateiktas balansas, rodantis jo finansinę padėtį 2011 m. gruodžio 19 d. ir tariamai patvirtinantis jo sunkią finansinę situaciją, iš tikrųjų nepatvirtina, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Teiginiai apie nuostolingą ekspedijavimo veiklą, apie tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sudarytų prielaidas inicijuoti jo bankroto procedūros iškėlimą savaime neįrodo, kad jie gali būti nulemti būtent Nutarimo, o ne paties pareiškėjo atitinkamų veiklos rezultatų ar veiklos strategijos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litma” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog ginčijamo Nutarimo vykdymas gali nepagrįstai apsunkinti UAB „Litma“ finansinę padėtį ir veiklos galimybes, sukelti grėsmę tapti nemokiu, ne laiku mokėti darbo užmokestį pareiškėjo darbuotojams ar vykdyti mokestines prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šiuo metu pareiškėjo sąnaudos viršija pajamas, pareiškėjo įsiskolinimai viršija turimas apyvartines lėšas, dėl sumokėtos baudos pareiškėjas patirtų ženklius finansinius sunkumus. Nurodo, jog teismas, remdamasis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika, tinkamai įvertino situaciją ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Tuo tarpu skundžiamo Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo nevykdymas. Pareiškėjas nurodo, kad, įvertinant pareiškėjo vykdomos veiklos nuostolingumą, turimų lėšų panaudojimas Tarybos paskirtos baudos sumokėjimui sudarytų pagrindą ir sukeltų realią grėsmę, kad pagrindinis pareiškėjo klientas inicijuos vienašalį sutarties nutraukimą. Tokiu būdu pareiškėjas netektų pagrindo teikti konteinerių ekspedijavimo paslaugų, liktų be pagrindinio pajamų šaltinio ir dėl to taptų nemokus. Pareiškėjas nurodo, jog Taryba nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo galimai patirtos išlaidos ar laiko sąnaudos, susijusios su teismo sprendimo įvykdymu, bet kuriuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008 ir pabrėžia, jog, pareiškėjui sumokėjus didelę baudą, būtų susiduriama su dar didesniais finansiniais sunkumais – būtų sutrukdyta naudotis apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, o tokia situacija sukeltų naujus teisinius ginčus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Limarko jūrų agentūra” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti Tarybos nutarimų dėl piniginės baudos skyrimo galiojimą, turėtų būti tenkinamas visada, kai pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog prašymo nepatenkinus pareiškėjui gali kilti finansinių sunkumų grėsmė. Tai, kad įtariamo pažeidėjo bauda bus sumokėta ne per tris mėnesius nuo pažeidimo konstatavimo, bet po to, kai pažeidimo tikrumą patvirtins teismas, nesudaro jokio skirtumo nei konkurencijos politikos efektyvumui, nei kokiam nors kitam reikšmingam ir proporcingam tikslui. Baudos mokėjimo atidėjimas nutarimo teisėtumo patikrinimo laikotarpiui negali sukelti jokios nepataisomos žalos jokiems įstatymų saugomiems interesams, įskaitant ir viešąjį interesą. Pažymi, jog įstatymas, apribojantis (ir netgi tam tikram laikui panaikinantis) juridinio asmens teisę naudotis nuosavomis lėšomis, remiantis viešojo administravimo institucijos sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas teisme, laikytinas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) Pirmojo protokolo 1 straipsnį. Apribojimas ūkio subjektui naudotis finansinėmis lėšomis, ypač pinigais banko sąskaitoje, sudaro tiesiogines neigiamas finansines pasekmes, kadangi šių lėšų ūkio subjektas negali panaudoti savo numatytiems tikslams. Net jeigu konkrečių investicinių tikslų tokių lėšų panaudojimui ūkio subjektas nėra išsikėlęs, ūkio subjektas neturi galimybės lėšų panaudoti kaip elementarios finansinės investicijos, kuri potencialiai atneštų finansinę naudą. Blogesnė situacija susiklosto, kai ūkio subjektas privalo ar yra įsipareigojęs lėšas naudoti tam tikru būdu, tačiau dėl potencialiai neteisėto administracinio akto negali savo įsipareigojimų įvykdyti ir yra priverstas skolintis, ar, skolinimosi galimybės nesant, atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. atsidurti nemokumo situacijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Limarko” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikiami argumentai, išdėstyti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Limarko jūrų agentūra” atsiliepime į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3.20 punkto galiojimą. Atsakovo vertinimu, byloje nebuvo pateikta pakankamai pagrįstų įrodymų, leidžiančių taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys dokumentai patvirtina sunkią bendrovės finansinę padėtį, todėl pirmiausiai turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisė į teisminę pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynybą būtų fiktyvi, jei teismas negalėtų realiai ir veiksmingai apginti asmens teisių. Todėl asmens teisių gynyba teisme turi būti efektyvi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas), o Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje teisė į tinkamą teismo procesą, numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą (Europos žmogaus teisių teismo 1997 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Hornsby v. Graikija). Siekiant užtikrinti efektyvią teisių gynybą, tam tikrais atvejais, kad būtų išvengta situacijų, kai priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, gali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Administracinėje teisėje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašomą taikyti reikalavimo priemonę grindė sunkia finansine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš UAB „Litma“ pateiktos preliminarios 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad pareiškėjo veikla nuostolinga ir paskirtos 518 600 litų baudos išieškojimas gali apsunkinti pareiškėjo veiklą negalint disponuoti 518 600 litų dydžio lėšomis, pareiškėjas susidurtų su finansiniais sunkumais. Atsakovas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisėjų kolegija, analizuodama asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS438-527/2009, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje AS63-675/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011). Tačiau taip pat pabrėžtina, jog kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pagrįsdamas savo sunkią finansinę padėtį, pateikė 2011 m. sausio – lapkričio mėn. pelno (nuostolių) ataskaitą, rodančią kad pareiškėjo veikla yra nuostolinga. Šiuo atveju 518 600 litų baudos sumokėjimas ir negalėjimas naudotis tokio dydžio apyvartinėmis lėšomis reikštų, jog pareiškėjas patirtų nuostolius, būtų apsunkinta jo įmonės padėtis, atsiskaitymas su darbuotojais, kontrahentais. Todėl Nutarimo rezoliucinės dalies 3.20 punkto vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nurodyto punkto nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Viešasis interesas iš esmės yra ginamas Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet ne Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu, kuriuo nustatytas baudos dydis.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovo teiginiai, kad pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjo prastos finansinės padėties, rėmimasis 2010 m. sausio – gruodžio mėn. balansu, 2010 m. sausio – gruodžio mėn. pelno (nuostolių) ataskaita, yra nepagrįsti (t. II, b. l. 8-9). Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir grindžiant jas sunkia pareiškėjo finansine padėtimi, turėtų būti remiamasi naujausiais turimais duomenimis, atspindinčiais pareiškėjo finansinę padėtį.

Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su KĮ numatytu teisiniu reguliavimu, yra nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria teismas pritaikė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litma” prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė