- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- 2-10-559/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00881-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- A. U.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Regina Šaltinienė
išvadą teikiančios institucijos - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. patikslintą ieškinį atsakovei A. U. (buv. V) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, atsakovės A. U. (buv. V) patikslintą priešieškinį ieškovui I. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. V. patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Jonavos apylinkės teismo 2014 m. spalio 24d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2619-217/2014 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą tarp ieškovo I. V. ir A. V. bendravimo su vaiku D. V., pakeičiant sąlygą dalyje „su vaiku bendrausime be apribojimų“, ir išdėstyti ją taip :
Nustatyti I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukros D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką:
1) kiekvieno mėnesio 2 ir 4 savaitgalį penktadienį 18 val. I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją sekmadienį 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
2) tėvo dieną ir I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gimtadienį švenčiama su tėvu, jis dukrą D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir sekmadienį 19 val. grąžina į jos gyvenamąją vietą.
3) motinos dieną D. V. a. k.(duomenys neskelbtini) praleidžia su motina;
4) I. V. a. k. (duomenys neskelbtini), atostogų metu I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 14 dienų pasiima dukrą D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) informuoja A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios;
5) poriniais metais per Kalėdas I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir paskutinę Kalėdų dieną 18 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą;
6) neporiniais metais per Velykas I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) išjos gyvenamosios vietos 11 val. ir paskutinę Velykų dieną 18 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą;
D. V. a. k. 6130610205 pradėjus lankyti mokyklą nustatyti:
1) I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) dvi savaites D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) vasaros atostogų praleidžia su dukra, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina ją paskutinę atostogų dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą I. V. a. k. (duomenys neskelbtini), informuoja A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios;
2) D. V. a. k. (Duomenys neskelbtini) ½ žiemos atostogų D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu. I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina ją paskutinę atostogų dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) informuoja A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios;
3) D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ½ pavasario atostogų D. V. a. k. (duomenys neskelbtini), praleidžia su tėvu. I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina ją paskutinę atostogų dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) informuoja A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios;
4) D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ½ rudens atostogų D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu. I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina ją paskutinę atostogų dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią pabaigą I. V. a. k. (duomenys neskelbtini) informuoja A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2014 m. spalio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-19-217/2014 abipusiu sutarimu ir gera valia buvo nutraukta jo santuoka su atsakove A. V. ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie sutarė, kad dukters D. V. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove A. V., o ieškovo su dukra bendravimo tvarka nustatyta be apribojimų. Po santuokos nutraukimo, atsakovė pradėjo varžyti jo teisę bendrauti su dukra. Atsakovė, neįspėjusi jo, su dukra išvyko gyventi į Vokietiją. Tokiais savo veiksmais užkirto kelią jam bendrauti su dukra, neleidžia su dukra matytis ir bendrauti komunikacijos priemonėmis. Esant tokioms aplinkybėms, yra būtina nustatyti kitą bendravimo tvarką. Atsakovė turi sudaryti sąlygas jo ir vaiko bendravimui nedalyvaujant atsakovei pagal jo siūlomą grafiką.
Teismo posėdyje ieškovas I. V. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad jis kreipėsi į teismą, kai atsakovė išvyko su dukra į užsienį ir apribojo jo bendravimą su vaiku. Po to aplinkybės pasikeitė, ji grįžo, tačiau jai netiko jo siūlomas bendravimo su vaiku grafikas. Atsakovė šiuo metu leidžia bendrauti, bet jam yra per mažai laiko, per dvi valandas jis niekur toliau išvykti negali. Vaikas nėra toks mažas, ji noriai su juo būna. Šiuo metu atsakovė netrukdo bendrauti su vaiku. Vaikas nenori važiuoti į namus, nori dar pabūti ir pažaisti su juo. Jam atsakovė nepranešė, kad vaikas eina į kitą darželį. Jo tarnyba yra tokia, kad ji gali prisitaikyti prie bendravimo su vaiku grafiku. Mokymai vyksta apie du kartus per metus. Jeigu mergaitė nenorės nakvoti pas jį dvi naktis iš eilės, jis galės vaiką parvežti į namus, tai priklausys nuo vaiko norų.
Atsakovė A. U. su ieškovo ieškiniu nesutinka ir pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Jonavos apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2619-217/2014 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą tarp ieškovo I. V. ir A. V., bendravimo su vaiku D. V. dalyje pakeičiant sąlygą „su vaiku bendrausime be apribojimų“, ir išdėstyti ją taip:
1) nepilnametė dukra D iki 5-erių metų bendrauja su ieškovu, dalyvaujant atsakovei, kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 16 val. ieškovui pasiimant dukrą D iš atsakovės namų ir ją parveža į atsakovės namus;
2) poriniais metais nepilnametė dukra D švenčia Kūčias ir Kalėdas su atsakove. Neporiniais metais nepilnametė dukra D švenčia Kūčias ir Šv. Kalėdas su Ieškovu (tėvas gruodžio 24 d. 16.00 val. paima nepilnametę dukrą D iš dukros gyvenamosios vietos ir 19 val. parveža nepilnametę dukrą D į jos gyvenamąją vietą, gruodžio 26 d. 16.00 val. vakaro paima nepilnametę dukrą D iš dukros gyvenamosios vietos ir 19 val. parveža nepilnametę dukrą D į jos gyvenamąją vietą). Naujuosius Metus ir Velykas poriniais metais nepilnametė dukra D švenčia su ieškovu (ieškovas 16.00 val. paima nepilnametę dukrą D iš dukros gyvenamosios vietos ir 19 val. parveža nepilnametę dukrą D į jos gyvenamąją vietą);
3) nepilnametės dukros D gimtadienis - birželio 10 d. yra švenčiamas dalyvaujant abiems tėvams, prieš tris dienas tariantis tarpusavyje dėl susitikimo laiko SMS žinutėmis;
4) nepilnametė dukra D Motinos dieną švenčia kartu su savo motina, Tėvo dieną švenčia kartu su tėvu, ieškovu (ieškovas 16.00 val. paima nepilnametę dukrą D iš dukros gyvenamosios vietos ir 19 val. parveža nepilnametę dukrą D į jos gyvenamąją vietą);
5) nepilnametė dukra D nuo 5-erių metų bendrauja su ieškovu taip: porinėmis metų savaitėmis savaitgalius praleidžia su ieškovu (tėvui dukrą pasiimant iš dukros gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir parvežant to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.), o neporinėmis metų savaitėmis - visus savaitgalius su atsakove, mama;
6) nepilnametė dukra D nuo 5-erių metų su ieškovu švenčia šventes: neporiniais metais su ieškovu vaikas švenčia Kūčias ir Kalėdas (tėvas gruodžio 24 d. 16.00 val. paima dukrą D iš jos gyvenamosios vietos ir parveža gruodžio 26 d. 16.00 val. į jos gyvenamąją vietą); poriniais metais nepilnametė dukra D švenčia su atsakove, savo mama Kūčias ir Kalėdas; su tėvu - Naujuosius Metus (tėvas gruodžio 31 d. 16.00 val. paima dukrą D iš jos gyvenamosios vietos ir parveža ją sausio 1 d. 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą) ir Velykas (tėvas Velykų išvakarėse 16.00 val. paima dukrą D iš jos gyvenamosios vietos ir parveža antrą Velykų dieną 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.);
7) nepilnametė dukra D. nuo 5-erių metų su Ieškovu per vasarą ne mažiau nei 4 savaites atostogauja su tėvu. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę tėvas prieš dvi savaitės praneša dukros D motinai, atsakovei;
8) ieškovo gimtadienį - nepilnametė dukra D švenčia kartu su ieškovu t. y. vasario 22 d. (Ieškovas 16.00 val. paima nepilnametę dukrą D iš dukros gyvenamosios vietos ir 19 val. parveža nepilnametę dukrą D į jos gyvenamąją vietą);
9) mokslo metų atostogas nepilnametė dukra D praleidžia taip: rudens - su ieškovu, žiemos - pirmą savaitę su ieškovu, antrą savaitę - su atsakove, Velykų atostogas - su mama. Papildomas 2 savaites atostogų (pradinėje mokykloje, 5 klasėje) praleidžia pagal tėvų susitarimą;
10) nepilnametės dukros D ligos atveju ją slaugo jos mama, atsakovė. Jeigu nepilnametė dukra D suserga buvimo su tėvu, ieškovu metu, ieškovas kuo skubiau parveža dukrą D į jos gyvenamąją vietą;
11) tėvai susitaria, jog kiekvienas iš jų turi teisę gauti vienas iš kito informaciją apie dukrą D susijusią su jos mokymusi, gydymu, atostogomis (pvz., jei vienas iš tėvų veža vaikus į kitą miestą, į kitą šalį ir pan.)
Atsakovė užtikrina tokio vaiko bendravimo su tėvu techninių priemonių veikimą (kompiuteris, interneto ryšys), nesudaro kliūčių ir prijungia dukrą pokalbiams su Ieškovu prie „Skype" programos ar telefono ir nedalyvauja vaiko pokalbiuose.
Savo priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ji sukūrė naują šeimą. Ji nenori išskirti nepilnametės dukros D su jos tėvu, tačiau mano, kad turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis bendravimo tarp ieškovo ir jo nepilnametės dukros D t. y. kol jai sukaks penkeri metai. Dukra D. be mamos neužmiega, sunkiai galima palikti su kitais asmenimis. Savarankiškam bendravimui ieškovui su dukra turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, dalyvaujant atsakovei, todėl siūlo savo bendravimo su vaiku tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė A. U. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu ji sutinka iš dalies, tačiau norėtų, kad iki vaikui sukaks penkeri metai, mergaitė neliktų nakvoti pas ieškovą, nes ji dar yra maža. Ji turi savo lovą, savo žaislus, todėl priprasti prie kitos vietos jai reikia palaipsniui. Dėl laiko nesutinka, nes nori vaiką paimti ir per mergaitės atostogas, o juk jis pats atostogų tiek negaus, tai vaikas bus paliktas ieškovo žmonai. Kai jam yra komandiruotės, jis negali tiek su vaiku matytis. Jos nuomone, ieškovo bendravimas neturėtų būti išskaidytas per šventes, poriniais metais Kūčias ir Kalėdas švenčia su mama, o neporiniais – su tėvu, o Naujuosius Metus ir Velykas poriniais metais – su tėvu, o neporiniais – su mama. Jos nuomone 19 val. yra optimalus vaiko grąžinimo laikas, kad vaikas galėtų pailsėti ir pasiruošti kitai dienai. Šiuo metu mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) privatų darželį, bet tada, kai atsakovė dirba, kai nedirba – mergaitė būna su ja. Šiuo metu problemų nėra po bendravimo su tėvu, tik kai mergaitė grįžta iš pasimatymų, ji dažnai suserga, ypač savaitgaliais. Be to jaučiasi, kad vaikas yra nuteikiamas prieš ją, vakare grįžusi nenoriai bendrauja. Dėl bendravimo atostogų metu, ji siūlo vienas atostogas praleisti su tėvu, o kitas su ja, kad užtvirtinti maksimalų ieškovo bendravimą su vaiku.
Su priešieškiniu ieškovas I. V. nesutinka, jis nors poriniais metais norėtų per Kalėdas būti su vaiku. Jo nuomone pereinamojo laikotarpio nereikia, nes vaikas noriai su juo būna. Dėl Naujųjų Metų jis sutinka, nes kuo daugiau bendrauti su vaiku tuo geriau. Vaiko gimtadienio švęsti kartu su atsakove nenori. Tėvo dieną jis norėtų paimti mergaitę nuo 11 val. Nesutinka, kad bendravimo tvarka būtų pakeista nuo 5-erių metų. Jis sutinka kad būtų praleisti tam tikrą mėnesį penkti savaitgaliai. Dėl keturių atostogų savaičių jis nesutinka, nes nebūtinai jis gaus vasarą keturias savaites atostogų, dalį jis gali gauti žiemą ar kitu laiku. Jis gauna apie 30 dienų kalendorinių atostogų. Vasarą sutinka 14 dienų ir kai pradės lankyti mokyklą – papildomai 14 dienų. Jis tuo metu galės imti papildomas atostogas ar išeigines. Jo gimtadienio dieną jis galėtų pasiimti vaiką nuo 18 iki 20 val. Jeigu Kalėdos sutampa su atostogomis ir jo bendravimu, tai šios šventės dienos įsiskaičiuos į jam tenkančias atostogas, su Velykomis taip pat. Mokyklinių atostogų dienos skaičiuojamos nuo pirmadienio, jei neporinės dienos (pvz. 7 savaitės dienos), jis sutinka, kad su juo vaikas praleistų tris dienas, arba jei atsakovė sutinka – keturias. Jo nuomone, jeigu jis paimtų vaiką iš karto visam mėnesiui, vaikas pasiilgtų mamos, tai per ilgas laiko tarpas. Dėl vaiko ligos – jeigu vaikas pradės karščiuoti, tai jis negalės vaiko parvežti, jis pats gali pasirūpinti vaiku, iškviesti gydytoją ir pan. Jis sutinka, kad apie vaiko ligą turi būti vaiko motina informuota, kad ji gali atvykti ir pan. Su 11 punktu sutinka.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2016-06-13 išvadoje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima nėra įtraukta į Jonavos r. savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, iki ieškinio gavimo skyriui ieškovas bei atsakovė nebuvo žinomi, duomenų, jog jie netinkamai vykdo pareigas savo nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, skyriuje nebuvo gauta. Į skyrių atvykęs ieškovas nurodė, jog su atsakove negyvena ilgiau kaip metai. Šiuo metu jis gyvena ieškinyje nurodytu adresu esančiame trijų kambarių bute, kartu gyvena jo sugyventinė R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., jos dukra U. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei sugyventinės mama. Butas nuosavybės teise priklauso sugyventinės mamai D. Š.. Ieškovas paaiškino dirbantis (duomenys neskelbtini) batalione, kuopos būrio vadu, jo darbo užmokestis yra apie 700 Eur. Ieškovo teigimu, nutraukus santuoką su ieškove, jis su skyriumi gyvenančia nepilnamete dukra D. bendravo, teikė didesnį negu teismas priteisė materialinį išlaikymą (apie 200 eurų į mėnesį). Ieškovo teigimu, dukra yra sveika, specialūs poreikiai jai nėra nustatyti. Ieškovas nurodė, jog atsakovė kartu su savo sugyventiniu bei šalių nepilnamete dukra D. prieš 2015 m. Velykas, išvyko į užsienį ir nesudaro sąlygų bendrauti ieškovui su dukra. Atsižvelgiant į pradiniame priešieškinyje suformuluotus atsakovės reikalavimus, skyrius nurodė, kad atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su dukra D. tvarka labai siaurintų vaiko bendravimą su tėvu, todėl prašė pradinį priešieškinį atmesti. Papildomoje 2016-09-19 išvadoje į patikslintą ieškinį skyrius nurodė, kad į skyrių pokalbiui iškviesta atsakovė paaiškino, jog ieškovas su dukra bendrauja teismo nustatyta tvarka jai nedalyvaujant, tačiau jos nuomone ieškovas dukrą nuteikinėja prieš ją. Atsakovės nuomone mergaitė šiuo metu yra per maža, kad liktų nakvoti pas ieškovą, be to vaiko grąžinimas 18 val. yra per vėlus. Taip pat vaiko paėmimas 14 dienų vasaros atostogų metu yra per ilgas vaiko atskyrimas nuo mamos. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į konfliktišką šalių tarpusavio santykių pobūdį, yra tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka kenktų vaiko interesams, o minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams.
Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. Baranauskas nurodė, kad šiuo metu patvirtinta laikina bendravimo su vaiku tvarka, ieškovas bendrauja su vaiku nedalyvaujant atsakovei, nėra duomenų, kad vaiko interesai nukentėtų, nėra įrodymų, kad vaikas suserga dėl jo nepriežiūros. Mano, kad atsakovės dalyvavimas vaiko bendravime su tėvu yra netikslingas. Nėra priežasčių uždrausti vaikui bendrauti su tėvu maksimaliai, t. y. jis galėtų likti pas tėvą ir ilgesnį laiką. Nutraukiant santuoką atsakovė taip pat nematė pavojų, nes šalys susitarė, kad su vaiku bendraus be apribojimų. Laikinojo bendravimo tvarka galioja daugiau kai tris mėnesius, šalys jos laikosi. Pagal priešieškinį iki 5 metų vaikas bendrautų minimaliai, o po to jau nustatomas maksimalus bendravimas, todėl abejoja ar tai atitiktų vaiko interesus. Nakvynės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į atsakovės nurodytas aplinkybes, todėl reikėtų nustatyti laikotarpį nustatant po vieną nakvynę (nuo šeštadienio iki sekmadienio), tam užtektų keturių mėnesių. Tikslinga nustatyti vaiko bendravimą su tėvu švenčių dienomis ir atostogų metu, taip pat sutinka su priešieškiniu, kad nuo penkerių metų vaikas galėtų su ieškovu praleisti keturias savaites. Pastebėjo, kad abi šalys vadovaujasi daugiau savo ambicijomis, o ne vaiko interesais, todėl patartina jiems lankytis pas šeimos santykių specialistą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalims santuokoje. (duomenys neskelbtini). gimė duktė D. V.. Šalių santuoka buvo nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutarimu Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu (byla Nr. 2-2619-217/2014). Minėtu sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. V., o dukters auklėjimu jie rūpinsis kartu ir su vaiku bendraus be apribojimų. Šiuo metu šalys gyvena atskirai, atsakovė 2016 m. birželio 14 d. atsakovė sudarė santuoką su A. U., o ieškovas gyvena santuokoje su R. Š. ir jos mažamete dukra U. R., gim. (Duomenys neskelbtini) Ieškovas tarnauja (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesio pajamos – apie 700 Eur (ieškovo paaiškinimu).
Ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad atsakovė po santuokos nutraukimo pradėjo varžyti jo teisę bendrauti su mažamete dukra, o vėliau jo neįspėjusi išvyko su dukra gyventi į Vokietiją, tokiu būdu užkirsdama galimybę iš viso su vaiku bendrauti, t. y. nebuvo vykdomas buvusių sutuoktinių susitarimas, patvirtintas teismo sprendimu. Tikslu įgyvendinti savo, kaip tėvo, teises bei nepažeidžiant mažamečio vaiko interesų ir jo teisės bendrauti su abiem tėvais, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pakeičiant jo ir atsakovės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu patvirtintą susitarimą šioje dalyje.
Tiek ieškovas savo patikslintame ieškinyje, tiek atsakovė patikslintame priešieškinyje prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Šiuo atveju vaikas dėl amžiaus (treji metai) dar pats negali išreikšti aiškios nuomonės dėl bendravimo su tėvu dažnumo.
Šalių susitarimu jų mažamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos, todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti klausimus, kuriais tėvai nesutaria. Kiekvieno ginčo atveju galimi skirtingi nagrinėtinų klausimų aspektai, kuriuos iškelia patys tėvai, vaiko teisių apsaugos institucija.
Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl esant ginčui, teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.
Šiuo atveju abi šalys nesiūlo nustatyti vaiko bendravimą su tėvu darbo dienomis, numatomas bendravimas tik savaitgaliais, švenčių bei atostogų laikotarpiu. Tokia tvarka yra optimali ir geriausia, užtikrinanti vaiko teises ir jo bei tėvo teisėtus interesus, nes: tokiu būdu trejų-ketverių metų amžiaus vaikui užtikrinta būtina stabili namų aplinka bei dienos režimas; tėvas yra sudaręs tinkamą vaikui aplinką bendrauti savaitgaliais; abu tėvai gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietovėje; vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikui dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių būtų nustatytas kitas dienos ar savaitės režimas.
Ieškovo prašymu teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Šalių paaiškinimu, jos šios tvarkos laikosi, mergaitė su tėvu noriai bendrauja. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nuteikinėja mažametę dukrą prieš atsakovę, arba, kad mergaitė po tėvo lankymų dažnai suserga, nėra patvirtintos jokiais įrodymais, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo riboti maksimalaus tėvo bendravimo su vaiku. Kita vertus, atsižvelgiant į vaiko amžių (treji su puse metų), į tai, kad vaikas turi tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą, kuris gali būti keičiamas tik palaipsniui, bendravimo tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant ne į vieno iš tėvų maksimalias teises matytis su vaiku, bet išimtinai į mažamečio vaiko interesus, todėl ieškovo siūloma tvarka, kai jis kas antrą savaitę visam savaitgaliui su dvejomis nakvynėmis pasiima vaiką, tokiu būdu mažametį vaiką atitraukdamas nuo motinos iš jo stabilios gyvenimo aplinkos ilgesniam laikui, bendravimo laikotarpio pradžioje neatitiktų vaiko interesų. Šiuo atveju teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos siūlymu, kad yra tikslinga nustatyti pereinamąjį kelių mėnesių laikotarpį pradžioje nustatant tėvo ir vaiko bendravimą savaitgaliais esant vienai nakvynei. Toks laikotarpis nustatytinas iki vaikui sukaks ketveri metai, t. y. iki 2017 m. birželio 10 d. Praėjus šiam laikotarpiui, teismas sutinka su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka nustatant, kad ieškovas kiekvieno mėnesio 2 ir 4 savaitgalį penktadienį 18 val. pasiima dukrą D. V. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Su tokia bendravimo tvarka iš esmės sutiko ir atsakovė, nurodydama, kad tikslinga tokį bendravimą nustatyti ne nuo ketverių, o nuo penkerių metų. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nėra jokių neigiamų faktorių, kurių pagrindu būtų galima riboti ieškovo bendravimą su vaiku, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, pereinamasis laikotarpis iki vaiko ketverių metų amžiaus yra laikytinas optimaliu ir pakankamu.
Tėvo bendravimas su vaiku atostogų ir švenčių laikotarpiais nustatytinas atsižvelgiant į vaiko amžių bei į abiejų šalių siūlomas ieškovo bendravimo su vaiku sąlygas. Iš esmės abi šalys sutinka dėl tėvo bendravimo su vaiku metinių švenčių dienomis. Šiuo atveju tikslinga nustatyti tėvo bendravimą su vaiku iš esmės pagal ieškovo siūlomą grafiką, kad tėvas turėtų galimybę praleisti su dukra 2017 m. Velykų šventes, nes per 2016 m. Kalėdų ir Naujųjų Metų šventes jis tokios galimybės neturėjo. Nustatytina, kad D. V. su tėvu I. V. poriniais metais švenčia Kūčias ir Kalėdas, o neporiniais metais – Naujuosius Metus ir Velykas. Tėvo su vaiku bendravimo laikotarpis nustatytinas atsižvelgiant į vaiko amžių. Iki D. V. pradės lankyti mokyklą I. V. gruodžio 24 d. (porinių metų) ir gruodžio 31 d. (neporinių metų) 16 val. paims D. V. iš jos gyvenamosios vietos ir atitinkamai antrą Kalėdų dieną bei sausio 1 d. 19 val. parveš į jos gyvenamąją vietą. Velykų pirmą dieną (sekmadienį; neporiniais metais) I. V. 11 val. paims D. V. iš jos gyvenamosios vietos ir antrą Velykų dieną (pirmadienį) 19 val. parveš į jos gyvenamąją vietą. Abi šalys sutinka, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jis pusę žiemos (Kalėdų) atostogų praleistų su tėvu, todėl siekiant išvengti netikslumų ir neaiškumų, atsižvelgiant į tai, kad kasmet keičiasi ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka švenčių dienomis, tikslinga nustatyti, kad D. V. pradėjus lankyti mokyklą, jos žiemos (Kalėdų) atostogų metu I. V. poriniais metais gruodžio 24 d. 16 val. paima D. V. iš dukros gyvenamosios vietos ir gruodžio 30 d. parveža į jos gyvenamąją vietą, o neporiniais metais - gruodžio 31 d. 16 val. paima D. V. iš dukros gyvenamosios vietos ir sausio 6 d. parveža į jos gyvenamąją vietą. Tokiu būdu bus užtikrinta tėvo bendravimo su vaiku tvarka tiek žiemos švenčių, tiek žiemos (Kalėdų) atostogų metu.
Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku tėvo ir motinos dienomis bei per gimtadienius. Šiuo atveju nustatytina, kad tėvo dieną ir I. V. gimtadienį mergaitė švenčia su tėvu, ieškovui tėvo dieną (sekmadienį) pasiimant D. V. iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val., o I. V. gimimo dieną (vasario 22 d.) tėvui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną D. V. turi teisę praleisti su motina, nepriklausomai nuo to, kad atitinkamą sekmadienį ar motinos gimimo dieną pagal nustatytą tvarką vaikui tektų teisė bendrauti su tėvu.
Dėl bendravimo su vaiku D. V. gimimo dieną ieškovas savo siūlomoje tvarkoje nepasisakė, o atsakovė pageidauja, kad vaiko gimtadienis būtų švenčiamas dalyvaujant abejiems tėvams. Ieškovas su atsakovės siūloma tvarka šioje dalyje nesutinka. Atsižvelgiant į abiejų šalių konfliktinius santykius, į vaiko interesus bei į ieškovo nuomonę, teismas daro išvadą, kad yra netikslinga priverstinai nustatyti abiejų šalių dalyvavimą švenčiant vaiko gimtadienį, todėl teismas nustato, kad savo gimtadienį vaikas švenčia su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų bendrą susitarimą.
Ieškovas pageidauja jo atostogų metu su dukra praleisti 14 dienų, o mergaitei pradėjus lankyti mokyklą – papildomai 14 dienų jos vasaros atostogų metu, t. y. iš viso jo ir vaiko vasaros atostogų metu bendrauti su vaiku 28 dienas (vaikui pradėjus lankyti mokyklą). Atsakovė taip pat siūlo, kad mergaitė nuo penkerių metų praleistų su tėvu keturias savaites vasaros metu, tačiau nenurodo, ar šis bendravimas turi vykti dalimis ar ištisai keturias savaites. Teismas šiuo atveju sprendžia, kad šioje dalyje tikslinga nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, nes ikimokyklinio amžiaus vaiko atitraukimas nuo įprastos gyvenimo aplinkos bei nuo motinos didesniam kaip dviejų savaičių laikotarpiui neatitiktų mažamečio vaiko interesų, o vėlesnio bendravimo laikotarpio išskaidymas dalimis po 14 dienų yra laikytinas protingu ir optimaliu. Pažymėtina, kad šalys, atsižvelgdamos į vaiko interesus gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos bei laikotarpių.
D. V. pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas pageidauja po ½ dalį rudens, žiemos ir pavasario atostogų praleisti kartu su dukra, tačiau teismo nuomone šiuo atveju atsakovės siūloma tvarka (rudens atostogos su tėvu, pavasario – su motina, o žiemos – po ½ dalį su kiekvienu iš tėvų) yra optimalesnė, nes savaitės trukmės atostogas sudėtinga padalinti po lygiai į dvi dalis, be to trumpesnė 3-4 dienų atostogų dalis riboja kiekvienos iš šalių galimybes atostogų metu ilgesniam laikui išvykti su vaiku iš gyvenamosios vietos, todėl tikslinga nustatyti, kad visas rudens atostogas vaikas praleidžia su tėvu. Dėl pavasario (Velykų) atostogų šiuo atveju sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyti netikslinga, nes sprendimu yra nustatoma ne motinos, o tėvo bendravimo su vaiku tvarka, todėl pavasario atostogas, kaip ir kitas dienas vaikas praleis su motina. Be to pažymėtina, kad pavasario atostogų metu vaikui turi būti užtikrintas bendravimas su tėvu neporiniais metais per Šv. Velykų šventes. Kaip jau minėta, vaiko žiemos (Kalėdų) atostogos yra dalintinos į dvi dalis ir tėvo bendravimo su vaiku tvarka šiuo laikotarpiu yra nustatoma atsižvelgiant į bendravimo tvarką žiemos švenčių dienomis atitinkamai kalendoriniais metais. Papildomas mokyklines atostogas vaikas praleidžia pagal tėvų susitarimą.
Dėl atsakovės priešieškinio dalyje, kurioje nustatoma ieškovui pareiga vaiko ligos atveju mergaitę skubiai parvežti į jos gyvenamąją vietą bei apie teisę gauti su dukra susijusią informaciją, teismas sprendime nepasisako, nes ši dalis yra susijusi ne su ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, o su tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimu. Be to kartu negyvenančio tėvo (motinos) teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku, numato ir įstatymas - CK 3.170 straipsnio 5 dalis.
Teismas, atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovės siūlomas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygas, į išvadą teikiančios institucijos siūlymus bei į nepilnamečio vaiko interesus ir siekdamas atitinkamai užtikrinti vieno iš tėvų teises bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką, daro išvadą, kad yra tikslinga pakeisti šalių susitarimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgiant į abiejų šalių siūlymus su atitinkamomis pataisomis.
Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 41,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 960,00 Eur advokatų suteiktos teisinės pagalbos išlaidos (60 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą bei 900 Eur kitos procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo išlaidos), iš viso – 1 001,00 Eur. Atsakovės priešieškinio reikalavimų dalyje turėtos išlaidos: 41,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 800,00 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos, iš viso – 841,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai nėra turtiniai ir iš dalies sutampa bei nėra galimybės nustatyti tiksliai kokia dalis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų yra patenkinta, atsižvelgiant į tai, kad nustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo atsižvelgta į abiejų šalių reikalavimus, darytina išvada, kad abiejų šalių reikalavimai yra patenkinti po 50 proc., t. y. lygiomis dalimis. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi teismas sprendžia, kad iš atsakovės A. U. ieškovui proporcingai priteistina 420,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo I. V. atsakovei proporcingai priteistina 500,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą tarp šalių, iš atsakovės ieškovui priteistina 80,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, nes jų dalis tenkanti kiekvienai šaliai neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio. Ieškovo turėtos 100 Eur dydžio išlaidos už pradinio ieškinio parengimą negali būti priteistos ir vertinamos paskirstant bylinėjimosi išlaidas, nes jos sumokėtos asmeniui, neturinčiam atstovavimo pagal pavedimą teisių. Toks atlyginimas negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 95 str., 96 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 375-380 str., 389 str., 392 str.,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Jonavos apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2619-217/2014 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti ieškovo I. V. a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra D. V. gim. (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:
1) iki D. V. sukaks ketveri metai ((duomenys neskelbtini)) I. V. kiekvieno mėnesio 2 (antrą) ir 4 (ketvirtą) savaitgalį šeštadienį 10 val. pasiima dukrą D. V. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; nuo 2017 m. birželio 10 d. I. V. kiekvieno mėnesio 2 (antrą) ir 4 (ketvirtą) savaitgalį penktadienį 18 val. pasiima dukrą D. V. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;
2) D. V. su tėvu I. V. poriniais metais švenčia Kūčias ir Kalėdas, o neporiniais metais – Naujuosius Metus ir Velykas; iki D. V. pradės lankyti mokyklą, I. V. atitinkamai gruodžio 24 d. (porinių metų) ir gruodžio 31 d. (neporinių metų) 16 val. paima D. V. iš dukros gyvenamosios vietos ir atitinkamai antrą Kalėdų dieną bei sausio 1 d. 19 val. parveža į jos gyvenamąją vietą; Velykų pirmą dieną (sekmadienį; neporiniais metais) I. V. 11 val. paima D. V. iš dukros gyvenamosios vietos ir antrą Velykų dieną (pirmadienį) 19 val. parveža į jos gyvenamąją vietą; D. V. pradėjus lankyti mokyklą, jos žiemos (Kalėdų) atostogų metu I. V. poriniais metais gruodžio 24 d. 16 val. paima D. V. iš dukros gyvenamosios vietos ir gruodžio 30 d. parveža į jos gyvenamąją vietą, o neporiniais metais - gruodžio 31 d. 16 val. paima D. V. iš dukros gyvenamosios vietos ir sausio 6 d. parveža į jos gyvenamąją vietą.
3) tėvo dieną ir I. V. gimtadienį mergaitė švenčia su tėvu; tėvo dieną (sekmadienį) I. V. pasiima D. V. iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; I. V. gimimo dieną (vasario 22 d.) I. V. pasiima D. V. iš jos gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;
4) Motinos dieną ir A. U. gimimo dieną (liepos 14 d.), jeigu pagal nustatytą tvarką jos sutampa su I. V. bendravimo su vaiku diena, D. V. praleidžia su motina A. U.;
5) D. V. gimimo dieną vaikas švenčia su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų bendrą susitarimą;
6) I. V. atostogų metu I. V. su dukra D. V. praleidžia 14 (keturiolika) dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su A. U. prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios; I. V. pasiima dukrą D. V. iš jos gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 11 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18 val. į jos gyvenamąją vietą;
7) D. V. pradėjus lankyti mokyklą, I. V. papildomai su dukra D. V. praleidžia dvi savaites D. V. vasaros atostogų ir rudens atostogas, šių laikotarpių pradžią ir pabaigą suderinęs su A. U. prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios; I. V. paima dukrą D. V. iš jos gyvenamosios vietos pirmą šalių suderintą dieną 12 val. ir grąžina ją paskutinę atostogų arba šalių suderintą dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą. Papildomas mokyklines atostogas (išskyrus vasaros, rudens, žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų)) D. V. praleidžia pagal tėvų susitarimą;
8) D. V. ligos atveju, I. V. bendravimas su vaiku nustatomas bendru šalių susitarimu.
Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. U. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo I. V. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.