- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1131/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekolita“ ieškinį atsakovei R. K. dėl įsiskolinimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Ekolita“ nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. su atsakove R. K. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovo už 300 000 Lt įsigijo administracines patalpas, esančias Gedimino g. 33-13, Kaune; kaina turėjo būti sumokėta iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovo teigimu, 2012 m. spalio 18 d. buvo atliktas dalinis skolų sudengimas 18 485,05 Lt sumai, todėl atsakovė pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį liko skolinga 281 514,95 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. atsakovė savanoriškai prisiėmė 22 000 Lt dydžio įsipareigojimą už V. R., kuri 2012 m. liepos 1 d. už 22 000 Lt nupirko iš ieškovo automobilį. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 303 514,95 Lt dydžio įsiskolinimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Teismas nustatė, kad dalis atsakovės prievolės sumokėti už įsigytą nekilnojamąjį turtą pasibaigė įskaitymu, kurį patvirtina ne tik su ieškiniu pateiktos dokumentų kopijos, bet ir iš ikiteisminio tyrimo bylos gauti ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys. Iš 2012 m. spalio 18 d. susitarimo dėl skolų sudengimo matyti, kad buvo sudengta 300 000 Lt dydžio atsakovės skola su ieškovo skolomis atsakovei: 13 105,61 Lt darbo užmokesčio, 865,87 Lt už atliktus mokėjimus, 4 373,57 Lt palūkanų, taip pat 140 Lt skola I. K. už atliktus mokėjimus, iš viso 18 485,05 Lt. Po sudengimo atsakovė už nekilnojamąjį turtą liko skolinga 281 514,95 Lt. Skolų sudengimas atspindėtas ir kituose ieškovo finansinės atskaitomybės duomenyse. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis atsakovės skola ieškovui yra 281 514,95 Lt. Atsakovės mokėjimų ir skolų balansas atsispindi ieškovo vedamoje atsakovės mokėjimų apskaitos kortelėje, kurioje atspindėtas ir susitarimas dėl skolų sudengimo. Ir kiti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina atsakovės 281 514,95 Lt skolą. Tai bankroto administratoriaus įgalioto asmens 2013 m. lapkričio 7 d. raštas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. raštas, kuriuose nurodyta, kad po 2012 m. spalio 18 d. susitarimo dėl skolų sudengimo daugiau duomenų apie atsakovės mokėjimus ieškovei nei pagal 2012 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nei jokio kito susitarimo dėl skolų sudengimo (įskaitymo) nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nei bankinių pavedimų, nei kasos pajamų orderių, patvirtinančių, jog už įsigytą nekilnojamąjį turtą ji atsiskaitė pavedimu ar grynais, nepateikė, nors šių aplinkybių įrodinėjimo našta teko būtent jai. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės siekis išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, neatsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, yra nepagrįstas. Duomenys apie šalių tarpusavio įsipareigojimus ir jų vykdymą iki 2012 m. birželio 1 d sutarties sudarymo gali būti reikšmingi tik sprendžiant atsakovės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ieškovo bankroto byloje, tačiau jis nėra susijęs su nagrinėjama byla. Todėl atsakovei nepateikus atsikirtimus dėl dalies įsiskolinimo grąžinimo pagrindžiančių įrodymų, o byloje esant jos teiginius paneigiantiems įrodymams, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė padengė nors dalį likusio 281 514,95 Lt įsiskolinimo, reiškiamo 2012 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai reikalauja ir 22 000 Lt, nes atsakovė pripažino šį įsipareigojimą perėmusi iš V. R., šią aplinkybę patvirtino ir rašytiniai įrodymai, tačiau jo nevykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliantės teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neteisingai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei iš esmės pažeidus procesinės teisės normas. Apeliantė nuosekliai ginčijo savo skolos dydį. Negalėdama pagrįsti pozicijos dėl mažesnio įsiskolinimo tik todėl, kad įrodymai buvo pas ieškovą, apeliantė prašė teismo išreikalauti iš ieškovo duomenis, kada, kokio dydžio pinigų sumas apeliantė perdavė ieškovui ir kaip šie pinigai užfiksuoti ieškovo apskaitoje, taip pat, kada, kokio dydžio ir kokiu pagrindu apeliantė įvykdė ieškovo finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pareikalavo tik dalies prašytų dokumentų. Dėl to apeliantė negalėjo pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis: argumentuotai atsikirsti į ieškinį, prašyti skirti ekspertizę ar auditą, pareikšti priešieškinį. Apeliantės nuomone, ieškovas savo reikalavimus turi pagrįsti pirminiais buhalteriniais dokumentais; dabar reikalavimai grindžiami išvestiniais dokumentais, tame tarpe skolų suderinimo aktu, kurio teisingumą apeliantė kvestionuoja. Šio akto teisingumą galėtų patvirtinti arba paneigti pirminiai buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu jis buvo sudarytas. Tačiau teismui atsisakius tenkinti apeliantės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, apeliantė negalėjo paneigti skolų suderinimo akto teisingumo bei atlikti buhalterinių dokumentų, kuriais grindžiama skola, auditą.
Ieškovas BUAB „Ekolita“ prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovo teigimu, apeliantės įsiskolinimo dydį pagrindžia byloje esantys įrodymai bei pačios apeliantės paaiškinimai. Jokie mokėjimai ar kitoks prievolių įvykdymas pagal sutartis nebuvo atlikti, jokių priešingus faktus galinčių patvirtinti dokumentų nėra. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl apeliantės neatsiskaitymo pagal šalių sudarytą 2012 m. birželio 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. rugsėjo 30 d. skolos perkėlimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį iš dalies buvo atsiskaityta 2012 m. spalio 18 d. susitarimu dėl skolų sudengimo atlikus priešpriešinių šalių prievolių įskaitymą, tačiau daugiau jokių mokėjimų nei pagal šią sutartį, nei pagal skolos perkėlimo sutartį nebuvo atlikta. Kolegija pripažįsta nurodytas išvadas pagrįstomis, nes jas aiškiai patvirtina byloje surinkti įrodymai (t. 1, b. l. 55-60, 64, 69; t. 2, b. l. 16, 59, 60, 69-73). Tai, kad mokėjimai pagal nurodytas sutartis nebuvo atlikti, iš esmės teismo posėdžių metu pripažino ir pati apeliantė, jos atstovė (t. 1, b. l. 148, 169, 170; t. 2, b. l. 64, 76, 77). Jokių priešingų įrodymų byloje nėra. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimas galėjo būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 str. 3 d.), todėl apeliantės argumentas, jog ieškinio reikalavimas turėjo būti pagrįstas pirminiais buhalteriniais dokumentais, yra nepagrįstas.
Apeliantės gynybinė pozicija iš esmės grįsta tuo, kad iki nurodytų sandorių sudarymo ji yra skolinusi ieškovui pinigų, vykdžiusi ieškovo prievoles, todėl ieškinio reikalavimas turėtų būti mažesnis. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, net jei jos ir būtų buvusios įrodytos, neturėtų reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Bylos duomenimis, po 2012 m. birželio 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp šalių buvo atliktas tik vienas priešpriešinių prievolių įskaitymas (2012 m. spalio 18 d. susitarimas). Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas pripažinti šį įskaitymą iš dalies negaliojančiu, kaip sudarytą suklydus (nes esą neįskaityti visi apeliantės reikalavimai), ir jį modifikuoti, nebuvo pareikštas, o bylos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą apie tokios klaidos egzistavimą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje vien tik aptariam priešieškiniui pareikšti nebuvo būtini apeliantės reikalauti įrodymai apie ankstesnius šalių santykius (CPK 143 str.). Šie įrodymai būtų reikšmingi sprendžiant priešieškinio pagrįstumą, ir juos pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos dalyką, būtų privalėjęs išreikalauti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus apie apeliantės ieškovui iki 2012 m. birželio 1 d. skolintus pinigus, vykdytas ieškovo prievoles. Apeliantės finansinės pretenzijos ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutavęs, turi būti reiškiamos bankroto byloje (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 21 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, teismų informacinės sistemos duomenimis, bankroto byloje (Nr. B2-849-254/2014) yra patvirtintas 2 230,75 Lt dydžio apeliantės finansinis reikalavimas ieškovui.
Remiantis išdėstytu, pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas apeliaciniame procese patyrė 2 500 Lt advokato išlaidų (t. 2, b. l. 100, 101). Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, ieškovui iš apeliantės priteistina 500 Lt šioms išlaidoms atlyginti (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekolita“ (į. k. 300027751) iš apeliantės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.