Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ketupa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „TG TECH“ ieškinį atsakovui UAB „Ketupa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-08-11 preliminariu sprendimu (b.l. 43) ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 37 806,10 Lt skolos, 1361,02 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 39 167,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 588 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus. Iš elektroninio šalių susirašinėjimo, priešingai nei sprendė teismas, negalima nustatyti, kad tarp šalių pirmiausia buvo susiklostę faktiniai statybos rangos santykiai, kurie tik vėliau, po darbų atlikimo, atsakovo iniciatyva ir atsakovo parengtų sutarties sąlygų buvo įforminti šalių pasirašyta sutartimi. Iš pateiktos teismui 2010-06-17 d. subrangos sutarties Nr. 10VP13-011/SUBR1/1 matyti, kad ji sudaryta 2010-06-17. Pasiūlymas 2010-09-06 el. paštu pakeisti sutartį neįrodo, kad sutartis buvo pasirašyta po darbų atlikimo.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuolat akcentavo, kad ieškovas privalėjo vadovautis pagrindiniu statyboms taikomu normatyviniu teisės aktu t.y. STR 2491109.01:2008, kuriuo griežtai reglamentuojami statybos ir kiti darbai. Ieškovas, vykdydamas statybų veiklą ir būdamas statybų verslo atstovas, privalėjo būti susipažinęs ir turėjo išmanyti su jo veikla susijusius įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, kuriuos privalėjo besąlygiškai vadovautis ir juos vykdyti. Kilus ginčui įrodinėjimo našta, kad nukrypimai neturėjo įtakos darbų kokybei, tenka rangovui (ieškovui), tačiau ieškovas neįrodė, kad nukrypus ir nevykdant reglamento STR 2491109.01:2008 reikalavimų, iki galo tinkamai atlikti darbai darbų kokybei įtakos neturėjo. Sutarties 4.4. p. aiškiai yra nurodyta, kad visus sutartyje numatytus darbus rangovas vykdo laikydamasis visų galiojančių statybos normatyvinių dokumentų, statybos techninių reglamentų, nustatančių statinio renovavimo, įrengimo, pripažinimo tinkamu naudoti taisykles, taip pat renovacijos techninių projektų, šios sutarties ir jos priedų reikalavimų. Į minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.Sutarties 4.3. p. yra numatyta sąlyga, kad užbaigus montavimo darbus yra pasirašomas galutinis atliktu darbų priėmimo - perdavimo aktas. Toks aktas nėra pasirašytas ir tai įrodo, kad darbai yra nebaigti. Ieškovas, baigęs darbus, privalėjo pranešti apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, tačiau šių sąlygų neįvykdė. Techninės priežiūros vadovas nepriėmė darbų ir nepasirašė statybų žurnale. Statybų techninės priežiūros vadovas, nepasirašydamas akto, nustatė trūkumus ir darbų nebaigtumą, tačiau ieškovas nustatytų trūkumų nepašalino.Atsakovo pateiktos nuotraukos nebuvo objektyviai įvertintos. Fotonuotraukose užfiksuotas ieškovo atliktų darbų defektai ir darbų nebaigtumas. Šiose įrodymuose aiškiai matosi nekokybiškai ir nepilnai atlikti darbai, o ne išryškėję trūkumai dėl gamtinio poveikio per ilgą laiko tarpą. Pretenzijos ieškovui buvo reiškiamos žodžiu, ką įrodo Lietuvos edukologijos universiteto 2011-11-30 dienos rašto 2 p., taip pat pretenzijos buvo pareikštos 2010-09-18 elektroniniame laiške. 2011-08-29 buvo pateikta pretenziją kartu su nuotraukomis, įrodančiomis atliktų langų montavimo, PVC apvadų bei vidaus palangių įrengimo darbų defektus.Teismo išvados, kad sandarinimo darbai iš lauko pusės atliekami kartu su sienų apšiltinimu, kai bus sumontuoti pastoliai sienų šiltinimui, yra neteisingos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą teigė, kad jis ketino atlikti sandarinimo darbus, jei būtu sumontuoti pastoliai sienų šiltinimui, tuo aiškiai pripažindamas, kad sandarinimo darbus privalėjo atlikti. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs aprūpinti ieškovą papildomomis priemonėmis darbams atlikti, o tik davė sutikimą pasinaudoti pastoliais, kai bus pradėti pastato šiltinimo darbai. Buvo tikimasi, kad visi statybos darbai vyks nuosekliai ir fasadų šiltinimas bus vykdomas lygiagrečiai su langų montavimo darbais. Ieškovas, tikėdamasis sumažinti savo darbų kaštus, nedėjo pastangų pats pasirūpinti įranga, kurios pagalba galėtu baigti langų montavimo darbus, elgėsi pasyviai, laukdamas kito rangovo sumontuojamų pastolių. Langų sandarinimo darbus buvo galima atlikti ir be papildomų mechanizmų ar įrangos, kadangi visi langai varstomi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutarties vykdymo. Apeliaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo faktinių aplinkybių konstatavimo, netinkamo teisės normų, reglamentuojančių statybų procesą, aiškinimo klausimai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareigos sumokėti ieškovui už atliktus pagal rangos sutartį darbus buvimą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, įrodymų vertinimo, leistinumo, patikimumo, sąsajumo, tarpusavio atitikimo aspektais (CPK 185 str.). Prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą teisėjų kolegija nenustatė.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarčių teisinio reglamentavimo bendrosios nuostatos taikomos ir atskiroms rangos rūšims, jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 str. 2 d.). Ginčo šalys rašytinę rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo sudarė 2010-06-17 (b.l. 7-11). Sutartimi buvo sulygta dėl 1000 kv.m. senų langų demontavimo ir naujų PVC langų sumontavimo darbų Vilniaus pedagoginio universiteto (šiuo metu Lietuvos edukologijos universiteto) Gamtos mokslų fakulteto mokomajame korpuse, esančiame Studentų g. 39, Vilniuje, iki 2010-09-03 už 75 020 Lt kainą (sutarties 2.1. p., 3.1.p., 6.1 p.). Sutarties šalys susitarė, kad ši sutartis yra bendros sumos sutartis, o į montavimo darbų kainą įskaitomi visi rangovo atlikimo kaštai, statybinių medžiagų bei priemonių įsigijimo išlaidos ir visi rangovo mokesčiai (3.2. p.). Priedas Nr. 1, kurio surašymo data yra 2010-07-29 (b.l. 105), patvirtina ir šalių susitarimą atlikti kitus (papildomus) darbus, kurie pačioje sutartyje neapibrėžti, t.y. 2986,29 m PVC apvadų sumontavimo darbus už 21861,13 Lt sumą, taip pat 954,68 m vidaus palangių sumontavimo darbus už 23 103,24 Lt.

Atliktų darbų priėmimas-perdavimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (CK 6.676 str.). Šalys sutartimi nustatė tokias pačias taisykles, kad už atliktus darbus užsakovas įsipareigoja apmokėti per 60 dienų po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo (sutarties 10.2. p.). Šalių bendradarbiavimo praktika patvirtina, kad darbai buvo atliekami ir priimamai etapais, surašant atskirų atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašydavo rangovas ir užsakovas, ir PVM sąskaitas-faktūras jų apmokėjimui (b.l. 12-33, 82-87,106-111), nesurašant aktų tik statybų procese naudojamų medžiagų apmokėjimui. Atlikti darbai buvo apmokami taip pat dalimis, dėl to šalių ginčo nekilo. Nebuvo pilnai apmokėta vienintelė, 2010-08-31 sąskaitą 40 385,32 Lt sumai (b.l. 33), iš kurios ir kildinamas ieškovo reikalavimas šioje byloje. Nors sutartyje buvo numatytas ir galutinio, po visų darbų užbaigimo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas (4.3. p.), ginčo sąskaitoje-faktūroje mokėjimo pagrindu yra įvardintas 2010 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas (b.l. 85), kurį be išlygų pasirašė ir apelianto atstovė, pati elektroniniame laiške raginusi ieškovą už rugpjūčio mėnesį atliktus darbus pateikti apmokėjimui sąskaitą faktūrą 40 385,32 Lt sumai (b.l. 88), bei vėliau pripažinusi ir tokios skolos ieškovui egzistavimą, ir aktų kiek ankstyvą pasirašymą (b.l. 89-90, 93). Pastebėtina, kad šiuo konkrečiu atveju šalys papildomais susitarimais dėl sutartyje nesulygtų darbų, kurių pobūdis, apimtis bei vertė buvo aptarti priede Nr. 1 (b.l. 109), iš esmės išplėtė buvusią sutartinę darbų kainą ir apeliantas yra įvykdęs mokėjimų didesnei, nei 75 020 Lt sumai. Todėl apelianto argumentai, susiję su sutarties buvimu bendros sumos sutartimi pagal 3.2. p., taip pat argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasisakė dėl rašytinės sutarties sudarymo aplinkybių ir jos pasirašymo momento, nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja apelianto prievolių ieškovui atsiradimo ar pabaigos.

Vertindama aplinkybės, susijusias su darbų perdavimu ir galutinio darbų priėmimo akto surašymo teisine reikšme, kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas naudojasi ieškovo atliktų pagal minėtą sutartį darbų rezultatu. Apeliantas, remdamasis tokio akto nepasirašymu ir ginčidamas savo prievolę apmokėti 2010-08-31 sąskaitą, atsisakymą grindžia darbų trūkumais (netinkama darbų kokybe) ir savo būsimomis išlaidomis kai kuriuos darbus ištaisant, pasitelkiant trečiuosius asmenis (b.l. 67-73). Todėl šioje byloje sprendžiant, ar ieškovas turi teisę reikalauti iš apelianto atsiskaitymo, taip pat dėl teisinių pasekmių ypatumų, nustačius darbų trūkumus, reikšminga yra tai ar, neįvykus darbų priėmimui-perdavimui pagal aktą, tačiau užsakovui pradėjus darbų rezultatu realiai naudotis pagal paskirtį, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus.

Aktualioje praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 str. 1 d. ir 6.662 str. nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką arba gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad šalys nors ir pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 str.) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Tai suponuoja išvadą, kad šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios (CK 6.666 str. 2 d.), ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 str. nustatytų užsakovo teisių gynimo būdų. Kasacinis teismas konstatavo, kad darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai, taip pat sudarytų prielaidas vienos iš sutarties šalių nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-535/2009). Taigi nagrinėjamos bylos atveju vien aplinkybė, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo surašytas, pati savaime nepaneigia ieškovo teisės į užmokesčio už atliktus darbus gavimą, pagal šio darbų etapo atliktų darbų pasirašytą aktą ir apelianto priimtą apmokėjimui (akceptuotą) PVM sąskaitą –faktūrą. Kolegija klaidinančiais pripažįsta apelianto prieštaravimų argumentus (b.l. 63), kad išrašytą ginčo sąskaitą (tik ji šiuo atveju yra vertinimo objektas) jis pasirašė anksčiau, nei patys darbai buvo padaryti. Priešingai, jau aptarto šalių elektroninio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad tai apeliantas 2010-09-06 ragino ieškovą pateikti sąskaitą rugpjūčio mėnesį atliktiems darbams už 40 385,32 Lt sumą, o jų faktinį atlikimą patvirtina minėtas atliktų darbų aktas (b.l. 85). Vadinasi, nurodytos vertės darbus ieškovas tą mėnesį statybų objekte atliko, taigi apeliantui atsirado prievolė juos apmokėti.

Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.1 d.). Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 str. 1 d.). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Nuo priešpriešinių sutartinių įsipareigojimų vykdymo neatleidžia ir sutarties nutraukimas po darbų atlikimo (CK 6.221 str. 2 d.), nors apeliantas tokią procedūrą 2011-08-29 (t.y. pasibaigus pačiai sutarčiai) yra atlikęs (b.l.65-66). Apelianto atsisakymas mokėti, kaip spręstina iš jo procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdyje, yra jo valios išraiška rangovui atitinkamai mažinti darbų kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.). Kadangi rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.), tai pareikšdamas reikalavimą priteisti pagal sutartį nesumokėtą kainą už darbus, ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis sutartį (sutartinių įsipareigojimų dalį) įvykdė laiku ir darbų rezultatą perdavė užsakovui. Tokios aplinkybės dėl darbų etapo rugpjūčio mėnesį atlikimo nustatytos aktu ir sąskaita. Atsisakiusiai už šiuos konkrečius darbus sumokėti (vykdyti prievolę) šaliai (apeliantui) privalu buvo įrodyti tokias aplinkybes: kad jis organizavo patikrinimus darbų apimčiai bei kokybei nustatyti, kaip tą daryti jį įgalino sutartis (5.1.p.) bei įstatymas (CK 6.689 str.), bet darbų priėmimo metu tokių trūkumų nebuvo galima objektyviai nustatyti; arba kad jis nustatė darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu jie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), ir pranešė apie juos rangovui per protingą terminą nuo jų nustatymo (CL 6.662 str. 4 d.); kokie konkrečiai darbų trūkumai nustatyti ir kokia dalimi dėl to reikalinga sumažinti darbų kainą. Tačiau apeliantas įrodinėjimo pareigos neįgyvendino ir leistinais įrodymais (CPK 177 str. 3 d.) nepagrindė savo argumentų, kad jo pateiktose nuotraukose nurodyti trūkumai atsiradę būtent ieškovui, o ne kitiems asmenims vykdant sutartį (išmontuojant senus ir sumontuojant naujus langus), šių trūkumų atsiradimo priežasties, jų masto bei jų kainos (vertės). Iki šios bylos inicijavimo nepareiškus ieškovui jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl trūkumų per tam tikrą terminą pašalinimo, vien nuotraukų vizualinės apžiūros aiškiai nepakanka išvadai, kad už juose matomus trūkumus atsakomybė tenka ieškovui, o priimdamas darbus ir pasirašydamas darbų atlikimo aktus (įskaitytinai ir rugpjūčio mėnesį atliktų darbų aktą) apeliantas tokių trūkumų negalėjo pastebėti. Nėra ir jokių objektyvių duomenų (atestuotų specialistų, ekspertų išvadų ar pan.), kad nuotraukose matomų vizualių trūkumų, pavyzdžiui, sienų drėkimą, sąlygojo ieškovo atlikti Statybos įstatymo, STR ir kitų statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kad šių bei kitų trūkumų atsiradimas neatsirado dėl ilgalaikio atmosferos poveikio, neatlikus sumontuotų langų iš fasado pusės izoliavimo ir tinkavimo darbų. Nėra žinoma ir nuotraukų padarymo vieta bei laikas, priimant domėn ieškovo paaiškinimus, kad objekte ženkliai daugiau langų, nei sutartyje numatytas jų sumontavimo kiekis, o tokios nuotraukos jam buvo pateiktos tik po vienerių metų nuo darbų pabaigos.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad visi STR įvadinami langų sumontavimo darbai buvo įskaičiuoti į sutarties kainą ir juos turėjęs atlikti ieškovas. Sutartyje naudojamos sąvokos langų demontavimas ir sumontavimas negali būti visiškai tapatinamos su STR 2491109.01:2008 nurodytais langų montavimo atskirais procesais - langų demontavimu, sumontavimu, sandarinimu, angokraščių sutvarkymu, sujungimų konstravimu. Sutarties tekstas bei realus jos vykdymas, papildomo priedo prie sutarties sudarymas, aptariant papildomus darbus (b.l. 105) patvirtina ieškovo teiginius, kad šalys sulygo dėl demontavimo ir montavimo, o sandarinimo, angokraščių tvarkymo, izoliavimo ir kiti darbai galėjo būti atlikti, tačiau atskirai dėl jų susitariant (CK 6.193 str.). Apie tai, kad ilgą laiką po langų sumontavimo apeliantas apskritai nekėlė netinkamo langų sandarinimo klausimo, iki teisme nekilo ginčas, ieškovui vienerius metus nesulaukiant atsiskaitymo (b.l. 121), kad dabartinė vizualiai matoma siūlių būklė nebūtinai susijusi su netinkamai dar 2010 m. rugpjūčio mėnesį atliktais darbais, bet gali būti nulemta ir kitų priežasčių, (specialistų išvadų dėl to nėra), kolegija jau pasisakė. Pastebėtina, kad teismas siūlė apeliantui apsvarstyti priešpriešinių reikalavimų pateikimą ieškovui, tačiau šis tokia teise nepasinaudojo (b.l. 151).

Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti ir kiti skundo argumentai nepaneigia teismo sprendime padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Apeliantas, reikšdamas nesutikimą su ieškovo reikalavimu, neįrodė kurios nors dalies langų demontavimo/montavimo darbų neatlikimo arba jų defektų (trūkumų), kliudančių naudotis darbų rezultatu pagal paskirtį, todėl sumažinti 2010-08-31 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą darbų kainą nėra teisinių prielaidų. Kartu pažymėtina, kad šios bylos, kurioje ginčas buvo kilęs dėl apmokėjimo už darbus, baigtis neeliminuoja galimų ginčų ateityje dėl darbų kokybės per garantinį laikotarpį iniciavimo (CK 6.697 str.).

Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas įrodymais dėl tokių išlaidų buvimo fakto ir dydžio, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.