- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-179-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00778-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Atsakovas
- E. D.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. apeliacinį skundą dėl Jurbarko apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-670/2013 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. D. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti ieškovei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,9970 ha, esančio (duomenys neskelbtini), projekte pažymėtą indeksu „3“, kurio plotas 1,9985 ha, atsakovui - ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,9970 ha, esančio (duomenys neskelbtini), projekte pažymėtą indeksu „1“ ir „2“, kurio plotas 1,9985 ha. Nurodė, kad jie yra brolis ir sesuo. Po motinos J. D. mirties 2011-07-05 paveldėjo jos turtą. Turtą paveldėjo pagal įstatymą. Kilo ginčas dėl 4,0500 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Atlikus geodezinius matavimus žemės sklypo plotas pasikeitė ir yra 3,9970 ha. Atsakovas atsidalinti geruoju nesutiko.
Teisme priimtas atsakovo priešieškinis, kuriuo prašoma sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dvi dalis „1“ ir „2“, pažymėtas pagal pateiktą VĮ Registrų centras žemės ploto planą su tiksliais matmenimis ir paaiškinimu paskirti nuosavybės teisėn atsakovui, o sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „3“ pagal pateiktą tikslų žemės ploto planą su tiksliais matmenimis ir paaiškinimu paskirti nuosavybės teisėn ieškovei; kolektyvinio sodo sklypą 7,7 arų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis nuosavybės teise atsakovui, išmokant ieškovei pusę vidutinės rinkos sodo vertės kainos - 8150 Lt; atsakovei tenkanti piniginė kompensacija už kolektyvinio sodo dalį, išmokama į atsakovės nurodytą banko sąskaitą dalimis per 18 mėnesių, kas mėnesį lygiomis dalimis įnešant po 452,78 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatė realią dalį ieškovei V. K. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,9970 ha, esančio (duomenys neskelbtini), projekte pažymėtą indeksu „3“, kurio plotas 1,9985 ha; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti realią dalį atsakovui E. D. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,9970 ha, esančio (duomenys neskelbtini), projekte pažymėtą indeksu „1“ ir „2“, kurio plotas 1,9985 ha; priteisė iš atsakovo 144 Lt žyminio mokesčio ir 43,05 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, 2189,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir 1092,50 Lt už kadastrinius matavimus ieškovei.
Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas UAB „Inreal GEO“ atidalinimo pasiūlymo planas (b. l. 91) yra tinkamesnis ir mažiau pažeidžia šalių interesus ir netrukdo apdirbti žemę. Pagal pateiktą atsakovo atidalinimo planą bus pažeisti ieškovės interesai, nes atsakovui atiteks žemės sklypai, esantys arti vienas kito ir tarp jų atstumas bus tik kelias, o pagal planą ieškovei norint apdirbti žemės sklypus reikės važiuoti atstumą, kad patektų į savo sklypą. Apdirbti mažesnius žemės sklypus yra sunkiau. Pagal ieškovės planą atsakovo žemės sklypus skirtų tik kelias, kas nesudaro didelių kliūčių apdirbant žemę. Ieškovei skirtinas vientisas žemės sklypas, nes ji viena rūpinosi geodeziniais matavimais, padalinimo planais, o tik atlikus visus veiksmus, atsakovas pasinaudojo rezultatais ir pateikė savo planą, nors įsipareigojo padengti išlaidas.
Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinis paliekamas nenagrinėtu, nes nepateikti padalinimo projektai ir nekilnojamasis turtas yra Kauno rajone.
Teismas, ieškinį patenkinęs visiškai, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, priteisė iš atsakovo valstybinį mokestį, teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas, išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2012-03-19 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-881-1118 ir ieškovės turėtas išlaidas už kadastrinius darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas tik formaliai vykdė bylos nagrinėjimą ir nukrypo nuo teisingo paveldėto turto padalinimo principo. Apeliantas priešieškinyje nurodė, kad taip padalinti paveldėtus sklypus, kaip nori ieškovė, yra neteisinga, nes ieškovė gauna akivaizdžiai pranašesnį dviejų hektarų sklypą, esantį viename gabale, o apeliantui tenka du siauri nepatogūs sklypai. Apeliantas pasiūlė akivaizdžiai teisingą sklypų padalinimo variantą, kurio pagrindu ieškovei ir atsakovui tenka kokybiškai lygūs sklypai pagal dydį, vertę bei patogumą. Apeliantas sutiko, kad ieškovė pasirinktų besiribojančius gretimus sklypus, bet teismas tuo klausimu pasisakė iškraipydamas bylos faktus ir nurodydamas, kad atsakovas bekompromisiai nori patogesnių sklypų, nors kita galimybė nebuvo svarstyta. Apelianto nuomone, teismas galėjo būtent jam priteisti naudotis sklypais, esančiais už penkiasdešimties metrų vienam nuo kito, t. y. ieškovei būtų tekę patogesni sklypai „1“ ir „3“, o atsakovui „2“ ir „4“. Teismas šios galimybės net nesvarstė, nors privalėjo tai padaryti.
2. Teismas iš esmės pažeidė priešieškinio nagrinėjimo instituto teisės normas, nenurodė nei vieno teisinio ir faktinio pagrindo, kodėl negali būti nagrinėjamas priešieškinis. teismas priešieškinį priėmė, jokių trūkumų nenustatė, iki ieškinio nagrinėjimo iš esmės nenurodė apeliantui jokių papildomų dokumentų pristatymo būtinybės, todėl, apelianto nuomone, teismas sprendime negali remtis aplinkybe, kad priešieškinis turi trūkumų. Teismas taip pat nenurodė, kokio įstatymo pagrindu negalima nagrinėti pateikto priešieškinio, jei dalintinas papildomas turtas yra kito teismo jurisdikcijos teritorijoje. Apeliantas pažymi, kad CPK 33 straipsnio 2 dalis įsakmiai nurodo, kad nežiūrint į tai, kad priešieškinyje nurodytas ginčo dalykas yra kito teismo jurisdikcija, nesant papildomų sąlygų, priešieškinį kartu su pradiniu ieškiniu nagrinėja pradinį ieškinį priėmęs teismas.
3. Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 2189,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti pagal 2012-03-19 sprendimą teikti nemokamą teisinę pagalbą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-881-1118. Šioje byloje nemokamą teisinę pagalbą teikusi advokatė neteisėtai atsisakė teikti teisinę pagalbą apeliantui. Teismas leido advokatei pasišalinti iš bylos, kas prieštarauja įstatymui. Remiantis nemokamos pirminės ir antrinės teisinės pagalbos įstatymu, teismas, nustatęs byloje piktnaudžiavimo faktą, privalo priimti nutartį, kurios pagrindu yra nutraukiama teisinė pagalba. Šioje byloje apelianto atžvilgiu piktnaudžiavimo teisine pagalba fakto nustatyta nebuvo. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas apeliantui sumokėti išlaidas už teisinę pagalbą, išėjo už ieškinio ribų, nes reikalavimo teisę į teisinės pagalbos išlaidas apeliantui pareiškė tiesiogiai Nemokamos teisinės pagalbos tarnyba. Šis klausimas jau yra išspręstas iš esmės iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kitoje administracine tvarka nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, iškraipė jo valią bei bylos nagrinėjimą vykdė tik formaliai yra prieštaringi ir atmestini. Apeliantas pirmosios instancijos teisme teikdamas priešieškinį bei jo priedus (atidalijimo pasiūlymo planą bei taikos sutartį) juose nurodė akivaizdžiai neteisingą ir jo naudai pranašesnį pasiūlymą, kuriame ieškovei siūloma suteikti dvi nesiribojančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, tarp kurių atstumas yra 50 metrų, ir norint jas apdirbti, reikės važiuoti atstumą, kad patekti į kitą dalį, o apeliantui paskirti besiribojančias minėto žemės sklypo dalis, kurias apdirbti nebūtų jokių kliūčių. Apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo priešingą savo valią, kad jis būtų sutikęs paimti nuosavybėm kitas sklypo dalis, nors tokia galimybė (išreikšti savo valią) teismo proceso metu buvo, tačiau apeliantas tokio pasiūlymo ar prašymo nepateikė, todėl jis nebuvo svarstytas. Ieškovė pateikė abiem šalims palankesnį žemės sklypo atidalijimo planą, kuriuo atsakovui atitektų du žemės sklypai, juos skirtų tik kelias, o ieškovei atitektų vientisas sklypas, ir tokiu būdu atidalijant natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės nebūtų pažeisti nei vienos šalies interesai bei nebūtų neproporcingos žalos minėtam žemės sklypui bei jo paskirčiai.
2. Apeliantas pareikšdamas priešieškinį išėjo už ieškinio reikalavimų ribų ir taip pats nukrypo nuo priešieškinio instituto teisės normose įtvirtintos nuostatos, nustatančios, kad priešieškiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 str. 2 d.). Taigi, teismas pagrįstai nenagrinėjo tokio priešieškinio, kuriame teikiami ieškinio ribas peržengiantys reikalavimai.
3. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo advokatę, tačiau teismo posėdžio metu nesutapus apelianto ir advokatės nuomonėms bei interesams, advokatė toliau atstovauti apeliantui atsisakė, o kito advokato apeliantas nepageidavo, nors teismas jam tokią teisę buvo išaiškinęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu po motinos J. D. mirties jos duktė – ieškovė V. K. paveldėjo ½ dalį 0,0770 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 4,0500 ha žemės sklypo (suformuoto atliekant preliminarius matavimus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o kitą ½ dalį to paties nekilnojamojo turto pagal 2011 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo mirusiosios sūnus – atsakovas E. D..
Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalytas šalims priklausantis žemės sklypas, o atsakovo priešieškinis dėl to paties žemės sklypo bei 0,0770 ha žemės sklypo atidalijimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo (CK 4.80 str.).
Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Iš CK 4.75 straipsnio išplaukianti atidalijimo siekiančio bendraturčio pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, reiškia, jog ir kiti bendraturčiai gali įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009).
CPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys; jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti vadovaujamasi tik sprendžiant pradinio ieškinio priėmimo klausimą, o priešieškinio teismingumui taikoma CPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, todėl jau iškeltoje civilinėje byloje pareiškus priešieškinį ir teismui jį priėmus, jį turi nagrinėti teismas, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 31 straipsnio 1dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, kai nagrinėjamu atveju ieškovė, nepažeisdama teismingumo taisyklių, pareiškė ieškinį tik dėl vieno paveldėto nekilnojamojo daikto atidalijimo, o atsakovas priešieškiniu prašė atidalyti abu paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovo priešieškinį, nenurodydamas teisinio pagrindo, nepagrįstai paliko jį nenagrinėtą, tai nurodydamas tik sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas glaustais argumentais (kad ieškovės atidalijimo pasiūlymo planas netrukdo apdirbti žemę, apdirbti mažesnius sklypus yra sunkiau, o, be to, ji viena rūpinosi geodeziniais matavimais), sprendė, jog ieškovės pateiktas planas atidalyti jos žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tinkamas, tačiau, kaip rodo teismo posėdžio protokolas, o taip pat ir skundžiamo sprendimo turinys, neanalizavo, ar toks siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeidžiantis ir kito bendraturčio interesų. Byloje nesant jokių duomenų apie Kaune gyvenančių šalių faktinį žemės, esančios Jurbarko rajone, dirbimą, skundžiamame sprendime nurodęs, jog apdirbti mažesnius sklypus sunkiau, teismas neanalizavo atsakovo argumentų, jog apdirbti du siaurus žemės sklypus taip pat nepatogu. Nagrinėjamu atveju atsakovui priešieškinyje teigiant dėl ieškovės prašomo paskirti jai vertingesnio bei patogesnio nekilnojamojo turto objekto, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl atidalijamų sklypų verčių, nors kaip matyti iš žemės sklypų planų, sklypą Nr. 139-1 sudaro pelkė, pieva ir ariama žemė, o sklypą Nr. 139-2 – ariama žemė. Pažymėtina, jog trūkstant tokių įrodymų, teismas galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, tačiau to nepadarė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nėra kategoriškas ir dėl jo priešiekinyje suformuluoto reikalavimo, nes, kaip matyti iš apeliacinio skundo, jis neprieštarautų, jei ieškovei būtų tekę patogesni sklypai 1 ir 3, o atsakovui 2 ir 4, t. y. priešingai nei prašoma prieiškinyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs priešieškinio aplinkybių, paliko jį nenagrinėtą. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sprendžia fakto klausimus, tačiau dėl tirtinų ir vertintinų aplinkybių pobūdžio ir apimties, poreikio reikalauti naujų įrodymų, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o ją išsprendus iš esmės būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iki galo neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus anksčiau nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.