Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-775-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-28
Bylos Nr.
2S-775-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
Skolininkas
S. K.
Kreditorius
B. K., S. Č.
Kategorijos
  • 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-775-186/08Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.4; 128.17 (S)
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. spalio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,

kolegijos teisėjos Romualda Janovičienė ir Virginija Volskienė

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2008 m. liepos 4 d. nutarties, kuria tenkinant kreditorių B. K. ir S. Č. prašymą areštuotas įkeistas skolininko nekilnojamasis daiktas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2000-12-18 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu, S. K. , užtikrindamas iki 2001-08-23 suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė A. Č. nekilnojamąjį daiktą – 62,50 kv. m. bendro ploto butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šalių sandoris, jo sudarymo metu įvertintas 82 590 Lt. 2005-12-06 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotas hipotekos lakšto pakeitimas, kuriuo pakeistas kreditorius. Pagal paveldėjimą kreditoriaus teises perėmė B. K. ir S. Č. . Pareiškėjos 2008-07-02 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrių, kuriame nurodė, kad 2000-08-24 paskolos sutartis, nors ir suėjo skolos grąžinimo terminas, nėra įvykdyta. Teismo prašė priteisti iš skolininko S. K. skolą kurią sudaro: 11 000 Lt negrąžintos paskolos, 20 130 Lt delspinigių už 183 dienas, iš viso 31 130 Lt, iš jų S. Č. 6 875 Lt negrąžintos skolos, 12 581,25 Lt delspinigių, B. K. 4 125 Lt negrąžintos skolos, 7 548,75 Lt delspinigių bei 123 Lt žyminio mokesčio. Be to pareiškėjos prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas nutarė, jog vadovaujantis LR CK ir teismų praktika pareiškėjų prašymas yra tenkintinas iš dalies. Teismas konstatavo prievolės neįvykdymą ir areštavo S. K. priklausantį įkeistą nekilnojamą daiktą – 62,50 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje uždraudžiant savininkui juo disponuoti. Atmetė pareiškėjų prašymą išieškoti 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Skolininkas S. K. padavė atskirąjį skundą. Nurodo, jog priimta nutartis yra nepagrįsta ir prašo ją panaikinti. Pareiškėjoms, kurios yra paveldėtojos po A. Č. mirties buvo pranešta, kad S. K. yra atsiskaitęs su A. Č. . Tai patvirtina Vilniaus miesto antro apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3236-545/2008 posėdžio metu konstatuotos aplinkybės. S. K. nurodo, kad ilgą laiką gyveno Anglijoje, todėl pinigus persiuntė bankiniu pavedimu užsienio valiuta atsižvelgiant į tuo metu buvusį valiutos kursą, todėl su A. Č. yra atsiskaitęs dar iki jo mirties. Šiuos argumentus skolininkas grindžia pateiktais mokėjimo dokumentais ir jų vertimais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos su skolininko atskiruoju skundu nesutinka. Teigia, kad skolininko mokėjimo dokumentuose nėra nurodyta už kokią prievolę yra atsiskaitoma, todėl nėra įmanoma nustatyti ar atsiskaitoma pagal 2000-08-24 paskolos sutartį, kuria suvaržytas hipoteka skolininko turtas. S. K. ir A. Č. sudarė iš viso penkias sutartis, kurių bendra suma, neskaitant delspinigių ir palūkanų, sudaro 46 640 Lt. Skolininko mokėjimai atlikti po paskolos sutarčių sudarymo. Jokių duomenų apie tai, jog skolininkas yra atsiskaitęs pagal kitas paskolos sutartis nėra. Pareiškėjos pateikė analogiškos formos skolininko mokėjimo dokumentus, kurie yra pridėti prie civilinės bylos nagrinėjamos Vilniaus miesto antrame apylinkės teisme.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.).

Skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą (iki 2001-08-23) įsipareigojimo neįvykdė, šiuo pagrindu B. K. ir S. Č. įgyvendindamos savo teises kreipėsi į hipotekos teisėją su prašymu, kad įkeistas daiktas būtų parduotas ir atlyginta joms priklausanti suma (LR CK 4.192 str.). Hipotekos skyriaus teisėja išnagrinėjusi pareiškėjų reikalavimus, priėmė nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo - areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatė terminą per kurį skolininkas įpareigojamas atlyginti esamą įsiskolinimą. Skolininkas skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia aplinkybe, jog hipoteka užtikrinta prievolė yra įvykdyta. Tačiau skolininko argumentai neatitinka hipotekos institutą reglamentuojančių teisės normų. Skolininko reikalavimas atmeti pareiškėjų prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš esmės reiškia prašymą pripažinti, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra įvykdyta ir užbaigti hipoteką. Pagal LR CPK 565 str. 1 d. skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra Civiliniame kodekse nurodyti pagrindai. Byloje nėra duomenų, kad tokį raštišką prašymą skolininkas S. K. būtų pateikęs teismo Hipotekos skyriui, o nesant tokio prašymo (arba analogiško kreditorių prašymo) hipotekos teisėja neturi pagrindo svarstyti hipotekos pabaigos klausimo. Be to, hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole (įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt.) šie klausimai byloje dėl hipotekos nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka (nagrinėjamu atveju dėl prievolės įvykdymo ar neįvykdymo) nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Nesant prašymo dėl hipotekos pabaigos ir duomenų apie ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamą ginčą, hipotekos teisėja neturėjo pagrindo suabejoti pareiškėjų prašymo pagrįstumu. Spręsdamas prašymą teismas procesinės teises normas pritaikė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2008 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Romualda JanovičienėVirginija Volskienė