Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Alicijos Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. B. (S. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, užimantis UAB „I“ marketingo vadovo ir direktoriaus pareigas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB ,,I“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., eidamas UAB ,,I“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), kurios vykdoma veikla – mažmeninė prekyba odontologijos prekėmis, vadovo pareigas, o laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. sausio 28 d. eidamas marketingo vadovo pareigas, veikdamas per formaliai nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. sausio 28 d. direktorės pareigas ėjusią R. B., nesupratusią jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, faktiškai pats valdydamas ir kontroliuodamas UAB ,,I“ veiklą ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. būdamas faktiniu jos vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (suvestinė redakcija galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d., nuo 2022 m. gegužės 1 d. galioja 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos UAB ,,I“ ūkinę ir finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, nuslėpti vadovaujamos įmonės veiklos mastą ir gaunamų pajamų dydį bei išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, pats ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. padedant M. B., dirbusiai komercijos direktorės pareigose ir ėjusiai kasininkės pareigas, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nutrauktas, vykdyti jo nusikalstamą sumanymą, apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis–faktūromis, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais, kasos aparato kvitais tyčia nefiksavo už odontologinių prekių pardavimą gautų pajamų, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusį UAB ,,B“ atstovą V. K. (V. K.), nesuvokusį jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB ,,I“ buhalterinę apskaitą – pastarajam nepateikė visų duomenų apie odontologinių prekių pardavimą ir kuris, neturėdamas duomenų, įvykusių prekių pardavimo ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d., veiklos vykdymo vietose – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32.2 punkto reikalavimus, kad „Kasininkas privalo: 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas“,

- apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais, kasos aparatų kvitais) nepagrindė už odontologinių prekių pardavimą iš ūkio subjektų gautų iš viso 298 450,49 Eur (iš K. G. – 26 731,20 Eur, iš I. A. – 7 725,00 Eur, iš E. J. įmonės ,,J“ – 49 240,00 Eur, iš A. S. – 43 500,00 Eur, iš V. G. – 3 380,00 Eur, iš I. A.-J. – 21 170,01 Eur, iš L. S. – 39 185,00 Eur, iš R. S. – 29 695,00 Eur, iš kitų ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytų ūkio subjektų – 77 824,28 Eur), iš jų 2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265,00 Eur, 2021 m. – 2 465,00 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų;

- apskaitos registruose (kasos knygoje, sąskaitų aktyvumo ataskaitose) neužregistravo už odontologinių prekių pardavimą iš ūkio subjektų gautų iš viso 298 450,49 Eur įplaukų gavimo (2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265 Eur, 2021 m. – 2 465 Eur), 246 653,27 Eur pajamų gavimo (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur) ir 51 797,22 Eur prekių pardavimo PVM (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur);

- į apskaitą įtraukė ir kreditinėmis sąskaitomis faktūromis pagrindė odontologinių prekių (implantų) už 10 160,01 Eur sumą grąžinimą (A. S. O 300 Eur (2019 m. vasario 15 d. kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KREDIJ19-027, I. A.-J. – 9 860,01 Eur (2019 m. gegužės 17 d. Nr. KREDIJ19-066 – 4 930 Eur, 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. KREDIG19-053 – 4 930,01 Eur), kuriose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) apie prekių grąžinimą neatitinka tikrovės. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB ,,I“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

2. Be to, S. B., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 900 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., eidamas UAB ,,I“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), kurios vykdoma veikla – mažmeninė prekyba odontologijos prekėmis, vadovo pareigas, o laikotarpiu 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. eidamas marketingo vadovo pareigas, tačiau veikdamas per formaliai nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. direktorės pareigas ėjusią R. B., nesupratusią jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, faktiškai pats valdydamas ir kontroliuodamas UAB ,,I“ veiklą ir tokiu būdu laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. būdamas faktiniu jos vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (suvestinė redakcija galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d., nuo 2022 m. gegužės 1 d. galioja 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už jo vadovaujamos UAB ,,I“ ūkinę ir finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas išvengti jo vadovaujamai įmonei mokėtinų mokesčių valstybei, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 19 dalies reikalavimus, kad „Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“, 40 straipsnio reikalavimus, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius“, veikdamas vienas ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. padedant M. B., dirbusiai komercijos direktorės pareigose ir ėjusiai kasininkės pareigas, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nutrauktas, veikiant per buhalterinę apskaitą tvarkiusį UAB ,,B“ atstovą V. K., nesuvokusį jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia pastarajam nepateikė duomenų apie 298 450,49 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimą už parduotas odontologines prekes, dėl ko V. K., būdamas suklaidintas, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,I“ pajamas, pelną, turtą ir jo panaudojimą, kuriuos pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

- siekdamas išvengti 51 797,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą sumokėjimo, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ...“, 2 dalies reikalavimus, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 85 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“, į Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma – FR0600) už 2018 m. sausio (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. liepos 3 d.), vasario (pirminėje 2018 m. kovo 26 d.), kovo (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. liepos 3 d.), balandžio (pirminėje 2018 m. gegužės 25 d.), gegužės (pirminėje 2018 m. birželio 25 d.), birželio (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. liepos 3 d.), liepos (pirminėje 2018 m. rugpjūčio 24 d.), rugpjūčio (pirminėje 2018 m. rugsėjo 25 d.), rugsėjo (pirminėje 2018 m. spalio 24 d.), spalio (pirminėje 2018 m. spalio 24 d.), lapkričio (pirminėje 2018 m. gruodžio 27 d.), gruodžio mėnesius (pirminėje 2019 m. liepos 3 d.) mėnesius, 2019 m. sausio (pirminėje 2020 m. sausio 20 d.), vasario (pirminėje 2019 m. kovo 22 d.), kovo (patikslintoje 2020 m. liepos 22 d.), balandžio (pirminėje 2019 m. gegužės 21 d.), gegužės (pirminėje 2019 m. birželio 25 d.), birželio (pirminėje 2019 m. liepos 15 d.), rugpjūčio (pirminėje 2019 m. rugsėjo 25 d.), rugsėjo (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. sausio 20 d.), spalio (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. rugsėjo 24 d.), lapkričio mėnesius (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. rugsėjo 24 d.) mėnesius, 2020 m. vasario (pirminėje 2020 m. kovo 25 d.), gegužės (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. liepos 13 d.), liepos (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. spalio 8 d.), rugpjūčio (pirminėje ir patikslintoje 2021 m. sausio 13 d.), rugsėjo (pateiktoje 2020 m. spalio 26 d.), gruodžio (pirminėje ir patikslintoje 2021 m. gegužės 14 d.) mėnesius, 2021 m. sausio (pirminėje 2021 m. vasario 24 d.) mėnesius įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y. pateiktų deklaracijų 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė iš viso 246 653,27 Eur mažiau (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur) PVM apmokestinamų pardavimų, deklaracijų 29 eilutėje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė iš viso 51 797,22 Eur mažiau (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur) standartinio tarifo 21 proc. pardavimo PVM, deklaracijų 36 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM‘‘ įrašė iš viso 51 797,22 Eur mažiau (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, tai yra, laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir iki atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mėnesio 25 dienos nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 51 797,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio;

- siekdamas išvengti 36 998,00 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą sumokėjimo, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, į Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktas Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) už 2018 m. (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. rugsėjo 10 d.), 2019 m. (pirminėje 2020 m. birželio 9 d.), 2020 m. (pirminėje ir patikslintoje 2021 m. birželio 14 d.) ir 2021 m. (pirminėje 2022 m. birželio 20 d.) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną:

- už 2018 metus pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ įrašė iš viso 169 776,31 Eur mažiau pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ įrašė 169 776,31 Eur mažiau pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ įrašė 169 776,31 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 eilutėje ,,Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 eilutėje „Mokėtina (-) / grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ deklaravo 25 466,45 Eur (169 776,31 x 15 proc.) mažiau pelno mokesčio;

- už 2019 metus pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ įrašė iš viso 62 224,07 Eur mažiau pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ įrašė 62 224,07 Eur mažiau pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ įrašė 62 224,07 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 eilutėje ,,Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 eilutėje „Mokėtina (-) / grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ deklaravo 9 333,61 Eur (62 224,07 x 15 proc.) mažiau pelno mokesčio;

- už 2020 metus pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ įrašė iš viso 12 615,70 Eur mažiau pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ įrašė 12 615,70 Eur mažiau pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ įrašė 12 615,70 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 eilutėje ,,Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 eilutėje „Mokėtina (-) / grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 1 892,36 Eur (12 615,70 x 15 proc.) pelno mokesčio;

- už 2021 metus pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ įrašė iš viso 2 037,19 Eur mažiau pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ įrašė 2 037,19 Eur mažiau pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ įrašė 2 037,19 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 eilutėje ,,Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 eilutėje „Mokėtina (-) / grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ deklaravo 305,58 Eur (2 037,19 x 15 proc.) mažiau pelno mokesčio, ir taip Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. pateiktas Metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė mažiau iš viso 246 653,27 Eur gautų pajamų (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur), mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno iš viso 246 653,27 Eur (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur) bei nuo gauto 246 653,27 Eur pelno nesumokėjo į valstybės biudžetą 36 998,00 Eur (2018 m. – 25 466,45 Eur, 2019 m. – 9 333,61 Eur, 2020 m. – 1 892,36 Eur, 2021 m. – 305,58 Eur) pelno mokesčio. Tokiu būdu S. B., būdamas UAB ,,I“, vadovas, veikdamas vienas ir padedant M. B., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nutrauktas, siekdamas išvengti iš viso 88 795,22 Eur mokesčių sumokėjimo (51 797,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 36 998,00 Eur pelno mokesčio) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,I“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

3. Kaltinamasis S. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. ėjo UAB „I“ direktoriaus pareigas ir laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo jos akcininku, tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 15 d. faktiškai įmonei vadovavo buvusi jo sutuoktinė M. B. (G.), kuri buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose. Jis nepamena, kokias tiksliai darbines funkcijos jai buvo pavedęs atlikti ir kokias darbines funkcijas, susijusias su įmonės vykdoma odontologinių prekių pardavimo veikla, ji atliko, kadangi jos, kaip ir kitų įmonės darbuotojų atliekamų darbo funkcijų nekontroliavo, nes jais pasitikėjo. Nuo 2020 m. balandžio 21 d. UAB „I“ vadovo pareigas eina jo sesuo R. B., nes 2019 metais buvo įsteigta UAB „I“, kurios direktoriumi nuo 2019 m. gegužės 2 d. yra jis. R. B. tapus UAB „I“ vadove, jis toliau prižiūri įmonės veiklą. Jis turi odontologo ir burnos chirurgo licencijas, todėl laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 15 d. vedė kursus odontologams, organizuodavo seminarus, ieškodavo naujų klientų, dirbo odontologu UAB ,,M“. UAB „I“ vykdo odontologinių prekių pardavimo veiklą. Klientai prekes galėjo įsigyti įmonės veiklos vykdymo vietoje – ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Ofiso patalpose yra įrengtas įmonės prekių sandėlis, pajamoms fiksuoti įrengtas kasos aparatas. Pagrindiniai įmonės klientai yra odontologinės įmonės ir asmenys, teikiantys odontologines paslaugas, kurie daugiausiai už įsigytas prekes atsiskaito bankiniai pavedimais. Būdavo atvejų, kad odontologinių įmonių darbuotojai, užsisakę odontologinių prekių įmonės vardu, jas pageidaudavo įsigyti kaip fiziniais asmenys, už jas atsiskaitant grynais pinigais, tam, kad nebūtų galima jų identifikuoti, todėl dalis iš šių asmenų grynais pinigais gautų pajamų nebuvo apskaityta, t. y. nebuvo įtraukta į apskaitą kasos aparatu ar išrašant apskaitos dokumentus. Patvirtino, kad ne visi iš fizinių asmenų K. G., I. A., E. J., A. S., V. G., I. A.-J., L. S. ir R. S. gauti grynieji pinigai už parduotas odontologines prekes buvo įtraukti į apskaitą. Nepamena, kokios tikslai iš jų gautos sumos buvo neįtrauktos į apskaitą, tačiau tai galėjo būti ne didesnė nei pranešime apie įtarimą nurodyta bendra 220 626 Eur suma. Patikslino, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. gauta 114 771,00 Eur suma grynais pinigais iš dalies buvo fiksuota kasos aparatu: 2018 metų sausio mėnesį – 5 242,00 Eur, vasario mėnesį – 5 540,00 Eur, birželio mėnesį – 7 130,00 Eur, liepos mėnesį 11 328,00 Eur, iš kurios 2 722 Eur suma gauta liepos mėnesį ir 8 604 Eur suma gauta birželio mėnesį, rugpjūčio mėnesį – 7 706,72 Eur, o 26 205 Eur sumą 2018 m. rugsėjo 5 d. įnešė į įmonės atsiskaitomą sąskaitą. Tikslių datų ir sumų kada ir kokios sumos fiksuotos kasos aparatu negali nurodyti, nes jis nedirbo su kasos aparatu, su juo dirbo atsakingas įmonės darbuotojas. Jis pats su klientais jokių kontaktų neturėjo, užsakymų iš jų nepriiminėjo ir klientai su juo už įsigytas prekes neatsiskaitydavo. Jam yra žinoma, kad iš pirkėjų gautos pajamos ne visada buvo fiksuojamos kasos aparatu tą pačią dieną, kartais tai buvo daroma vėliau, kelių dienų ar savaičių laikotarpyje. Jis neturi tikslių duomenų, kokios konkrečios prekės buvo parduotos pirkėjams ir ar pajamos tikrai buvo gautos vadybininko užrašuose nurodyta data. Pirkėjai tam, kad įsigytų odontologinių prekių už jas atsiskaitant grynais pinigais, į ofisą atvykdavo retai, nes įmonė prekes tiekdavo konsignacijos pagrindais, pagal klientų išankstinius užsakymus, todėl klientams patiems vykti į ofisą įsigyti odontologinių prekių nebuvo poreikio. Klientui užsisakius odontologinių prekių, jos su krovinio važtaraščiais buvo išsiunčiamos užsakovams ir tokiu būdu prekės buvo perkeliamos į kliento užsakymo sandėlį. Už prekių likučių metinę inventorizaciją iš pradžių buvo atsakinga M. B., o jai išėjus iš darbo J. Š., kuri dirba užsakymo centro vadovės pareigose. Prekės klientams pagal išankstinius užsakymus išsiunčiamos naudojant kurjerių tarnybą arba prekes nuveža įmonės atstovai. 2018 metais klientams prekes su krovinio važtaraščius dažniausiai nuveždavo M. B. ir R. R.. Jie buvo atskaitingi asmenys, turėjo teisę išrašyti pinigų priėmimo kvitus, jeigu klientas už įsigytas prekes pageidaudavo atsiskaityti grynais pinigais. Dirbdamas UAB „I“ vadovu, jis daugiausiai pagal turimą kvalifikaciją teikė gydytojo odontologo-chirurgo paslaugas kitose odontologijos klinikose, retai būdavo ofiso patalpose. Įmonėje buvo paskyręs darbuotojus, atsakingus už odontologinių prekių pardavimo organizavimą. Už prekių pardavimą ir pajamų fiksavimą iš pradžių buvo atsakinga M. B. (G.), o jai išėjus iš darbo – J. Š.. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. komercijos direktorei M. B. žodiniu susitarimu buvo pavesta atlikti ir kasininko pareigas. Ji tuo laikotarpiu buvo atsakinga už visą UAB „I“ veiklą – tiek už odontologinių prekių užsakymą, tiek už prekybą. Tai, kad M. B. galėjo neapskaityti visų gautų pajamų už įmonės vardu parduotas pajamas patvirtina jos darbo vietoje ir namuose rasta grynųjų pinigų suma – 58 852,67 Eur, kuriuos jis 2018 m. rugsėjo 5 d. įnešė į įmonės sąskaitą, esančią SEB banke ir buhalteriui V. K. pavedė jas įtraukti į įmonės apskaitą, kaip gautas pajamas už parduotas prekes. Jis pats niekada nepriiminėjo atsiskaitymų iš užsakovų, tai buvo pavesta atsakingiems asmenims, kuriais pasitikėjo. Pripažino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., kai jis buvo UAB „I“ faktiniu vadovu, įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama iš dalies nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, nes ne visos gautos pajamos už parduotas odontologines prekes buvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas už 2018–2021 metus buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas ir pelną, dėl ko buvo padaryta 88 795,22 Eur (51 797,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 36 998,00 Eur pelno mokesčio) žala valstybei dėl savalaikiai nesumokėtų mokesčių. Įsipareigojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą valstybei atlyginti. Sutiko, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. M. G. (buvusi pavardė B.), kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir 2023 m. rugsėjo 29 d. nutrauktas (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00013-23), parodė, kad UAB „I“ steigėjas ir vadovas yra buvęs jos sutuoktinis S. B.. Įsteigti šią įmonę buvo jo sumanymas, nes jis turi gydytojo odontologo kvalifikaciją. Ši įmonė vykdė prekybą odontologinėmis prekėmis ir teikė protezų gamybos paslaugas kitoms odontologinėms įmonės. Įmonės direktorius S. B. buvo nustatęs odontologinių prekių įsigijimo ir pardavimo tvarką, paskyręs atsakingus darbuotojus, kurie buvo atsakingi už užsakymų iš klientų priėmimą, prekių pristatymą ir atskaitymą už jas. Jis kontroliavo kaip įmonės darbuotojai atlieka jiems pavestas funkcijas. Dauguma darbuotojų buvo nuolatiniai darbuotojai ir žinojo jo įvestą tvarką. 2008 metais UAB „I“ buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose ir faktiškai dirbo iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Įmonė nebuvo paruošusi komercijos direktorės pareigybių aprašo, todėl jai nebuvo paskirtos konkrečios darbinės funkcijos. Jos pagrindinė darbinė funkcija buvo bendravimas su korėjiečių įmone – odontologinių prekių tiekėja. Ji organizuodavo prekių užsakymą ir atgabenimą į Lietuvą bei atsiskaitymą už jas. Ji taip pat turėjo reprezentuoti įmonę ir reklamuoti UAB „I“ parduodamas odontologines prekes. Ji vykdavo į odontologines klinikas ir reklamuodavo UAB „I“ parduodamus „M“ implantus ir kitas odontologines prekes. Nepamena, kad reprezentacijos metu odontologams būtų siūliusi įsigyti odontologinių prekių be apskaitos dokumentų. Būdavo atvejų, kad jai esant įmonės ofise vadybininkas R. R. paduodavo iš klientų už parduotas odontologines prekes gautus grynuosius pinigus be jų gavimą pavirtinčių dokumentų. Klientai – odontologai patys norėjo tokio atsiskaitymo už įsigytas odontologines prekes būdo, nepageidaudavo gauti prekių įsigijimo dokumentų, nenorėdami būti identifikuoti, kad įsigijo odontologinių prekių – implantų kaip fiziniai asmenys. Iš vadybininko R. R. gautus grynuosius pinigus atiduodavo UAB „I“ vadovui S. B. arba užsakymo priėmimo vadybininkei J. Š., kad ji perduotas sumas fiksuotų kasos aparatu ir įtrauktų į apskaitą. Taip daryti jai buvo nurodęs UAB „I“ vadovas S. B.. Jokių grynųjų pinigų iš įmonės už parduotas odontologines prekes nėra gavusi ir neėmė, jokios asmeninės finansinės naudos negavo. Iš jai pareikšto įtarimo ir ikiteisminio tyrimo medžiagos suprato, kad ne visi perduoti grynieji pinigai buvo įtraukti į apskaitą, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš odontologų gautos 168 449,28 Eur pajamos už parduotas prekes nebuvo įtraukos į apskaitą ir buvo išvengta 31 174,76 Eur (iš jų 10 292,61 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 20 882,15 Eur pelno mokesčio) mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Ji buvo įsitikinusi, kad perduoti grynieji pinigai bus įtraukti į apskaitą. Pripažįsta, kad nepakankamai kontroliavo, kad jai perduoti grynieji pinigai už parduotas odontologines prekes būtų įtraukti į apskaitą, dėl to buvo netinkamai vedama apskaita ir nesumokėti mokesčiai.

5. Liudytoja R. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tapti UAB „I“ akcininke jai pasiūlė brolis S. B.. Tapus UAB „I“ akcininke, jai tapo žinoma, kad įmonė parduoda implantus ir veda kursus. Iki tol ji nežinojo kokią veiklą UAB „I“ vykdo. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. vasario 12 d., kuomet buvo įmonės akcininkė, ji įmonės veikloje ir valdyme nedalyvavo. Realiai įmonei vadovavo brolis S. B.. 2020 m. balandžio 21 d. tapti UAB „I“ vadove jai pasiūlė brolis S. B.. Tapus UAB „I“ vadove ji jokių darbinių funkcijų neatliko ir neatlieka, nes nemoka lietuvių kalbos, todėl negali prisidėti prie jos veiklos, išskyrus atlikti rinkodaros darbus, be to, dažnai būna išvykusi. Nuo 2020 m. balandžio 21 d. jai tapus UAB „I“ vadove, realiai įmonei toliau vadovauja brolis S. B.. Ji tik pasirašo dokumentus, kuriuos jai duoda bendradarbiai. Nežino, ant kokių dokumentų pasirašo. Kartais naudoja elektroninį parašą, todėl dokumentus pasirašo elektroniniu būdu.

6. Liudytoja J. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2013 m. lapkričio mėnesio dirba UAB „I“. Iš pradžių buvo įdarbinta užsakymo centro vadybininke, o nuo 2020 metų pradžios tapo užsakymo centro vadove. UAB „I“ prekiavo dantų implantais, dantų protezavimo detalėmis, medicinine įranga, tarp jų ir korėjiečių įmonės „M“ tiekiama įranga, odontologines prekėmis, implantais ir implantų detalėmis, pažymėtomis prekiniais ženklais „AnyRige“, „AnyOne“, „Mini implantas“. Prekės parduodamos fiziniams ir juridiniams asmenims. Apskaitai vesti naudojama buhalterinė apskaitos programa „Rivilė“, kuri apima prekių užsakymo, prekių judėjimo sandėlyje ir pardavimų, pajamų įtraukimo į apskaitos registrus procesus. Apskaitos programa automatiškai nurašo prekes iš sandėlio, kuomet yra išrašoma PVM sąskaita faktūra arba prekės parduodamos per kasos aparatą. Pardavus prekes naudojant kasos aparatą, prekės iš sandėlio nurašomos automatiškai. UAB „I“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas kompiuterinis kasos aparatas. Ji atsakinga už darbą su kasos aparatu. Kompiuterinio kasos aparato programa įdiegta į jos darbinį kompiuterį. Kasos aparatu fiksuotos prekių pardavimo pajamos automatiškai įtraukiamos į apskaitos programos suformuotą „Pardavimų operacijų“ registrą, įvardintu „KASA01“. Apskaitos registre „Vidinių važtaraščių operacijos“ ataskaitoje „03 Prekės mažmeninei prekybai (duomenys neskelbtini)“ atsispindi prekių parduotų per kasos aparatą judėjimas iš sandėlio ir prekių pardavimo per kasos aparatą apskaita. Klientų užsakymai priimami telefonu arba klientai užsakymus atsiunčia elektroniniu paštu. Į kliento vardu suformuotą „užsakymo sandėlį“ iš įmonės sandėlio perkeliamos užsakytos prekės. Užsakytoms prekėms suformuojamas vidinis važtaraštis. Atspausdintas vidinis važtaraštis yra lydimasis dokumentas, su kuriuo prekės perduodamos klientui. Krovinio važtaraščiuose nurodomas klientui perduotų prekių kiekis ir kaina. Prekes klientams (duomenys neskelbtini) mieste nuveždavo įmonės darbuotojai – vairuotojai L. M., M. J. ir vadybininkas R. R.. Vadybininkas R. R. taip pat dirbo ir užsakymų centre. Į kitus miestus prekės siunčiamos per siuntų tarnybą arba autobuso stoties siuntų tarnybą. Jeigu klientai pageidaudavo iš karto atsiskaityti už užsakytas prekes, tuomet kartu su prekėmis būdavo siunčiama PVM sąskaita faktūra, o prekės automatiškai nusirašydavo nuo kliento sandėlio. Klientai, kuriems prekės būdavo siunčiamos su krovinio važtaraščiu, telefonu arba elektroniniu paštu informuodavo, kieno vardu ir kokias prekes nurašyti. Pagal jų pateiktus duomenis būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir prekės nurašomos nuo jų sandėlio. Parduodant prekes, kurių pajamos fiksuojamos kasos aparatu, prekės iš sandėlio nurašomos jas perkeliant į „03 sandėlį“. Parduodant prekes per kasos aparatą PVM sąskaitos faktūros nėra išrašomos, nes prekės automatiškai nusirašo iš sandėlio. Klientui grąžinus įmonei prekes, gautas pagal krovinio važtaraštį, buhalterinėje programoje būdavo įforminamas prekių grąžinimas atgal į sandėlį, įforminamas vidinis prekių perkėlimo važtaraštis, tačiau praktiškai joks prekių grąžinimo dokumentas nebuvo išrašomas. Jeigu klientas sunaudodavo konsignacijos pagrindais gautas prekes, tačiau nepageidaudavo išsirašyti PVM sąskaitos faktūros, tuomet prekės būdavo perkeliamos į „03 sandėlį“, kaip parduotos per kasos aparatą ir prekės tokiu būdu nusirašydavo nuo „kliento sandėlio“. Tokį prekių įsigijimo būdą pageidaudavo naudoti odontologinėse klinikose dirbantys odontologai. Jų įsigytos odontologinė prekės būtų nurašomos kaip parduotos fiziniams asmenims, naudojant kasos aparatą. UAB „I“ nebuvo praktikos klientams siųsti kasos aparatų kvitus, kaip patvirtinimą, kad iš jų gautos pajamos buvo fiksuotos kasos aparatu, buvo siunčiama tik sandėlio ataskaita, patvirtinanti, kad prekės buvo nurašytos nuo sandėlio. UAB „I“ iki 2018 metų spalio mėnesio dirbo M. B., kuri buvo bendrovės vadovo S. B. žmona. Ji buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose ir faktiškai vadovavo UAB „I“. M. B. duodavo nurodymus visiems UAB „I“ darbuotojams. M. B. ją pavaduodavo užsakymu centre, kuomet ji būdavo atostogose. M. B. kai kuriuos klientus aptarnaudavo nuo prekių užsakymų iki pilno atsiskaitymo, susitikdavo su finansininkais, buvo atsakinga už darbuotojų įdarbinimą ir atleidimą, reguliuodavo prekių pardavimo kainas, atsiskaitymus su klientais, valdė įmonės sąskaitas, grynuosius pinigu, kabinete turėjo seifą, kuriame laikė UAB „I“ grynuosius pinigus. Jos žinioje buvo seifo raktas. Prekių perdavimas konsignacijos pagrindais buvo M. B. sumanymas. Kol M. B. dirbo įmonėje, ji (M. B.) nesidomėjo kokius įsiskolinamus turėjo klientai, nes nevykdė prekių perdavimo kontrolės. M. B. retu atveju išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, prašydavo, kad ji už ją išrašytų, kadangi M. B. ėjo kasininkės pareigas. Ji pati dirbo su kasos aparatu. M. B. jai nurodydavo kasos aparatu fiksuoti tam tikras sumas, bet grynųjų pinigų jai neperduodavo. Po M. B. išėjimo iš darbo pradėjo mažėti grynųjų pinigų atsiskaitymai kasos aparatu. Kai M. B. dirbo UAB „I“, matė, kaip vadybininkas R. R. jai paduodavo dideles pinigų sumas ir duodavo jai pasirašyti kažkokiuose užrašuose. Jai kildavo įtarimų, kad ji ne visas iš klientų gautas pajamas pagrindžia apskaitos dokumentais, nes M. B. jai liepdavo kasos aparatu fiksuoti žymiai mažesnes sumas, nei kad prekės būdavo nurašomos iš sandėlio. M. B. išėjus iš darbo, jai direktorius S. B. nurodė vykti pas klientus ir fiziškai inventorizuoti jų turimas prekes. Vykdydama nurodymą, ji vyko pas klientus, tačiau didžioji dalis klientų prekių pagal turimus sandėlio likučių duomenis neturėjo. Ji reikalavo, kad jie grąžintų prekes arba išsirašytų PVM sąskaitą faktūrą. Klientai, sužinoję, kad M. B. ir vadybininkas R. R. išėjo iš darbo, susisiekę su užsakymu centru domėjosi kaip atsiskaityti už prekes, neišrašant PVM sąskaitos faktūros, nes buvo įpratę atsiskaityti grynaisiais pinigais su M. B. ir vadybininku R. R.. UAB „I“ klientais buvo A. S. O, kurį atstovavo L. S., E. J. įmonė ,,J“, kurią atstovavo E. J., fiziniai asmenys – odontologai K. G., V. G., A. S., I. A., I. A. ir R. S.. Prekės jiems būdavo perduodamos konsignacijos pagrindais. Jie pageidaudavo įsigyti prekių už jas atsiskaitant grynais pinigais. Tuo atvejų jų užsakytas prekes perkeldavo į „03 sandėlį“ ir nurašydavo kaip parduotas per kasos aparatą. Ne visada tą pačią dieną fiksuodavo iš klientų gautus grynuosius pinigus, kartais ir po kelių dienų išskaidant į mažesnes sumas. Visą pardavimų tvarką jai nurodė S. B.. Iš kasos aparato kontrolinės juostos duomenų nėra galimybės identifikuoto kam buvo parduotos prekės.

7. Liudytojas R. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. dirbo UAB „I“ vadybininku. UAB „I“ vykdė prekybą odontologinėmis prekėmis, prekes tiekdavo odontologinėms klinikoms, odontologams, implantologams. Klientai, norintys įsigyti odontologinių prekių, skambindavo į užsakymų centą ir užsisakydavo odontologines prekes arba skambindavo tiesiogiai jam kaip vadybininkui, o jis jų užsakymų duomenis perduodavo užsakymo centro vadovei J. Š.. Užsakymus iš klientų taip pat priimdavo ir M. B.. J. Š. priimdavo klientų užsakymus, suformuodavo krovinio važtaraščius užsakytoms prekėms, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kontroliuodavo klientų prekių likučius. Kuomet J. Š. atostogaudavo, jos darbą perimdavo jis arba M. B.. Jo pareiga buvo nuvežti užsakytas prekes klientams, paimti netikusias prekes ir grąžinti jas įmonei, nuvežti išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Prekes jam paduodavo J. Š., kuomet ji atostogaudavo, prekes pasiimdavo jis pats. Klientui pageidavus, duomenis apie jo sunaudota prekes, t. y. nustatytą trūkumą, perduodavo J. Š., kad ji išrašytų PVM sąskaitą faktūrą arba klientas už įsigytas prekes su juo atsiskaitydavo grynais pinigais, o gautai sumai apskaitos dokumentas nebūdavo išrašomas. Klientai taip pat galėjo su juo atsiskaityti už įsigytas prekes ir pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tada klientams paduodavo išrašytus pinigų priėmimo kvitus, kuriuos iš anksto pasiruošdavo ofise arba juos suruošdavo J. Š.. Jis visus iš klientų gautus grynuosius pinigus pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus ir gautus be apskaitos dokumentų atiduodavo M. B.. Taip daryti jam nurodė M. B.. Ar visi jo perduoti grynieji pinigai M. B. buvo įtraukti į įmonės apskaitą, jis to nežino, nes jis vykdė jos nurodymą. M. B. jam sakė, kad jo reikalas tik paimti grynuosius pinigus ir perduoti jai. Jis vesdavo bendrus užrašus, kuriuose žymėdavo iš kokio kliento kokią sumą gavo grynais pinigais, kuriems buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai ir kuriai sumai neišrašė apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitų). M. B. atidavęs grynuosius pinigus, jis jai liepdavo pasirašyti ties gauta pinigų sumą ir ji pasirašydavo. Šiuos užrašus, kol dirbo įmonėje, visą laiką laikė savo darbo vietoje, ofise adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus tuos tuo atveju, kai vykdavo pas klientus. Nušalinus jį nuo darbo, šiuos užrašus paliko savo darbo vietoje. Kokias sumas grynais pinigais jis atiduodavo M. B., neatsimena, nes sumos būdavo įvairios, be to, praėjo daug laiko. 2018 m. rugsėjo 3 d. atėjus į darbą UAB „I“ savininkas S. B. jam pranešė, kad jis yra nušalintas nuo pareigų, neva tai jis pasisavino 360 000 Eur įmonės lėšų, gautų už parduotas prekes. Jis jam atsakė, kad jokių įmonės lėšų jis nepasisavino, visus iš klientų gautus grynuosiu pinigus atidavė M. B.. Nušalintas nuo darbo buvo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Abipusiu susitarimu su S. B. jo darbo sutartis buvo nutraukta.

8. Liudytojas M. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2015 metų pavasario su pertraukomis iki 2021 m. vasario pabaigos dirbo UAB „I“. Iš pradžių buvo įdarbintas kurjerio-vairuotojo pareigose, o nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 26 d. buvo laboratorijos vadovas. Dirbti laboratorijos vadovu jam pasiūlė M. B.. Ji nurodė, kad jis turės tarpininkauti tarp gydytojų-odontologų ir dantų technikų gaminat užsakytus gaminius (protezus, karūnėles ir pan.), išrašyti PVM sąskaitas faktūras. UAB „I“ odontologinėms klinikoms išdalindavo užsakymo lapus, kuriuose gydytojai – odontologai nurodydavo kokius protezus, vainikėlius ar dantis reikia pagaminti jų klientams. Užpildytus užsakymo lapus pasiimdavo jis pats, įmonės vadybininkas arba kurjeris, kuomet gydytojams-odontologams pristatydavo pagal jų užsakymus pagamintus gaminius. Tapus laboratorijos vadovu jo tiesioginis vadovas buvo tik M. B.. Ji dirbo komercijos direktorės pareigose. Ji jam duodavo visus nurodymus, susijusius su darbo funkcijų vykdymu, derindavo atostogų datas. Jis klientams paruošdavo PVM sąskaitas faktūras, kurias užsakovai apmokėdavo pavedimais ar grynais pinigais. Komercijos direktorė M. B. kontroliavo visus atsiskaitymus už laboratorijoje pagamintus gaminius. Jis M. B. atiduodavo visus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, iš klientų gautus grynuosius pinigus bei kitus su veikla susijusius dokumentus, nes buvo atskaitingas asmuo. Būdavo atvejų, kad užsakovai jam paduodavo dėžutes, kuriuose būdavo sudėti pacientų paimti pavyzdžiai (burnos dantų antspaudai) ir kartu dar būdavo įdėti grynieji pinigai, kuriuos grįžęs į ofisą jis perduodavo M. B.. Kur ji dėdavo iš užsakovų gautus grynuosius pinigus, jis to nežino, bet apskaitos dokumentų į dėžutę sudėtiems gryniesiems pinigams jis neišrašydavo. Būdavo atvejų, kad M. B. jis perduodavo užklijuotas dėžutes, paimtas iš užsakovų. Kas jose būdavo įdėta, jis to nežino, bet kaip minėjo, buvo atvejų, kad dėžutėse būdavo įdėti grynieji pinigai, nes jis turėdavo atidaryti dėžutes, kad išimtų sudėtus pavyzdžius (burnos dantų antspaudus) užsakymo gamybai. UAB „I“ taip pat dirbo S. B.. Kiek žino, jis buvo direktorius, tačiau jis nekontroliavo jo darbo, įmonei nevadovavo, jokių nurodymų susijusių su darbų vykdymu neduodavo. S. B. dirbo gydytoju-chirurgu klinikoje, kuri buvo įsteigta adresu (duomenys neskelbtini).

9. Liudytojas L. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. spalio 1 d. dirbo UAB „I“ vadybininko pareigose. Darbo vieta buvo įrengta UAB „I“ ofise adresu (duomenys neskelbtini). Šio pastato pirmame aukšte buvo įrengta dantų technikų laboratorija, priklausanti UAB „I“, kurioje dirbo 3 pastovūs dantų technikai, o antrajame aukšte buvo įrengtos ofiso patalpos, odontologinių prekių sandėliavimo patalpa, odontologinė klinika. Į jo pareigas įėjo palaikyti sklandų dantų technikų darbą, aprūpinti juos reikalingomis priemonėmis, būtinomis protezų gamybai, kuriomis UAB „I“ neprekiavo, nuvežti pagamintus dantų protezu užsakovams – odontologinėms klinikoms arba nuvežti į autobusų stotį siuntų tarnybos skyrių, kad prekės būtų pristatomos per siuntų tarnybą. Dėl priėmimo į darbą pirminis pokalbis vyko su UAB „I“ direktore M. B.. Su ja buvo aptartos darbo sąlygos, darbo užmokesčio dydis ir darbo funkcijos. Su ją suderinus darbo sąlygas, jis buvo pristatytas įmonės savininkui S. B.. UAB „I“ vykdė prekybą įvairiomis odontologinėms prekėmis – implantais, protezavimo prekėmis ir kt. UAB „I“ kiek jam žinoma, vykdė iš Korėjos įmonės įsigytomis odontologinėmis prekėmis. Klientų užsakymus, priimdavo vadybininkai J. Š., I. Z., R. R. ir direktorė M. B.. Jie paruošdavo prekes siuntimui. Jis užsakymų nepriimdavo, bet būdavo atvejų, kad odontologinėms klinikoms kartu su pagamintais dantų protezais, kuriuos jis supakuodavo į dėžutę kartu su užsakymo lapu, nuveždavo jų užsakytas prekes arba tiesiog nuveždavo užsakytas prekes. Prekes įmonė tiekdavo odontologinėms klinikoms, odontologams, implantologams. Pagrinde prekės klientams buvo siunčiamos per siuntų tarnybą, nes prekes užsakydavo odontologinės klinikos iš visos Lietuvos, (duomenys neskelbtini) mieste užsakytas prekes nuveždavo vadybininkai, tame tarpe ir jis. Jis nevažiuodavo į kitus miestus. Kiek pamena, bent kartą per dvi savaites vadybininkas R. R. pats važiuodavo pas klientus į kitus miestus. Ar direktorė M. B. važiuodavo pas klientus, to nežino, nes ji buvo direktorė ir neinformuodavo kur ji vyksta, o su vadybininku R. R. pasikalbėdavo apie tai, nes kartu dirbo tą pati darbą, pasitardavo, kas pas kokį klientą vyksta. Užsakovui pristačius užsakytas odontologines prekes arba dantų protezus su juo jie retu atveju atsiskaitydavo, kad jiems būtų reikėję išrašyti pinigų priėmimo kvitą. Kai dirbo įmonėje, jam buvo išduota apie 10 vnt. tuščių pinigų priėmimo kvitų, įrašė gal kokius 2 kvitus. Išrašytus kvitus ir grynuosius pinigus galėjo atiduoti direktorei M. B. arba vadybininkui R. R.. Būdavo atvejų, kad pristačius odontologines prekes užsakovui kartu paduodavo vadybininko R. R., J. Š. arba direktorės M. B. paduotas užsakovo ardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir iš anksto surašytus pinigų priėmimo kvitus, kad juos pasirašytų pirkėjas. Būdavo atvejų, kad atėjęs į darbą ant spintelės rasdavo jau supakuotas prekes kartu su paruoštais perduoti pirkėjams dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis ir pinigų priėmimo kvitais, ant kurių surinkdavo parašus. Kas buvo atsakingas už PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų išrašymą, to nežino. Gautus iš pirkėjų grynus pinigus ir pasirašytus dokumentus iš karto grąžindavo direktorei M. B.. Iš pradžių jis dėl savęs vesdavosi juodraščius su maršrutais ir pas ką turi važiuoti, įgijus praktikos juodraščių nebepildė, nes žinojo kokiu maršrutu ir pas ką turi važiuoti. Tiesioginis vadovas buvo M. B., su ja derindavo savo darbo ir poilsio režimą, atostogų laiką, atliekamas funkcijas, pasitardavo dėl prekių užsakymo reikalingų dantų technikams dantų protezų gamybai. Jis su ja derindavo iš kokių įmonių kokias prekes užsakyti. Gavus jos pritarimą, jis užsakydavo reikiamas prekes dantų technikams. Direktorė M. B. dirbo iki 2018 metų rugsėjo mėnesio. Ji nuolat būdavo darbe. Nepamena, kad ji būtų neatėjusi į darbą kažkokį ilgesnį laikotarpį, juo labiau savaitę ar mėnesį. Jos išėjimo iš darbo priežastys jam nėra žinomos. Jai išėjus iš darbo, jos funkcijų niekas neperėmė, nes buvo pastovūs darbuotojai ir žinojo, kas ką turi daryti. Išėjus direktorei M. B. iš darbo pasikeitė klientų atsiskaitymo tvarka. Klientams iš toliau buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros kurias jis nuveždavo, nebevežė iš anksto išrašytų pinigų priėmimo kvitų, todėl atsiskaitymo grynais pinigais nebebuvo. Užsakytas prekes klientams nuveždavo vadybininkas R. R. ir direktorė M. B.. Kiek pamena, J. Š. dirbo užsakymo centre ir pas klientus nevyko. Būdavo atvejų, kad nuvykus pas klientą, jis paprašydavo pasakyti vadybininkui R. R., kad jis turi nuvažiuotų pas klientą. Grįžęs vadybininkui R. R. perduodavo kliento žodžius. Įmonės savininkas S. B. su juo derindavo tik protezų gamybą, kad pagamintų greičiau dantų protezus klientui. Priklausomai nuo sudėtingumo, dantų protezai būdavo pagaminami per porą savaičių, skubos atveju per 3–4 paras. Jis jam jokių nurodymų, susijusių darbo funkcijų vykdymu, neduodavo, nes jis dirbo odontologu odontologijos klinikoje ir ofise jo nebūdavo, todėl į jį nesikreipdavo, nes visus darbinius klausimus spręsdavo su direktore M. B.. Su ja ir kiti darbuotojai spręsdavo darbinius klausimus. Ji priimdavo sprendimus dėl dantų technikų siuntimo į kursus, seminarus.

10. Liudytojas V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nuo 2017 metų kovo mėnesio dirba apskaitos įmonėje UAB „B“, kuri pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį teikia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „I“, vyresniuoju buhalteriu. Jis veda UAB „I“ apskaitą įmonė patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Atvyksta kartą per savaitę. Esant poreikiui, dirba nuotoliniu būdu. Apskaitai vesti yra naudojama buhalterinė apskaitos programa ,,Rivilė“, kuri apima visus buhalterinės apskaitos vedimo procesus, užtikrina atliktų ūkinių operacijų duomenų vientisumą ir tikslumą vieningoje sistemoje bei duomenų ir ataskaitų suformavimą atskiruose registruose. UAB „I“ vykdo odontologinių prekių pardavimą pagal išankstinius užsakymus nuolatiniams prekių pirkėjams fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems odontologines paslaugas. Apskaitos programos sistema apima prekių užsakymo, prekių judėjimo sandėlyje ir pardavimų, pajamų įtraukimo į registrus procesus. Apskaitos programa automatiškai nurašo prekes, parduotas iš sandėlio, kuomet yra išrašoma PVM sąskaita faktūra arba prekės parduodamos per kasos aparatą. UAB „I“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas kompiuterinis kasos aparatas, kuriuo įvykę prekių pardavimo ir prekių nurašymo procesai integruoti į apskaitos programą. Kasos aparatu fiksuotos prekių pardavimų pajamos automatiškai įtraukiamos į ,,Pradavimų operacijų“ registrą, įvardijant pajamų gavimo kodą – ,,KASA01“. Už darbą su kasos aparatu atsakinga J. Š., kadangi kasos aparato programa įdiegta jos darbiniame kompiuteryje. Klientui atsiskaičius grynais pinigais yra išrašomas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodomas PVM sąskaitos faktūros numeris arba kelių sąskaitų numeriai, gali būti nurodoma pastaba, kad dengia skolą už kelias sąskaitas, nurodomi klientų duomenys ir kas sumoka už įsigytas prekes. Kadangi pinigų priėmimo kvitai yra išrašomi tik pagal PVM sąskaitas faktūras, jie papildomai netraukiami į apskaitą, kad nesidubliuotų, o pinigai yra įnešami į kasą pagal kasos pajamų orderį ir į įmonės sąskaitą. Apskaitos registre ,,Vidinių važtaraščių operacijos“ ataskaitoje ,,03 Prekės mažmeninei prekybai (duomenys neskelbtini)“ užfiksuota prekių parduotų per kasos aparatą judėjimas iš sandėlio ir prekių pardavimo apskaita. Apskaitos registre ,,Atsargų likučiai“ yra formuojami atsargų likučiai, esantys UAB „I“ sandėlyje, ir prekės, perduotos fiziniams ir juridiniams asmenims konsignacijos pagrindais, pagal suformuotus krovinių važtaraščius. Jis kiekvieno mėnesio pradžioje elektroniniu paštu išsiunčia pranešimus užsakovams (fiziniams ir juridiniams asmenis), kad pateiktų duomenis apie turimas ir parduotas UAB „I“ prekes, kad įmonė galėtų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ar ištaisyti susidariusias klaidas dėl prekių siuntimo arba grąžinimo. Duomenis apskaitai vesti jam perduoda UAB „I“ darbuotojai, kuomet jis atvyksta į įmonę. Dokumentus jam atsiunčia ir elektroniniu paštu. Pagrindinis asmuo, su kuriuo bendrauja dėl apskaitos vedimo, yra J. Š.. UAB „I“ komercijos direktorės pareigas 2018 metais ėjo M. B., kuri buvo ir faktinė vadovė, nes direktorius S. B. tuo metu dirbo kitose įmonės odontologu, kadangi UAB „I“ vykdė tik prekybą odontologinėmis prekėmis ir neteikė odontologinių paslaugų. Apskaitos vedimo klausimais tuomet bendravo tik su M. B.. Pinigų likutį, esantį seife, jis derindavo su M. B.. Seifas buvo įrengtas atskirame kabinete, kuriame bendrai dirbo M. B., J. Š. ir vadybininkas R. R.. Jo supratimu, M. B. buvo atsakinga už grynųjų pinigų likutį ir valdė grynuosius pinigus, nes jis tik su ja derindavo grynųjų pinigų likutį. Kas savaitę ar dvi su ja buvo tikrinamas kasos grynųjų pigų likutis, kuris buvo lyginimas su apskaitos dokumentais. M. B. prie jo akių atidarydavo seifą ir išraukusi iš seifo pinigus suskaičiuodavo. Jis nežiūrėdavo ar ji iš seifo išimdavo visą jame laikomą grynųjų pinigu sumą. Kol M. B. dirbo UAB „I“, jis tik su ja derindavo visus piniginius klausimus, jeigu trūkdavo dokumentų, kreipdavosi į J. Š.. Iš apskaitos programoje esamų duomenų jis teikia deklaracijas VMI, Sodrai. Jis pats nedalyvauja UAB „I“ prekių įsigijimo, pardavimo ir pajamų įtraukimo į apskaitą procese. Jam nėra žinomos aplinkybės, kad UAB „I“ būtų pardavusi prekių be apskaitos dokumentų ir gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą.

11. L. S., kurio atžvilgiu 2021 m. gruodžio 3 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00035-21 nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodė, kad jis nuo 2016 metų dirba A. S. O gydytoju odontologu. Jis 2018 metais perėmė odontologinės klinikos ūkinį ir finansinį valdymą, užsakinėjo odontologines prekes, skirtas pacientų gydymui. Įmonės veiklai vykdyti nuo 2018 m. sausio 1 d. visus implantus ir kitas priemones jis užsako iš UAB „I“. Patvirtino, kad įmonė iš UAB „I“ įsigydavo implantus mokant po 145 Eur už vieną vienetą. Prekės iš UAB „I“ buvo įsigyjamos konsignacijos pagrindais. Kuomet įmonės veikloje būdavo sunaudojamos iš UAB „I“ įsigytos prekės, apie tai jis pranešdavo įmonės atstovui R. (pavardės nežino) arba M. B. ir jie atsiųsdavo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą arba patys atvykdavo į įmonę ir tuomet jis su jais atsiskaitydavo už UAB „I“ prekes. Atstovams paduodavo pinigus, apskaitos dokumento jie neišrašydavo. UAB „I“ prekes su krovinio važtaraščiu atveždavo minėti atstovai M. B. ir R. arba atsiųsdavo per siuntų tarnybą. M. B., atvykusi su užsakytomis prekėmis, retkarčiais pasiūlydavo papildomai įsigyti prekių, kurių jis nebūdavo užsisakęs. 2018 metais buvo atvejų, kad įsigijo jos siūlytų prekių ir už jas atsiskaitė tiesiogiai sumokant grynais pinigais. Įsigyjant prekes nuolaidų ji netaikė. Jis neprašė, kad išrašytų dokumentų, kadangi jos siūlomų prekių jis nebuvo užsisakęs per UAB „I“ turimą savo užsakymų prekių sandėlį. Kokias sumas sumokėjo ir kokias prekes įsigijo, nepamena. Kelis kartus 2018 metais vyko į ofisą, kad įsigyti prekių. Už prekes atsiskaitė grynais pinigais, sumokant M. B. nurodytą kainą pagal kainininką. Ar ji gautas pajamas fiksavo kasos aparatu, jis to nežino, nes neprašė, kad išduotų dokumentą. Patvirtino, kad A. S. O laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2021 m. sausio 28 d. be apskaitos dokumentų iš UAB „I“ įsigijo prekių – implantų už 33 466 Eur sumą, už kurių panaudojimą iš pacientų gautų pajamų neįtraukė į apskaitą.

12. Liudytojas E. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įsigyjant prekes iš UAB „I“ 2018–2020 metais ją atstovavo J. Š.. Prekes įmonė atsiųsdavo per siuntų tarnybą kartu su krovinio važtaraščiu. Per metus 2–3 kartus E. J. įmonei „J“ odontologinių paslaugų teikimui užsakytas įvairias odontologines prekes pristatydavo J. Š.. Ji atveždavo užsakytas odontologines prekes be apskaitos dokumentų, už kurias atsiskaitydavo grynais pinigais pagal jų patvirtintą kaininką. Įsigytoms prekėms ji neišrašydavo apskaitos dokumentų. Už prekes jis sumokėdavo tokią pat kainą, kokia būdavo nurodyta išankstiniuose prekių užsakymuose ir krovinių važtaraščiuose, nuolaidų ji netaikydavo. Atsiskaičius su UAB „I“ atstove grynais pinigais už įsigytas prekes be apskaitos dokumentų, prekės būdavo nurašomos nuo sandėlio. Retu atveju jai grąžindavo prekes – implantus, per siuntų tarnybą nėra grąžinę netinkamų prekių. Iš viso J. Š. per 2018–2020 metus grąžino ne daugiau kaip 20 implantų, nes būdavo sugadinami implantacijos metu, kitų odontologinių prekių nėra grąžinęs, nes jas galima sterilizavus vėl panaudoti arba būdavo nebetinkamos naudoti, todėl tokių prekių negrąžindavo. Jis pats asmeniškai nėra buvęs UAB „I“ veiklos valdymo vietoje ir nėra niekada tiesiogiai įsigijęs prekių iš jų sandėlio (duomenys neskelbtini) atsiskaitant grynais pinigais, išduodant kasos aparato kvitą ar kitą dokumentą ar bankiniu pavedimu, nežino kur randasi jų ofisas, tuo labiau jo įmonės darbuotojai, kadangi tik jis pats buvo atsakingas už prekių užsakymą iš UAB „I“ ir kitų tiekėjų. Laikotarpiu nuo 2017 metų pabaigos iki 2021 metų kovo mėnesio UAB „I“ atstovai nėra buvę atvykę į įmonės „J“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose yra teikiamos odontologinės paslaugos, kad įvertintų turimus faktinius iš UAB „I“ pasitikėjimo teise pagal krovinių važtaraščius siuntų tarnybos pristatytus ir atstovų atvežtus prekių likučius, jokie faktiniai skaičiavimai niekada nebuvo atlikti, juo labiau metinė inventorizacija. UAB „I“ buhalteris V. (pavardės nežino) 2020 metų lapkričio mėnesį elektroniniu paštu atsiuntė laišką, kuriame buvo nurodyti jo užsakyti odontologinių prekių likučiai. Ankščiau jis elektroniniu paštu nebuvo informavęs apie prekių likutį, nes prekių likučius suderindavo su J. Š., kuomet ji atvykdavo į įmonę su užsakytomis odontologinėmis prekėmis ir atsiskaitydavo už įsigytas ir sunaudotas prekes. 2021 metų kovo mėnesį iš V. gavo laišką, kad jis pilnai atsiskaitęs su UAB „I“. Odontologines prekes – implantus iš šios įmonės užsakinėjo telefonu iki 2019 metų gruodžio mėnesio. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. implantus įsigyja iš UAB „M“, kurią atstovauja M. B., yra pasirašęs sutartį su šia įmone. Prieš pasirašant sutartį ankščiau M. B. nebuvo matęs. Dėl prekių įsigijimo iš UAB „I“ bendravo tik su viena atstove – J. Š..

13. Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 metais įsteigė odontologines paslaugas teikiančią įmonę UAB ,,D“, yra jos vadovas. Jis UAB ,,D“ vardu išrašo sąskaitą faktūrą, nurodant, kad buvo suteikta odontologinė paslauga, tame tarpe įskaičiuoja ir sunaudotų medžiagų, implantų kainą. Antraeilėse pareigose 2018–2020 metais buvo įdarbintas kitose odontologinėse klinikose. Reikalingas prekes dantų implantavimui 2018–2020 metais jis pats tiesiogiai užsakydavau odontologinėms prekėmis prekiaujančioje įmonėje UAB „I“, prekes dažniausiai užsakydavo telefonu. Užsakymus telefonu priimdavo J. Š.. Jo supratimu, ji dirbo užsakymo centro vadovės pareigose. Užsakytas prekes sukeldavo į jo užsakymų sandėlį. Jis pats asmeniškai neturėjo priėjimo prie užsakytų prekių sandėlio, negalėjo bet kada pasižiūrėti koks yra užsakytų prekių likutis. Apie prekių likučius sužinodavo paskambinęs J. Š. arba bet kuriam užsakymo centro darbuotojui. Prekes UAB „I“ atsiųsdavo per siuntų tarnybą arba tiesiogiai nuveždavo į reikiamą kliniką. Prekes pristatydavo sudėtas į dėžę kartu su krovinio važtaraščiu. Prekes perduodavo pasitikėjimo pagrindais. Sutarties dėl prekių tiekimo konsignacijos pagrindais nebuvo sudaręs. Tokį prekių tiekimo būdą nurodė pati įmonė UAB „I“. Užsakytas prekes kartais atveždavo UAB „I“ vadybininkas R. (pavardės nepamena) arba kitas vadybininkas, kartu su krovinio važtaraščiu. Jam nėra siūlęs įsigyti prekių, kurių jis nebuvo užsisakęs, grąžindavo perteklines prekes: implantus, atramas, gijimo galvutes. Nepamena atvejo, kad jis jam (A. S.) būtų išrašęs dokumentą, patvirtinantį, kad jam grąžino prekes. Su juo neatsiskaitydavo už sunaudotas prekes, nes už sunaudotas prekes PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašoma tai odontologinei klinikai, kurios pacientui suteikdavo danties implantaciją ar kitą gydymą. Nepamena, kad jis UAB „I“ per siuntų tarnybą būtų grąžinęs netinkamas prekes. Klinikos pacientų ambulatorines knygutes užsivesdavo pačios klinikos, jis padarydavo įrašus apie suteiktą procedūrą, atliktą danties implantaciją, implantų lipdukus į pacientų ambulatorines knygutes įklijuodavo pats arba asistentas, kai kuriuose klinikose papildomai lipdukus įklijuodavo į implantų registracijos žurnalą, jeigu toks buvo vedamas. Kiek pamena, pastaruoju metu duomenis apie turimas prekes sandėlyje kas mėnesį siųsdavo UAB „I“ darbuotojas V.. Nežino, kokiose pareigose jis dirba. Jo supratimu, J. Š. buvo atsakinga už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Jis ją telefonu ar trumpąja žinute informuodavo kokias prekes sunaudojo ir kokiai klinikai reikia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Ji nuo jo sandėlio tikriausiai nurašydavo nurodytas prekes, tačiau ar ji išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą nurodytai klinikai, to nežino. Nežino, kokiu būdu klinikos atsiskaitydavo su UAB „I“ už sunaudotas prekes. Jis stengdavosi turėti įvairių odontologinių prekių, todėl nuolat užsisakydavo įvairių prekių, kurias laikė pas save arba klinikose. Prekes UAB „I“ atstovai jo niekada nėra prašę fiziškai pateikti jų turimas prekes, kad galėtų įvertinti turimą prekių faktinį likutį. Jis 2018–2020 metais iš UAB „I“, būdamas jų ofise, neįsigijo jokių prekių, jokių atsiskaitymų grynais pinigais ar pavedimais nebuvo. Jis kelis kartus buvau pakviestas atvykti į UAB „I“ ofisą, kur S. B. supažindino su naujovėmis odontologijos srityje, naujomis odontologinėmis prekėmis. Jo supratimu, jis buvo UAB „I“ vadovas, bet jį labiau pažįsta kaip kolegą – odontologijos gydytoją, nes jis nedalyvaudavo užsakymo prekių procese. Patvirtina, kad kuomet jis buvo atvykęs į UAB „I“, jokių prekių iš šios įmonės neįsigijo. 2018–2020 metais jokių atsiskaitymų grynais pinigais ar pavedimais su įmone už jo užsakytas prekes nebuvo. Jis žino, kad UAB „I“ dirbo M. B., bet kokiose pareigose ji dirbo, nežino.

14. Liudytojas K. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba samdomu darbuotoju gydytoju odontologu odontologines paslaugas teikiančiose įmonėse – A. S. O ir UAB „Š“, pagrindinė darbovietė yra paties 2019 metais įsteigta MB „Č“, kuri taip pat teikia odontologines paslaugas. 2018 metais dirbo ir kitose įmonėse, kuriose teikė protezavimo, dantų implantavimo ir dantų rovimo paslaugas. Pacientai su juo už suteiktas paslaugas neatsiskaitydavo. Pacientui atvykus į konsultaciją dėl danties implantacijos jis informuodavo apie danties implantacijos eigą. Implantacijos kainos būdavo patvirtintos klinikų. Jis pacientui nurodydavo kiek gali kainuoti implantacija pagal klinikos patvirtintus įkainius. Pacientui sutikus su nurodyta kaina ir gydymo eiga, sudarydavo gydymo planą. Odontologines prekes, reikalingas pacientų dantų implantacijai 2018–2020 metais jis pats asmeniškai užsakydavo odontologinėmis prekėmis prekiaujančioje įmonėje UAB „I“. Prekes dažniausiai užsakydavo telefonu. Jis skambindavo į administraciją ir užsakydavo prekes. Užsakymus telefonu priimdavo J.. Jo supratimu, ji dirbo administratorės pareigose. Jo užsakytas prekes sukeldavo į jo užsakymų sandėlį. Jis pats asmeniškai neturėjo priėjimo prie užsakytų prekių sandėlio, negalėjo bet kada pasižiūrėti, koks yra užsakytų prekių likutis. Apie prekių likučius sužinodavo paskambinęs administratorei J.. Prekes UAB „I“ jam atsiųsdavo per siuntų tarnybą, sudėtas į dėžę kartu su krovinio važtaraščiu. Prekes perduodavo pasitikėjimo pagrindais. Sutarties dėl prekių tiekimo konsignacijos pagrindais nebuvo sudaręs. Tokį prekių tiekimo būdą nurodė pati įmonė. Užsakytas prekes kartais atveždavo UAB „I“ vadybininkas R. (pavardės nepamena) kartu su krovinio važtaraščiu. Jis jam nėra siūlęs įsigyti prekių, kurių jis nebuvo užsisakęs, jam grąžindavau perteklines prekes: implantus, atramas, gijimo galvutes. Jis jam jokio dokumento neišrašydavo, kad iš jo gavo prekes. Su juo neatsiskaitydavo už sunaudotas prekes, nes už sunaudotas prekes PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašoma tai odontologinei klinikai, kurios pacientui suteikdavo danties implantaciją ar kitą gydymą. 2018–2019 metais duomenis apie jo turimas prekes sandėlyje kas mėnesį siųsdavo UAB „I“ administratorė J., kuri, jo supratimu, buvo atsakinga už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Jis ją telefonu ir elektroniniu laišku informuodavo kokias prekes per mėnesį sunaudojo ir kokiai klinikai reikia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Ji nuo jo sandėlio nurašydavo nurodytas prekes, tačiau ar ji išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą nurodytai klinikai, nežino. Nežino, kokiu būdu klinikos atsiskaitydavo su UAB „I“ už jo sunaudotas prekes. Jis stengdavosi turėti įvairių odontologinių prekių, todėl nuolat užsisakydavo įvairių prekių. UAB „I“ atstovai jo niekada nėra prašę fiziškai pateikti jų turimas prekes, kad galėtų įvertinti turimą prekių faktinį likutį. Jis kelis kartus buvau pakviestas atvykti į UAB „I“ ofisą, kur S. B. supažindino su naujovėmis odontologijos srityje, naujomis odontologinėmis prekėmis. Nežino, ar jis dirbo UAB „I“, nes jį pažįsta kaip kolega – odontologijos gydytoją. Kuomet buvo atvykęs į UAB „I“ jokių prekių iš šios įmonės neįsigijo. Patvirtina, kad 2018–2020 metais jokių atsiskaitymų grynais pinigais ar pavedimais su įmone už užsakytas prekes nebuvo. Nuo 2021 m. balandžio ar tai gegužės mėnesio prekių iš šios įmonės nebeužsisako, grąžino nepanaudotas prekes. Jis žino, kad UAB „I“ dirbo M. B., bet kokiose pareigose ji dirbo, to nežino, yra tekę bendrauti tik formaliai.

15. Specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas I. A. parodė, kad jis yra įgijęs gydytojo odontologo ir burnos chirurgo specialybes. Dantų implantacijos paslaugas 2018–2020 metais jis teikė odontologinėse klinikose, kuriose dirbo pagal išankstinę pacientų registraciją. Reikalingas prekes dantų implantavimui 2018–2020 metais jis pats tiesiogiai užsakydavo odontologinėms prekėmis prekiaujančioje įmonėje UAB „I“. Įmonės vadybininkai siūlydavo atvykti į seminarus, kur pristatydavo įmonės reklamuojamus implantus ir kitas odontologines prekes. Jis žino, kad šios įmonės vadovas yra S. B., kuris yra gydytojas, veda privačias paskaitas, tačiau jo asmeniškai nepažįsta. Tai, kad prekės bus perduodamos konsignacijos pagrindais, tokį prekių tiekimo būdą nurodė įmonės UAB „I“ atstovai prekių pristatymo metu. Prekes užsakydavo telefonu, paskambinęs į administraciją. Koks darbuotojas priimdavo užsakymą, nežino. Teko bendrauti su moterimis. Užsakytas prekes sukeldavo į jo užsakymų sandėlį. Apie prekių likučius sužinodavo paskambinęs į užsakymo centrą. Šiuo metu nepamena kaip jį informuodavo apie prekių likutį, ar atsiųsdavo elektroniniu paštu, pasakydavo telefonu ar įdėdavo į siuntų dėžę kartu su prekių važtaraščius. Prekes UAB „I“ atsiųsdavo per siuntų tarnybą, kurias tiesiogiai nuveždavo į reikiamą kliniką. Prekes pristatydavo sudėtas į dėžę kartu su krovinio važtaraščiu. Prekes UAB „I“ perduodavo pasitikėjimo pagrindais. Sutarties dėl prekių tiekimo konsignacijos pagrindais jis nebuvo sudaręs. Kiek pamena, buvo atvejų, kad 2018 metais prekes atveždavo UAB „I“ vadybininkas R. (pavardės nepamena), kuriam jis sumokėdavo grynais pinigais už asmeniškai įsigytus implantus. Jokio apskaitos dokumento sumokėtai sumai jis neišrašydavo, nes neprašydavo. Jis jam taip pat grąžindavo neprigijusius implantus, netikusias odontologines prekes. 2018–2020 metais jis yra buvęs UAB „I“ ofise ir grąžinęs netinkamas pasitikėjimo pagrindais gautas odontologines prekes ir atsiskaitęs už asmeniškai įsigytus implantus grynais pinigais. Grynuosius pinigus sumokėjo darbuotojai J. Š.. Kokiose pareigose ji dirba, nežino. 2018 metais įsigytus 16 vnt., mokant po 145 Eur už vienetą grynais pinigais, panaudojo mokymo tikslais. Patvirtina, kad iš UAB „I“ atsiskaitant grynais pinigais 2019 m. vasario 25 d. įsigijo 9 vnt. implantus už 1 305 Eur, 2019 m. birželio 17 d. – 30 vnt. implantų už 4 350 Eur, 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 50 vnt. implantų už 7 250 Eur, viso per 2019–2020 metus įsigijo 89 vnt. implantų atsiskaitant grynais pinigais už bendrą 12 905 Eur sumą, mokant po 145 Eur už vieną implantą. Įsigytiems implantams jokio buhalterinės apskaitos dokumento negavo, nes neprašė. Visi anksčiau įsigyti 89 vnt. implantai už grynus pinigus iš UAB „I“ buvo sunaudoti jo vadovaujamoje MB „L“, klientui sumokant 400 Eur už vieną vienetą grynais pinigais. Kadangi implantus iš UAB „I“ įsigijo be apskaitos dokumentų, todėl gautoms pajamoms nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai, kad buhalterinėje apskaitoje būtų teisingi duomenys.

16. Specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. G. parodė, kad dantų implantacijos paslaugas 2018–2020 metais teikė odontologinėse klinikose. Reikalingas prekes dantų implantavimui 2018–2020 metais pats tiesiogiai užsakydavo odontologinėms prekėmis prekiaujančioje įmonėje UAB „I“. Jis skambindavo į administraciją. Koks darbuotojas priimdavo užsakymą, nežino. Užsakytas prekes sukeldavo į jo užsakymų sandėlį. Apie prekių likučius sužinodavo paskambinęs į užsakymo centrą ir paprašydavo, kad elektroniniu paštu atsiųstų prekių likučius. Prekes UAB „I“ atsiųsdavo per siuntų tarnybą, kurias tiesiogiai nuveždavo į reikiamą kliniką. Prekes pristatydavo sudėtas į dėžę kartu su krovinio važtaraščiu. Prekes UAB „I“ perduodavo pasitikėjimo pagrindais, sutarties dėl prekių tiekimo konsignacijos pagrindais nebuvo sudaręs. Jis žino, kad šios įmonės vadovas yra S. B., tačiau jo asmeniškai nepažįsta. Tai, kad prekės bus perduodamos konsignacijos pagrindais, tokį prekių tiekimo būdą nurodė pati įmonė UAB „I“. Užsakytas prekes kartais atveždavo UAB „I“ vadybininkas R. (pavardės nepamena). Jis jam grynais pinigais sumokėdavo už įsigytus implantus. Jokio apskaitos dokumento sumokėtai sumai neišrašydavo, nes neprašydavo. Jis UAB „I“ vadybininkui R. 2018 metais už įsigytus 23 implantus grynais pinigais iš viso sumokėjo 3 335 Eur, o 2019 metais už 111 implantų įsigijimą grynais pinigais iš viso 16 095 Eur sumą sumokėjo J. Š., mokant po145 Eur už vieną implantą. Pinigus jai paduodavo kuomet atveždavo jo užsakytas prekes arba pats vykdavo į ofisą. Patvirtina, kad 2018–2019 metais įsigytus 134 vnt. implantų jis pats asmeniškai sunaudojo 2018–2020 metais odontologinėse klinikose, kuriose dirbo. Duomenų apie įsriegtus pacientams implantus ir gautas pajamas už juos niekur nefiksavo, odontologinių klinikų atstovai apie tokią veiklą nieko nežinojo. 2018 metais iš pacientų už įsriegtus implantus gautų 6 900 Eur pajamų grynais pinigais, 2019 metais iš pacientų už įsriegtus implantus gautų 21 000 Eur pajamų grynais pinigais ir 2020 metais iš pacientų už įsriegtus implantus gautų 12 300 Eur pajamų grynais pinigais nedeklaravo, mokesčių nuo jų nesumokėjo.

17. Liudytoja I. A.-J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dantų implantacijos paslaugas 2018–2020 metais teikė odontologinėse klinikose. Reikalingas prekes dantų implantavimui pati tiesiogiai užsakydavo odontologinėms prekėmis prekiaujančioje įmonėje UAB „I“. Žino, kad jos vadovas yra S. B.. Tai, kad prekės bus perduodamos konsignacijos pagrindais, tokį prekių tiekimo būdą nurodė įmonės UAB „I“ atstovai prekių pristatymo metu. Prekes dažniausiai užsakydavo telefonu, retkarčiais elektroniniu paštu. Ji skambindavo į UAB „I“ administraciją, koks darbuotojas priimdavo užsakymą, to nežino, nes teko bendrauti ir su moterimis, ir vyrais. Užsakytas prekes, jos supratimu, sukeldavo į jos užsakymų sandėlį. Prekes UAB „I“ atsiųsdavo per siuntų tarnybą, kurias tiesiogiai nuveždavo į reikiamą odontologinę kliniką. Prekes pristatydavo sudėtas į dėžę kartu su krovinio važtaraščiu. Kiek pamena, buvo atvejų, kad 2018 metais prekes atveždavo UAB „I“ vadybininkas R. R., kuriam ji grynais pinigais sumokėdavo už įsigytus implantus. Ji jam taip pat grąžindavo neprigijusius implantus, netikusias odontologines prekes. Patvirtina, kad 2018 metais per keletą kartų iš UAB „I“ įsigijo 78 vnt. implantus už 11 310 Eur, mokant po 145 Eur už vienetą, už kuriuos atsiskaitė grynais pinigais sumokant vadybininkams R. R. ir J. Š.. Jokio apskaitos dokumento sumokėtai sumai jie neišrašydavo, nes neprašydavo. Užsakytus implantus jie patys atveždavo į odontologines klinikas. Patvirtina, kad iš UAB „I“ pagal PVM sąskaitas faktūras 2018 m. lapkričio 21 d. įsigijo 55 vnt. implantus už 7 754 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. – 50 vnt. implantų už 7 250 Eur, 2019 m. gegužės 17 d. – 34 vnt. implantų už 4 930 Eur, 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 34 vnt. implantų už 4 930 Eur, viso įsigijo 174 vnt. implantų už 24 864 Eur. Už įsigytus implantus atsiskaitė grynais pinigais, sumokant pinigus J. Š., kuri pati atvykdavo į odontologines klinikas arba ji važiuodavo pas ją atsiskaityti už įsigytas prekes grynais pinigais į ofisą. Ar įsigyti implantai buvo nurašyti nuo jos sandėlio, nežino. Įsigytus implantus pagal PVM sąskaitas faktūras 2018–2019 metais sunaudojo odontologinėse klinikose. Odontologinės klinikos atstovai apie tokią veiklą nieko nežinojo. Nuo 2020 metų pradžios jokių sandorių su UAB „I“ dėl prekių įsigijimo, neturėjo.

18. Specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas R. S. parodė, kad nuo 2017 m. sausio 17 d. jis yra UAB „P“ vadovas. Odontologinėje klinikoje 2019–2021 metais pacientams buvo implantuojami iš nuolatinio tiekėjo UAB „I“ įsigyti implantai. UAB „P“ sutarties dėl prekių tiekimo su UAB „I“ nėra sudariusi. Jis pats asmeniškai iš šios įmonės užsakydavo implantus, nes jo klinikoje tik jis taiko implantacijos procedūrą pacientams. Dėl prekių įsigijimo telefonu bendraudavo su UAB „I“ atstove J. Š.. UAB „I“ užsakytas prekes pristatydavo siuntų tarnybos pagalba su krovinio važtaraščiu. Įsigytas odontologines prekes sunaudojus pacientų gydymui, apie tai buvo pranešama UAB „I“ atstovui ir jis išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurios buvo apmokėtos tik bankiniais pavedimais. Kiek pamena, 2020 metų rugsėjo mėnesį jis galutinai atsiskaitė su UAB „I“ už įsigytas prekes ir daugiau prekių neįsigijo. UAB „P“ iš UAB „I“ per 2018–2020 metus įsigijo apie 300 implantų, iš kurių 2018–2021 metais pacientams implantavo 109 vienetus, neapnaudotas likutis 2021 m. kovo 31 d. sudaro 93 vienetus, o 98 vienetai per buvo implantuoti pacientams ir nuo jų gautos pajamos buvo neapskaitytos įmonės apskaitoje. Per 2020 metus buvo implantuota pacientams 32 vienetai implantų už bendrą 17 600 Eur sumą, o 2021 metais – 65 vienetai implantų už 35 750 Eur sumą, kuriems nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai. Gautos pajamoms už šių implantų pardavimą pacientams nebuvo įformintos apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į apskaitą.

19. Iš 2022 m. gruodžio 2 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3153937-22, 2023 m. sausio 16 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-146006-23, 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvados Nr. IBPS -V-1304443-23 ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad specialistė, atlikusi UAB „I“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pateikė šias išvadas:

19.1. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00005-21 dokumentus, UAB ,,I“ apskaitos dokumentus ir registrus, atsižvelgiant į piliečių apklausos protokolų duomenis, jeigu UAB ,,I“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. 82 atvejais gavo iš piliečių iš viso 298 450,49 Eur (321 900,01 + 114 771 – 36 946,72 – 101 273,80), piniginių lėšų, tame tarpe iš K. G. – 26 731,20 Eur, iš I. A. – 7 725,00 Eur, iš E. J. įmonės ,,J“ – 49 240,00 Eur, iš A. S. – 43 500,00 Eur, iš V. G. – 3 380,00 Eur, iš I. A.-J. – 21 170,01 Eur, iš L. S. – 39 185,00 Eur, iš R. S. – 29 695,00 Eur, iš kitų ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytų ūkio subjektų – 77 824,28 Eur, iš jų: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 168 449,28 Eur (13 775 + 435 + 43 500 + 1 305 + 7 975 + 10 295 + 13 340 + 114 771 – 36 946,72), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 28 d. – 130 001,21 Eur (41 905 + 16 385 + 65 685 + 17 980 + 13 195,01 + 41 035 + 11 455 + 23 635 – 101 273,80), tai UAB „I“ neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais, pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais, PVM sąskaitomis faktūromis) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. iš viso 298 450,49 Eur įplaukų gavimo (2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265 Eur, 2021 m. – 2 465 Eur), pardavimo PVM – 51 797,22 Eur (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur), 246 653,27 Eur pajamų gavimo (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. ir 2021 m. sausio 31 d., atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00005-21 duomenis, UAB „I“ už parduotas odontologines prekes laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. į apskaitą neįtraukė iš viso 298 450,49 Eur (321 900,01 + 114 771 – 138 220,52) įplaukų gavimo. Nustatyta, kad UAB ,,I“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą neatitinkančius tikrovės. UAB „I“ už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, 2020 m. vasario, kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio mėnesius pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) (toliau – PVM), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra, neįrašė šiose deklaracijose iš viso 246 653,27 Eur apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje) (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur), 51 797,22 Eur 21 procentą pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje) (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur), 51 797,22 Eur deklaravo mažesnį mokėtiną į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur).

19.2. UAB „I“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo:

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”, 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. mokesčių administratoriui pateiktose už 2018 m. sausio (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. liepos 3 d.), vasario (pirminėje 2018 m. kovo 26 d.), kovo (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. liepos 3 d.), balandžio (pirminėje 2018 m. gegužės 25 d.), gegužės (pirminėje 2018 m. birželio 25 d.), birželio (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. liepos 3 d.), liepos (pirminėje 2018 m. rugpjūčio 24 d.), rugpjūčio (pirminėje 2018 m. rugsėjo 25d. ), rugsėjo (pirminėje 2018 m. spalio 24 d.), spalio (pirminėje 2018 m. spalio 24 d.), lapkričio (pirminėje 2018 m. gruodžio 27 d.), gruodžio mėnesius (pirminėje 2019 m. liepos 3 d.) mėnesius, 2019 m. sausio (pirminėje 2020 m. sausio 20 d.), vasario (pirminėje 2019 m. kovo 22 d.), kovo (patikslintoje 2020 m. liepos 22 d.), balandžio (pirminėje 2019 m. gegužės 21 d.), gegužės (pirminėje 2019 m. birželio 25 d.), birželio (pirminėje 2019 m. liepos 15 d.), rugpjūčio (pirminėje 2019 m. rugsėjo 25 d.), rugsėjo (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. sausio 20 d.), spalio (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. rugsėjo 24 d.), lapkričio mėnesius (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. rugsėjo 24 d.) mėnesius, 2020 m. vasario (pirminėje 2020 m. kovo 25 d.), gegužės (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. liepos 13 d.), liepos (pirminėje ir patikslintoje 2020 m. spalio 8 d.), rugpjūčio (pirminėje ir patikslintoje 2021 m. sausio 13 d.), rugsėjo (pateiktoje 2020 m. spalio 26 d.), gruodžio (pirminėje ir patikslintoje 2021 m. gegužės 14 d.) mėnesius, 2021 m. sausio (pirminėje 2021 m. vasario 24 d.) mėnesius PVM deklaracijose nepriskaičiavo, nedeklaravo ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM iš viso 51 797,22 Eur, todėl valstybės biudžetui padarė 51 797,22 Eur (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur) nuostolį.

- Pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00005-21 medžiagą, UAB „I“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į piliečių apklausos protokoluose nurodytus duomenis, jeigu UAB ,,I“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. 82 atvejais gavo iš piliečių iš viso 298 450,49 Eur (321 900,01 + 114 771 – 138 220,52) piniginių lėšų už parduotas odontologines prekes, tai mokesčių administratoriui pateiktose už 2018 m. (pirminėje ir patikslintoje 2019 m. rugsėjo 10 d.), 2019 m. (pirminėje 2020 m. birželio 9 d.), 2020 m. (pirminėje ir patikslintoje 2021 m. birželio 14 d.) ir 2021 m. (pirminėje 2022 m. birželio 20 d.) Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204A) deklaravo, duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas ir pelną, t. y.:

- 2018 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 18 eilutėje deklaravo mažiau iš viso 169 776,31 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ deklaravo mažiau 169 776,31 Eur pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ deklaravo 169 776,31 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo mažiau – 25 466,45 Eur (169 776,31 x 15 proc.) pelno mokesčio;

- 2019 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 18 eilutėje deklaravo mažiau iš viso 62 224,07 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ deklaravo mažiau 62 224,07 Eur pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ deklaravo 62 224,07 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo mažiau – 9 333,61 Eur (62 224,07 x15 proc.) pelno mokesčio;

- 2020 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 18 eilutėje deklaravo mažiau iš viso 12 615,70 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ deklaravo mažiau 12615,70 Eur pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ deklaravo 12 615,70 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo mažiau – 1 892,36 Eur (12 615,70 x 15 proc.) pelno mokesčio;

- 2021 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 18 eilutėje deklaravo mažiau iš viso 2 037,19 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ deklaravo mažiau 2 037,19 Eur pelno prieš apmokestinimą, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ deklaravo 2 037,19 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo mažiau –, 3 0558 Eur (2 037,19 x 15 proc.) pelno mokesčio.

- UAB „I“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, t. y. UAB „I“ mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos 2018 m., 2019 m., 2020 m. 2021 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) nedeklaravo gautų iš viso 246 653,27 Eur pajamų (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur), mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno iš viso 246 653,27 Eur (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur) bei nuo gauto 246 653,27 Eur pelno nesumokėjo į valstybės biudžetą 36 998 Eur (2018 m. – 25 466,45 Eur (25 462,32 + 7 832,85), 2019 m. – 9 333,61 Eur, 2020 m. – 1 892,36 Eur, 2021 m. – 305,58 Eur) pelno mokesčio.

- Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta kad UAB „I“ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 88 795,22 Eur (51 797,22 + 36 998), tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui 88 795,22 Eur (2018 m. – 61 119,42 Eur (35 652,97 Eur PVM, 25 466,45 Eur pelno mokesčio), 2019 m. – 22 400,75 Eur (13 067,14 Eur PVM, 9 333,61 pelno mokesčio), 2020 m. – 4 541,66 Eur (2 649,30 Eur PVM, 1 892,36 Eur pelno mokesčio), 2021 m. – 733,39 Eur (427,81 Eur PVM, 305,58 Eur pelno mokesčio), iš jų: 51 797,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur, 36 998 Eur (2018 m. – 25 466,45 Eur, 2019 m. – 9 333,61 Eur, 2020 m. – 1 892,36 Eur, 2021 m. – 305,58 Eur) pelno mokesčio.

- Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,I“ komercijos direktorės M. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių – 31 174,76 Eur, iš jų: 10 292,61 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 20 882,15 Eur (139 214,32 x 15 proc.) pelno mokesčio, direktoriaus S. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių – 52 415,34 Eur, iš jų: 38 468,29 Eur (25 360,36 + 13 067,14 + 40,79) pridėtinės vertės mokesčio, 13 947,05 Eur (4 584,30 + 9 333,61 + 29,14) pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. kovo 31 d. direktorės pareigas vykdančios R. B. laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių 5 205,12 Eur, iš jų: 3 036,32 Eur (2 608,51 + 427,81) pridėtinės vertės mokesčio, 2 168,80 Eur (1 863,22 + 305,58) pelno mokesčio, tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui.

19.3. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,I“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

19.4. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus pateikus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00005-21 dokumentus, UAB ,,I“ apskaitos dokumentus ir registrus, atsižvelgiant į piliečių apklausos protokolų duomenis, jeigu UAB ,,I“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. 82 atvejais gavo iš piliečių iš viso 298 450,49 Eur (321 900,01 + 11 4771 – 138 220,52) piniginių lėšų, iš jų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 168 449,28 Eur (13 775 + 435 + 43 500 + 1 305 + 7 975 + 10 295 + 13 340 + 11 4771 – 36 946,72), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 28 d. – 130 001,21 Eur (41 905 + 16 385 + 65 685 + 17 980 + 13 195,01 + 41 035 + 11 455 + 23 635 – 101 273,80), tai UAB „I“ neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais, kasos pajamų orderiais, PVM sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. iš viso 298 450,49 Eur įplaukų gavimo (2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265 Eur, 2021 m. – 2 465 Eur), pardavimo PVM – 51 797,22 Eur (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur), 246 653,27 Eur pajamų gavimo (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur).

19.5. UAB ,,I“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. apskaitos registruose – sąskaitų aktyvumo ataskaitose neužregistravo iš viso 298 450,49 Eur įplaukų gavimo (2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265 Eur, 2021 m. – 2 465 Eur), pardavimo PVM – 51 797,22 Eur (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur 246 653,27 Eur pajamų gavimo (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur).

19.6. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.“ 2 straipsnio 17 dalį „ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą.“

1) Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 298 450,49 Eur įplaukų gavimo (2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265 Eur, 2021 m. – 2 465 Eur), pardavimo PVM – 51 797,22 Eur (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur 246 653,27 Eur pajamų gavimo (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur). 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. apskaitos registruose – sąskaitų aktyvumo ataskaitose neužregistravo iš viso 298 450,49 Eur įplaukų gavimo (2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265 Eur, 2021 m. – 2 465 Eur), pardavimo PVM – 51 797,22 Eur (2018 m. – 35 652,97 Eur, 2019 m. – 13 067,14 Eur, 2020 m. – 2 649,30 Eur, 2021 m. – 427,81 Eur 246 653,27 Eur pajamų gavimo (2018 m. – 169 776,31 Eur, 2019 m. – 62 224,07 Eur, 2020 m. – 12 615,70 Eur, 2021 m. – 2 037,19 Eur). Apskaitos registre – sąskaitų aktyvumo ataskaita 2018 m. rugsėjo 5 d. neužregistravo 26 205 Eur piniginių lėšų gavimo į kasą, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 3 atvejais įtraukė į apskaitą ir kreditinėmis sąskaitomis faktūromis pagrindė odontologinių prekių (implantų) – 10 160,01 Eur (300 + 9 860,01) grąžinimą (A. S. O – 300 Eur pagal 2019 m. vasario 15 d. kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KREDIJ19-027, I. A.-J. – 9 860,01 Eur (2019 m. gegužės 17 d. Nr. KREDIJ19-066 – 4 930 Eur (34 vnt. implantų), 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. KREDIG19-053 – 4 930,01 Eur (34 vnt. implantų), kuriose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) apie prekių grąžinimą neatitinka tikrovės, 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 3 atvejais apskaitos registre – Sąskaitų aktyvumo ataskaita užregistravo 10 160,01 Eur pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimą, mokėtino PVM – 1 763,38 Eur (52,07 + 1 711,31) sumažėjimą, pajamų – 8 396,63 Eur (247,93 + 8 148,70) sumažėjimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės,

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. 82 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė iš ūkio subjektų 298 450,49 Eur piniginių lėšų gavimo už odontologinių prekių pardavimą, 10 punkto, kuriame nurodyta, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą <...> išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. 82 atvejais, gavę iš ūkio subjektų 298 450,49 Eur piniginių lėšų už parduotas prekes nepagrindė kasos aparato kvitu, pinigų priėmimo kvitu 298 450,49 Eur piniginių lėšų gavimo už odontologinių prekių pardavimą, 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. 82 atvejais kasos knygoje neužregistravo 298 450,49 Eur piniginių lėšų gavimo už odontologinių prekių pardavimą,

3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32.2 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Kasininkas privalo: 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas“, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d. neužregistravo iš viso 298 450,49 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų už odontologinių prekių pardavimą, iš jų: 2018 m. – 205 429,28 Eur, 2019 m. – 75 291,21 Eur, 2020 m. – 15 265 Eur, 2021 m. 01 mėn. – 2 465 Eur. Pagal UAB „I“ organizuojamą ir tvarkomą apskaitą dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

20. Pagal duomenų bazės „Juridiniai asmenys“ 2023 m. kovo 1 d. duomenis, UAB „I“ juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. rugpjūčio 4 d. Jos vadovas laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2007 m. birželio 6 d. buvo M. G., laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. S. B., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. vasario 17 d. – R. B.. UAB „I“ deklaruota vykdoma veikla – farmacijos ir medicinos prekių mažmeninė prekyba, odontologijos praktikos veikla.

21. Iš UAB „I“ 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktų duomenų matyti, kad M. G. pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 5 neterminuotam laikotarpiu buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose, pagal 2018 m. spalio 15 d. sudarytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo 2018 m. spalio 15 d. darbo sutartis su M. G. buvo nutraukta.

22. Iš UAB „I“ 2023 m. sausio 3 d. pateiktų duomenų matyti, kad R. B. pagal 2020 m. gegužės 29 d. neterminuotam laikotarpiu sudarytą darbo sutartį įdarbinta direktorės pareigose, S. B. pagal 2007 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 2020 m. balandžio 7 d. pakeitimą, nuo 2020 m. birželio 1 d. perkeltas eiti marketingo ir plėtros vadovo pareigas.

23. Pagal duomenų bazės „Sodra – Draudėjas, draudėjo darbuotojai“ 2023 m. rugsėjo 21 d. duomenis, S. B. UAB „I“ dirba nuo 2007 m. birželio 1 d., M. G. (B.) UAB „I“ dirbo laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 15 d., R. B. UAB „I“ dirba nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d.

24. UAB „I“ pilnai atlygino nusikaltimu valstybės biudžetui padarytą 88 795,22 Eur žalą:

24.1. UAB „I“ 2023 m. rugsėjo 11 d. atliko 4 692,81 Eur mokėjimo pavedimą ir 2023 m. spalio 13 d. atliko 39 612,41 Eur mokėjimo pavedimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT057044060007887175.

24.2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu buvo patenkintas 2023 m. rugpjūčio 30 d. S. B. prašymas ir buvo nutarta 2021 m. kovo 25 d. kratos metu S. B. naudojamame automobilyje paimtus pinigus – 44 490 Eur, kurie 2021 m. balandžio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiosios tyrėjos nutarimu buvo įnešti saugojimui į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos depozitinę sąskaitą Nr. LT397300010000625877, nukreipti padarytos žalos atlyginimui ir pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

24.3. 2023 m. rugsėjo 25 d. iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos depozitinės sąskaitos Nr. LT397300010000625877 į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT057044060007887175, (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų apskaičiuotos sumos), atliko 44 490,00 Eur mokėjimo pavedimą UAB „I“ padarytos žalos atlyginimui.

Dėl S. B. padarytų nusikalstamų veikų

25. Visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, S. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal naują BK redakciją, kadangi šiuo metu galiojančios BK 220 ir 222 straipsnių redakcijos S. B. atliktų nusikaltimų atžvilgiu švelnėjo.

26. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. B. kaltė, padarius BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) numatytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

27. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

28. Šiame straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

29. Tuo tarpu BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

30. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: 1) jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba 2) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

31. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. apgaulingai tvarkius teisės aktų reikalaujamą UAB ,,I“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 900 MGL, įrašius į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikus juos valstybės įgaliotai institucijai. Kaltinamasis apklausos metu nuosekliai išdėstė padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, parodydamas, kad odontologinių įmonių darbuotojai, užsisakę odontologinių prekių įmonės vardu, jas pageidaudavo įsigyti kaip fiziniais asmenys, už jas atsiskaitant grynais pinigais, tam, kad nebūtų galima jų identifikuoti, todėl dalis iš šių asmenų grynais pinigais gautų pajamų nebuvo apskaityta, t. y. nebuvo įtraukta į apskaitą kasos aparatu ar išrašant apskaitos dokumentus. Ne visi iš fizinių asmenų K. G., I. A., E. J., A. S., V. G., I. A.-J., L. S. ir R. S. gauti grynieji pinigai už parduotas odontologines prekes buvo įtraukti į apskaitą. Pasak kaltinamojo, 2018 metais klientams prekes su krovinio važtaraščius dažniausiai nuveždavo M. B. ir R. R.. Už prekių pardavimą ir pajamų fiksavimą iš pradžių buvo atsakinga M. B., o jai išėjus iš darbo – J. Š.. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. komercijos direktorei M. B. žodiniu susitarimu buvo pavesta atlikti ir kasininko pareigas. Ji tuo laikotarpiu buvo atsakinga už visą UAB „I“ veiklą – tiek už odontologinių prekių užsakymą, tiek už prekybą. Tai, kad M. B. galėjo neapskaityti visų gautų pajamų už įmonės vardu parduotas pajamas, pasak kaltinamojo, patvirtina jos darbo vietoje ir namuose rasta grynųjų pinigų suma – 58 852,67 Eur, kuriuos jis 2018 m. rugsėjo 5 d. įnešė į įmonės sąskaitą, esančią SEB banke ir buhalteriui V. K. pavedė jas įtraukti į įmonės apskaitą, kaip gautas pajamas už parduotas prekes. Kaltinamojo teigimu, laikotarpiu, kai jis buvo UAB „I“ faktiniu vadovu, įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama iš dalies nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, nes ne visos gautos pajamos už parduotas odontologines prekes buvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl į pateiktas deklaracijas už 2018–2021 metus buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas ir pelną, dėl ko buvo padaryta 88 795,22 Eur (51 797,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 36 998,00 Eur pelno mokesčio) žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių. Iš esmės tokius kaltinamojo S. B. parodymus atskirose dalyse patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti pirmiau minėti asmenys: M. G. (buvusi pavardė B.), kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nutrauktas, UAB „I“ bendrovėje dirbę apklausti liudytojai J. Š., R. R., M. J., L. M., iš dalies bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vyresnysis buhalteris, apklaustas liudytojas V. K.. Be kita ko, kaltinamojo S. B. kaltę iš dalies patvirtino ir kiti ikiteisminio tyrimo apklausti liudytojai ar specialieji liudytojai, ar asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas: L. S., E. J., A. S., K. G., I. A., V. G., I. A.-J., R. S., kurie patvirtino, kad įsigydavo iš UAB „I“ odontologines prekes, už kurias mokėdavo grynais pinigais be apskaitos dokumento. Sugretinus kaltinamojo S. B. parodymus su 2022 m. gruodžio 2 d., 2023 m. sausio 16 d. 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvadose ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokole konstatuotomis aplinkybėmis, bei tai, kad bylai reikšmingu laikotarpiu bendrovės UAB „I“ vadovu buvo kaltinamasis S. B., yra pagrindas išvadai, kad S. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir siekė išvengti mokesčių, įrašydamas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą pateikė tokius duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai.

32. Kaip jau buvo minėta, tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos veikiant tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad iš S. B. parodymų ir byloje surinktų duomenų matyti, jog kaltinamasis šias veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl tokios jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

Dėl skirtinos bausmės

33. Kaip minėta, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, atitinkamai spręstina ir dėl bausmių skyrimo pagal naują kodekso redakciją.

34. Teismas, skirdamas bausmę S. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Tuo tarpu už BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. B. padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 220 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir S. B. asmenybė – išsituokęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų apie jo teistumą užsienyje nėra, veikos padarymo metu ir po jos baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai kitokio pobūdžio nei veikos, kurių padarymu kaltinamas, visos paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos, dirbantis UAB „I“ marketingo vadovu ir direktoriumi. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. B. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

35. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda nuo 100 iki 4 000 MGL (vidurkis 2 050 MGL). Tuo tarpu pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL (vidurkis 3 075 MGL) dydžio. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas kaltinamąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad už apysunkį ir sunkų nusikaltimus S. B. skirtinos bausmės, kurių dydžiai nustatytini nesiekiantys BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų baudos vidurkių. Atitinkamai jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirtina 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir S. B. skirtina subendrinta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

37. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. B. paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

38. Teismas, atsižvelgdamas į S. B. skiriamos baudos dydį, sprendžia paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

39. Kaltinamajam S. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

40. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas UAB „I“ ir kaltinamojo S. B. turtui, panaikintas UAB „I“ atlyginus padarytą.

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2021 m. kovo 25 d. kratos metu UAB „I“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai (15 t., b. l. 2–3) ir 2021 m. gegužės 11 d. UAB „I“ pateikti dokumentai (15 t., b. l. 4) saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose Klaipėdoje, Pilies g. 12A, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „I“ įgaliotam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir paskirti jam 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir paskirti jam 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. B. paskirti subendrintą 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 400 MGL (20 000 Eur, (dvidešimt tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2021 m. kovo 25 d. kratos metu UAB „I“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai ir 2021 m. gegužės 11 d. UAB „I“ pateikti dokumentai saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose Klaipėdoje, Pilies g. 12A, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „I“ įgaliotam asmeniui.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dvejus) metus po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

2. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

3. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.