- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-315-238-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00957-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-238/2014;
Teisėja A. Kriščiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00957-2013-1;
2014 m. kovo 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo A. G. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugpjūčio mėn. epizodas) laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugsėjo 4 d. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, G. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis sugriebė už kaklo ir smakro G. G. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. rugsėjo 4 d., apie 10.30 val., G. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis pastūmė savo motiną G. G., dėl ko ji pargriuvo ant grindų, ir taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad į jo parodymus buvo mažai atsižvelgiama. Teigia, kad teismas neištyrė, ar jis sugriebė nukentėjusiajai už kaklo, ar sprando, kadangi smaugiama ji nebuvo, tokių požymių byloje nenustatyta. Dėl 2013 m. rugsėjo 4 d. epizodo nurodo, kad pati nukentėjusioji teigė, jog jis ją tik stumtelėjo, o ji suklupo, nėra įrodyta, kad jis ją stipriai stūmė, taip pat ekspertų išvadoje nėra jokių sužalojimų žymių jai suklupus.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad A. G. 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje konflikto metu rankomis sugriebė už kaklo ir smakro G. G. ir 2013 m. rugsėjo 4 d. konflikto metu rankomis pastūmė savo motiną G. G., dėl ko ji pargriuvo ant grindų, taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo A. G. veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas tinkamai, nes teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka pritaikytos BK normos dispoziciją.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir nuosprendyje nurodė, kuo grindžia savo išvadas. Teismas ištyrė ir įvertino duomenis, kurių šaltiniai buvo apelianto A. G., nukentėjusiosios G. G., liudytojų V. G. ir A. Č. parodymai, medicinos specialisto išvada ir kiti įrodymai.
Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija faktą, kad jis nukentėjusiąją smaugė, bei tai, kad jis ją stipriai pastūmė, dėl ko ji nukrito ir patyrė fizinį skausmą, tačiau šis jo paaiškinimas yra visiškai paneigtas byloje surinkta medžiaga. Iš byloje esančio liudytojo V. G. parodymų (b. l. 17) matyti, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. A. G. būdamas girtas reikalavo pinigų, sugriebė rankomis motinai už kaklo, tačiau jis jį sudrausmino ir tada A. G. motiną paleido. Iš byloje esančio liudytojo A. Č. parodymų (b.l. 18-19) matyti, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. jam būnant pas Gulbinus, atėjo girtas jų sūnus A. G., kuris prašė pinigų alkoholiui, po to staiga puolė prie motinos ir sugriebė ją už kaklo, o jam ir V. G. ėmus šaukti, paleido. Kitą dieną pamatė ant G. G. kaklo mėlynę. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G331/13(12) matyti, kad ji patvirtina, jog prieš G. G. buvo vartojamas smurtas, 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo sugriebta už smakro ir kaklo, o 2013 m. rugsėjo 4 d. ji buvo pastumta, dėl ko nugriuvo ir atsitrenkė į grindis, todėl tiek vienu, tiek kitu atveju G. G. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 13-14). Teismas neturi pagrindo netikėti šių įrodymų, kurie yra nuoseklūs, logiški bei patvirtina vieni kitus, visetu, o nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus dėl įvykių aplinkybių laiko gynybine versija, siekiant sušvelninti savo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau kad apylinkės teisme apeliantas A. G. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jos sutapo su nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Todėl teismas turėjo pagrindą tikėti apelianto parodymais, nes juos patvirtino kiti bylos duomenys, kuriuos teismas nurodė nuosprendyje.
Konstatuotina, kad apylinkės teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai A. G. padarytą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis prieš nukentėjusiąją (motiną) smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą, o ši aplinkybė teismo nustatyta ir byloje įrodyta surinktais duomenimis.
Kolegija daro išvadą, kad bausmė apeliantui paskirta teisinga. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.
Skirdamas bausmę apeliantui, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, teisiamas 9 kartą, teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apelianto padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinė, o jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam bausmė – terminuotas laisvės atėmimas skirta pagrįstai. Kolegija pažymi, kad, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta reali šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį ir nėra per griežta, taigi paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytiems nusikaltimams ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmės rūšis ir dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.