Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. K., gimęs 1(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. K. 2019 m. kovo 10 d. apie 13.50 val. gyvenamojo namo virtuvėje, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilusio tarpusavio konflikto metu su šeimos nariu – seserimi R. K., tyčia kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajai R. K. į veidą, dėl ko ji nugriuvo ir smakru atsitrenkė į šaldiklio kampą, tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje dešinės akies vokų – nosies dešinės pusės srityje bei smakro kairėje pusėje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. vėlų vakarą jis atvyko pas savo seserį R. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su seserimi jie nebendravo maždaug dvejus metus, todėl jis atvyko taikytis. Kartu atsivežė ir kelis butelis stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės. Kartu su R. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Sekančios dienos viduryje apie 13.50 val. jis nuėjo į sesers gyvenamojo namo virtuvę ir su ja susibarė. Dėl ko prasidėjo ginčas, jis nepamena. Tarpusavio konflikto metu jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė R. K. į veido sritį ir supykęs savo mobiliuoju telefonu paskambino į bendrą pagalbos centrą ir pranešė, kad jį sumušė R. K.. Kodėl taip padarė, jis dėl girtumo neatsimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė (b. l. 60; 63 – 65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentusioji R. K. parodė, kad namai, kur ji gyvena, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jos mamai D. B.. 2019 m. kovo 9 d. vakare pas ją atvyko E. K., apsvaigęs nuo alkoholio, atsivežė 0,5 litro talpos butelį degtinės ir kelis butelius alaus. Ji su broliu E. K. virtuvėje iki ryto vartojo alkoholį. 2019 m. kovo 9 d. 13.50 val., jai būnant savo namuose, virtuvėje prie jos priėjo neblaivus jos brolis E. K. ir vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Jai atsakius tuo pačiu, jis jai vieną kartą smogė kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Nuo suduoto smūgio ji krito virtuvėje ir smakru atsitrenkė į šaldiklio kampą. Motina tuo metu buvo kitame kambaryje. Kambario durys į virtuvę buvo atidarytos, ar mama matė, kaip jai brolis sudavė smūgį į veidą, nežino. Po šio įvykio E. K. savo mobiliuoju telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad prieš kelias minutes ji jį sumušė. Ji brolio nemušė, jokių smūgių jam nesudavė, prieš jį nesmurtavo. Po E. K. jai suduoto pajuto stiprų skausmą, bei pastebėjo, kad poakis patino bei jame susiformavo poodinė kraujosruva. Nurodė, kad su broliu susitaikė, jis jos atsiprašė, atlygino padarytą fizinę žalą, ji broliui E. K. atleido, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23, 24-27).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad 2019 m. kovo 10 d. jai, prabudus ryte, jos vaikai dar buvo virtuvėje ir tarpusavyje kalbėjosi, ant stalo buvo butelis su degtinės. Apie 13.50 val., būdama kambaryje girdėjo, kaip E. K. pakeltu tonu sakė, kad jis nori į namus ir liepė R. K. jį vežti, po to išgirdo garsą, panašų į kritimo. Ji iš kambario atėjo į virtuvę ir pamatė, kad jos dukra R. K. sėdi prie šaldiklio užsiėmusi už veido. Jai iš nosies bėgo kraujas, ties dešine akimi buvo kraujosruva. E. K. savo sesers R. K. atsiprašė, jai atlygino patirtą žalą, nukentėjusioji jam atleido ir jie tarpusavyje susitaikė, vienas kitam pretenzijų neturi (b. l. 37-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G. 222/2019 (06) konstatuota, kad R. K. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų – nosies dešinės pusės srityje bei smakro kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku iraplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l.35).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra R. K., sumurtu įtariamas asmuo – E. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Smurtą patyrusi R. K. paaiškino, kad į svečius atvyko brolis E. K., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Kilusio tarpusavio konflikto metu jis jai kairės rankos kumščiu sudavė į veido sritį ir pataikė į dešinę akį, šiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Veide ties dešine akimi pažymėta smurto patyrusio asmens sužalojimo vieta (b. l. 8 – 12).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. K., suduodamas ranka mažiausiai vieną smūgį į veidą R. K., dėl ko ji griūdama ir smakru atsitrenkė į šaldiklio kampą, nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje dešinės akies vokų – nosies dešinės pusės srityje bei smakro kairėje pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2019 m. kovo 10 d. apie 13.50 val. gyvenamojo namo virtuvėje, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilusio tarpusavio konflikto metu su šeimos nariu – seserimi R. K., tyčia kumščiu smogė jai vieną kartą į veidą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. K. tarpusavio konflikto metu ranka sudavė jai į veido sritį, po suduoto smūgio jai patino poakis ir susiformavo poodinė kraujosruva, jautė skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Liudytoja D. B. parodė, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 13.50 val., ji girdėjo kaip E. K. konfliktavo su nukentėjusiąja, išgirdusi kritimo garsą nuėjo į virtuvę ir pamatė R. K. sėdinčia prie šaldiklio, jai iš nosies bėgo kraujas, ties dešine akimi buvo kraujosruva. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijos pareigūnams R. K. paaiškino, jog kilusio tarpusavio konflikto metu brolis E. K. jai kairės rankos kumščiu sudavė į veido sritį ir pataikė į dešinę akį, šiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Veide ties dešine akimi pažymėta smurto patyrusio asmens sužalojimo vieta. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. K. padaryti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje, veikiant veidą kietais bukais žalojančiais daiktais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. K. dėl sesers R. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis E. K. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai vieną smūgį šeimos nariui – R. K.. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį ranka), veiksmų intensyvumą (smūgis stiprus, nuo smūgio nukentėjusioji nukrito), padaryti keli sužalojimai, taip pat sužalojimo lokalizaciją (kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų – nosies dešinės pusės srityje bei smakro kairėje pusėje) ir sužalojimo pobūdį (padarytos kraujosruvos), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad R. K. patirtas fizinis skausmas yra E. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai ant veido padarytos kraujosruvos, ji dėl smūgio griuvo, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. E. K. yra nukentėjusiosios brolis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 76).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. K. – neteistas (b. l. 51), administracine tvarka nebaustas (b. l. 52), bedarbis (b. l. 53 – 54), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 55). Psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 50). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog E. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas E. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 10 d. 14.30 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 11.45 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 66 – 67, 68).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę E. K. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 10 d. 14.30 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 11.45 val. (viena para), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį E. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam E. K. ir nukentėjusiajai R. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.