Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-10-1046/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
T-10-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00154-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nuteistasis
J. P.
Kategorijos
Nuorašas(S)Teikimas Nr. T-10-1046/2018
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00154-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.2; 2.10.10
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 8 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei G. V.,gynėjui advokatui A. L.,Panevėžio pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkei E. M.,Teismo psichiatrijos ekspertui V. D.,nedalyvaujant nuteistajai J. P.,

išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų pareiškimą dėl nuteistosios J. P. nukreipimo psichiatrinei ekspertizei, galimybės toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nustatymo ar priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu J. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 520 Lt bauda. Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 28 d.

Panevėžio apylinkės teisme gautas Panevėžio pataisos namų pareiškimas dėl nuteistosios J. P. nukreipimo psichiatrinei ekspertizei, galimybės toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nustatymo ar priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pareiškime nurodoma, kad nuteistajai J. P. diagnozuotas psichinis sutrikimas. Atsižvelgiant į tai, prašo spręsti klausimą dėl galimybės nuteistajai toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ar priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo jai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Panevėžio pataisos namų atstovė Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į stebėtą nuteistosios J. P. būklę pataisos namuose ir gautą ekspertizės aktą, yra pagrindas nuteistąją atleisti nuo tolimesnio bausmės vykdymo ir taikyti jai siūlomas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo psichiatras ekspertas V. D., atsižvelgdamas į ekspertizės aktą ir visas bylos aplinkybes, rekomendavo nuteistajai skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skirti J. P. priverčiamąsias medicinos priemones.

J. P. gynėjas advokatas neprieštaravo dėl nuteistosios atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tačiau prašė taikyti švelnesnes medicinos priemones, t. y. ne stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o bendrojo stebėjimo sąlygomis, nes nuteistoji yra pavojinga tik sau, bet ne aplinkiniams.

Iš byloje esančių socialinio tyrimo išvados, E. M. tarnybinio pranešimo, Pažymos dėl nuteistosios J. P. sveikatos būklės duomenų, epikrizės, gydytojo R. K. rašytinio paaiškinimo, medicininių dokumentų išrašų matyti, kad nuteistoji J. P. laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose atlieka nuo 2011 m. gruodžio 23 d., o stebima yra nuo 2011 m. gruodžio 28 d. Į pataisos namus nuteistoji jau atvyko su nustatytomis diagnozėmis – mišria nerimo depresine reakcija, isterinio tipo asmenybe, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimu. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydyta tris kartus. Nuo 2015 metų kartu su J. P. gyvenančios nuteistosios pradėjo skųstis jos neadekvačiu elgesiu – nemiegojimu naktimis, grasinimu susidoroti, šnekėjimu su savimi, kaltinimų nukirpus jai plaukus ir pan. Nuteistoji J. P. 2016 metais gydytojai E. M. skundėsi ne tik tuo, kad kitos nuteistosios jai nukirpo plaukus nuo galvos ir gaktos, bet ir tuo, kad kažkokie pareigūnai jai atliko makšties platinimo operaciją. Apžiūrėjus pacientę jokių sužalojimų ar jų žymių nerasta. 2016 m. lapkričio 28 d. pacientė kreipėsi į odontologą prašydama išrauti dvyliktą dantį ir teigdama, kad tai jos dukters dantis, kuris jai buvo implantuotas ir nuodija ją. 2017 metais toliau tvirtina tą patį. 2017 m. rugsėjo 12 d. J. P. grįžo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kur jai buvo nustatyta diagnozė – nuolatinai kliedesiniai sutrikimai, vaistus vartoti atsisakė. Pacientės mąstymas yra paraloginis, jai būdingi nereikšmingi samprotavimai, išvedžiojimai, polinkis simboliniam mąstymui. Mąstymo sutrikimai būdingi galimam procesiniam, progresuojančiam susirgimui (paranoidinė šizofrenija).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018 m. sausio 2 – sausio 26 d. nuteisto tiriamojo teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija J. P. konstatuoja paranoidinę šizofreniją (F 20.0), dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. P. dėl psichikos sveikatos būsenos yra neprognozuojamo elgesio, pavojinga sau ir aplinkiniams, jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. J. P. dėl psichikos sveikatos būsenos negali atlikti bausmės pataisos namuose.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistajai J. P. po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to ji negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Esant šioms aplinkybėms nuteistoji yra atleistina nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, taikant BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą, sustiprinto stebėjimo sąlygomis specialioje sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Ir nors gynėjas prašė skirti švelnesnę medicinos priemonę, motyvuodamas tuo, jog nuteistoji iš esmės yra pavojinga tik sau, tačiau teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad kartu su J. P. gyvenančios nuteistosios pradėjo skųstis jos neadekvačiu elgesiu, be to, ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad J. P. yra pavojinga ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsniu, BK 76 straipsniu, 98 straipsniu, BPK 141 straipsniu, 359 straipsniu, 362 straipsniu, 402 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio pataisos namų teikimą tenkinti.

Nuteistąją J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutarčiai įsiteisėjus baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Kauno apygardos teismui, o J. P. asmens sveikatos istoriją – Panevėžio pataisos namams.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos priėmimo dienos, o nuteistajai nuo nutarties nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė