Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas G. J. A. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-18076661-14 G. J. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio 1 dalį - 20 Lt bauda.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu G. J. A. 2014 m. rugsėjo 29 d. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui.

Apelianto nuomone, teismas nesivadovavo ATPK 257 straipsniu, nes vertindamas įrodymus vadovavosi tik liudytojų A. P. ir I. S. prieštaringais parodymais, o ne padarė išvadą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas A. P. ir I. S. parodymus, neatsižvelgė, kad jie kategoriškai tvirtino, jog šio įvykio neprisimena, o teismas tvirtina, kad jie „gerai“ neprisimena. 2014-12-11 teismo posėdžio metu A. P. tvirtino, kad neprisimena įvykio. Teismo posėdžio metu I. S. net 5 kartus kartojo ir tvirtino, kad šio įvykio neprisimena. Teismas ir policijos pareigūnai vadovavosi tarnybiniais pranešimais, tačiau teismo posėdžio metu pačių policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose nepasitvirtino. Tarnybiniuose pranešimuose parašyta, jog pareigūnai kieme rado du triukšmaujančius jaunuolius, kurie nereagavo, todėl juos sulaikė. Tačiau posėdyje A. P. patvirtino, kad atvažiavus kieme buvo daugiau žmonių. Tiek jis, tiek liudytojas T. D. aiškino, kad kieme buvo apie 10-15 žmonių. Liudytojas A. P. patvirtino, kad kai atvyko pareigūnai, tuo momentu jis – G. J. A. nerėkavo, reiškia jau tai nepatvirtina tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad atvažiavusi policija rado du triukšmaujančius jaunuolius. Visų pirma, kieme pareigūnai rado daug jaunuolių ir tvirtina, kad kai atvažiavo, jis netriukšmavo, nes jį sulaikinėjo. Dėl jo veiksmų, ar jis rėkavo, negali pasakyti abu pareigūnai, nes jie neatsimena. Todėl A. P. parodymai patvirtina, kad iki atvažiuojant ir atvažiavus policijai, jis nerėkavo, netriukšmavo ir pareigūnai sulaikė ne tą asmenį.

Apelianto nuomone, teismo motyvas, kad T. D. parodymais negali būti remiamasi, nes jis pakvietė T. D. į teismo posėdį, yra nepagrįstas. Policijos pareigūnai turėjo užsirašyti liudytojų pavardes. Apeliantas nurodo, jog skundą jis padavė 2014 m. rugsėjo 29 d., o iki 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos skundas nebuvo perduotas teismui, nes buvo žinoma, kad yra vaizdo kameros, ir peržiūrėjus jų vaizdo įrašus matysis, kad jis nerėkavo, netriukšmavo. Buvo išlauktas terminas, kol vaizdo įrašai išsitrins, ir tik tuomet skundas perduotas teismui. Jei skundas būtų perduotas spalio mėn., tai vaizdo kamerų įrašai patvirtintų, kad jis 2014 m. rugsėjo 4 d.nerėkavo ir netriukšmavo.

Liudytoja I. S. dėl jo paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole aiškino, kad ji pati negalėjo žinoti, jog vyko koncertas. Liudytoja I. S. aiškino, kad aplinkiniai žmonės, jeigu garsiai groja muzika, kviečia policiją, bei nurodė, kad ten važiuoja pastoviai. Todėl jos paaiškinimas paneigia, kad ji nežinojo, jog vyko koncertas ir į protokolą įrašė ne jo žodžius. Apeliantas nurodo, kad jį stebina ir liudytojo A. P. atsakymas į teisėjos klausimą, jog jis neprisimena, ar T. D. buvo, nes jam jie visi panašūs ir nebuvo taip, kad jam atsisveikinus, pareigūnai jam pasiūlė eiti kartu. Liudytojas A. P. su sulaikytu asmeniu Č. buvo policijos automobilyje ir todėl jis negirdėjo, kas buvo prie baro durų. Todėl, apelianto nuomone, teismas išvadas padarė neatsižvelgdamas į visas aplinkybes, įrodymus bei jų visetą ir nepagrįstai atmetė jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

G. J. A. skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATKP 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog G. J. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.

Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis. Administracinis teisės pažeidimas neabejotinai įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-18076661-14 esančiais įrodymais, tai: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), kuriame G. J. A. pripažino, jog rėkavo, nes ką tik buvo išėjęs iš koncerto, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (b. l. 6), taip pat liudytojų A. P. ir I. S. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie, aukštesniojo teismo nuomone, priešingai nei nurodoma pažeidėjo apeliaciniame skunde, yra logiški ir nuoseklūs, abiejų liudytojų parodymuose nurodomos iš esmės vienodos aplinkybės. Byloje nenustatyta, kad liudytojai A. P. ar I. S. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, be to, liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog liudytojas T. D. yra G. J. A. pažįstamas, jį paprašyta apklausti tik teismo posėdžio metu, jis nebuvo nurodytas kaip liudytojas renkant medžiagą, be to, jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai ir nepripažino patikimais įrodymais.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis tiesiog atsisveikino su policijos pareigūnais ir dėl to jie jį išsivežė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai apelianto iškeltą versiją paneigia, skunde nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir paremti tik subjektyvia pažeidėjo nuomone.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad G. J. A. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl G. J. A. skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.