Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui vyresniajai specialistei M. G., atsakovui A. M., trečiajam asmeniui P. K.,

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovams A. M., D. M., trečiajam asmeniui D. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskirimo nuo motinos, nuolatinės rūpybos ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai A. M. ir D. M. bei trečiasis asmuo P. K. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei D. M. apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas Dūseikių socialinės globos namų direktoriaus pranešimas, jog atsakovė dėl kognityvinių funkcijų sukrikimo negalės suteikti tikslios informacijos, todėl jai netikslinga dalyvauti teismo posėdžiuose.

Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo reikalavimu neterminuotai apriboti tėvo valdžią jos nepilnamečio sūnaus E. M. atžvilgiu, nurodė, kad jis neturi pastovaus darbo ir pajamų, todėl negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi. Šiuo metu gyvena su drauge jos gyvenamojoje vietoje, kuri augina du savo vaikus. Pats sūnus Edvinas nenori su juo gyventi. Atsakovas sutiko, kad sūnaus gyvenamojo vieta būtų nustatyta pas žmonos seserį P. K. ir ji būtų paskirta sūnaus rūpintoja. Atsakovas taip pat sutiko su reikalavimu priteisti iš jo vaikui išlaikymą.

Teismas išklausė nepilnamečio E. M. nuomonę. (LR CPK 503 str., LR CK 3.183 str. 3 d., 3.249 str. 2 d.). Berniukas mano, kad rūpintoja galėtų būti jo teta P. K.. Paaiškino, kad nuo 2011 metų gyvena pas tetą, kur jam yra sudarytos visos normaliam gyvenimui sąlygos. Su tėvu gyventi nenori, nes šis gyvena nuomojamame bute su kita moterimi ir jos vaikais. Šiuo metu su tėvu kartais susitinka, pabendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu ir byloje esančia rašytine medžiaga: 1995-03-15 gimimo įrašu Nr. 8 (62 b. l.), gimimo liudijimo AE Nr. 028049 įrašo Nr. 8 kopija (63 b. l.) nustatyta, kad E. M., gim. 1995-03-03, motina yra D. M., tėvas – A. M.. Plungės socialinių paslaugų centro 2011-12-29 išvada Dėl būsimų globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką (4-6, 17 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnijos šeimos aplankymo aktais (10-11 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnijos pažymomis (13, 25 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2011-12-27 vedėjo įsakymu Nr. V2-1893, išrašu iš medicininių dokumentų (9 b. l.), A. M. paaiškinimais (16, 20, 30, 39 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus aktais (22 b. l.), E. M. paaiškinimais (23 b. l.), P. K. paaiškinimais (24 b. l.), E. M. charakteristika (26, 33 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus buities tyrimo aktu (35 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-09-08 teikimu dėl laikinosios rūpybos nustatymo Nr. VT15-1626 (37 b. l.) nustatyta, jog nepilnamečio E. M. tėvas A. M. netinkamai įgyvendina savo kaip tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. M. atžvilgiu, nevykdo savo pareigų, nepilnamečio sūnaus neaugina, jo neišlaiko, tinkamų vaikui gyventi ir vystytis sąlygų neužtikrina, nesilanko mokykloje ir nesidomi sūnaus mokslo pasiekimais. Atsakovo A. M. elgesys rodo nerūpestingą požiūrį į savo vaiką, nesugebėjimą tinkamai rūpintis savo sūnumi. Teismo manymu, civilinėje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių atsakovo A. M. nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, kas kenkia nepilnamečio teisėms ir teisėtiems interesams.

Iš Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-07-19 siuntimo į socialinės globos namus Nr. SSG-304 (59 b. l.), Dūseikių socialinės globos namų pažymos (7 b. l.) nustatyta, kad E. M. mama D. M. Dūseikių socialinės globos namuose gyvena nuo 2011-08-04, jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, diagnozuoti organinis asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, ji sunkiai vaikšto, nevaldo kairės rankos, neturi atminties, yra praradusi savitvardos ir kitus socialinius įgūdžius, negali pasirūpinti savimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir t.t. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos grindžia vaikų teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, pažymėdama, kad tėvams ar kitiems vaiką auklėjantiems asmenims, pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, tenka didžiausia atsakomybė už tokių gyvenimo sąlygų sudarymą (konvencijos 27 str.).

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Todėl savo vaikais visų pirma turi rūpintis tėvai (LR VTAPĮ 21 str.). Tačiau atsakovė D. M. savo vaiku pasirūpinti negali dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl savo sveikatos stovio. Vaikui reikalingas nuolatinis ir kasdienis dėmesys, kurio atsakovė teikti negali dėl objektyvių priežasčių – sveikatos stovio, todėl atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad taikytinas nepilnamečio E. M. atskyrimas nuo mamos D. M. (CK 3.179 str. 1 d.).

Atsakovams negalint tinkamai pasirūpinti sūnumi, E. M. apsigyveno pas savo tetą P. K.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2011 m. rugpjūčio 8 d. gautas P. K. prašymas dėl jos paskyrimo E. M. rūpintoja, nes berniuko mama D. M. apgyvendinta Duseikių pensionate, o tėvas sūnumi nesirūpina. 2011 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu Nr. VT6-31, P. K. pripažinta tinkama skirti E. M. globėja (rūpintoja) (38 b. l.) 2011 m. rugsėjo 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al -1690, likusiam be tėvų globos E. M. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirta P. K., vaiko rūpybos vieta nurodyta rūpintojos gyvenamoje vietoje (36 b. l.). 2011 m. spalio 6 d. Komisija vaiko globos klausimams rajone spręsti, nutarė E. M. tęsti laikinąją rūpybą (34 b. l.).

Nuo 2011 m. gruodžio 5 d. atsakovo A. M. šeima įrašyta į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (15 b. l.). Nuo 2011 m. gruodžio 27 d. šeimai paskirtos socialinės (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) paslaugos (14 b. l.).

Tėvas nesiėmė jokių priemonių sudaryti sąlygas vaikams augti ir vystytis šeimoje, sukurti tam tinkamą aplinką, su vaikais pastoviai bendrauti, domėtis jų gyvenimu, problemomis. Nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, jis pažeidė pirmiausia vaiko teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse. Toks atsakovo A. M. elgesys rodo, jog jam šiuo metu svarbesnis yra rūpinimasis savo reikalais, negu pastovus buvimas ir bendravimas su savo vaiku. Atsakovų vaikas esamomis sąlygomis negali grįžti ne pas vieną iš tėvų ir darytina išvada, kad neterminuotai apribojus atsakovui A. M. tėvo valdžią, nebus pažeisti vaiko interesai ir tai neturės neigiamų padarinių. Akivaizdu, kad atsakovas nusišalino nuo sūnaus Evaldo auklėjimo, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, tinkami nesirūpina juo dėl pastovaus girtavimo, abejingumo savo pareigoms, todėl teismas mano, kad tėvo valdžia atsakovui A. M. turėtų būti apribota neterminuotai (LR CK 3.180 str.).

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė rūpyba (LR CK 3.256 str.). Vaiko rūpybos tikslas ir uždaviniai – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rengti jį savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (LR CK 3.248 str.1 d. ir 2 d.), todėl rūpintojas parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, jo santykius su vaiku bei vaiko interesus (LR CK 3.268 str. 1d.).

Apribojus atsakovui A. M. neterminuotai tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus E. M. atžvilgiu bei atskyrus E. M. nuo jo mamos D. M., nepilnametis lieka be tėvų globos ir negali šiuo metu grįžti į savo šeimą, siekiant užtikrinti likusio be tėvų globos nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, jam nustatytina nuolatinė globa. Nepilnamečio E. M. rūpintoja 2011 m. rugsėjo 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1690 (CK 3.264 str.) paskirta P. K. ir E. M. gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str. 1 p.). 2011 m. gruodžio 29 d. Plungės socialinių paslaugų centro išvada dėl P. K. pasirengimo globoti (rūpintis) (4-6 b. l.) nustatyta, jog P. K. gali tapti vaiko rūpintoja. P. K. sveikatos būklė gera ir ji gali globoti savo sūnėną (8 b. l.), jos sutuoktinis V. K., su kuriuo gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sutinka, jog jo sutuoktinė būtų paskirta E. M. rūpintoja ir, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su rūpintoja (49 b. l.). Taip pat P. K. dukros, kurios studijuoja, išreiškė sutikimą, kad jų motina būtų skiriama E. M. rūpintoja, o nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su rūpintoja (47, 48 b. l.). P. K. šeimoje auga sūnus A. K., g. 1998-02-19. (43 b. l.). P. K. ir V. K. gaunamos pajamos (52, 53 b. l.), tiek jų gyvenimo sąlygos (54 b. l.), asmeninės ir moralinės savybės, sveikatos būklė leidžia P. K. būti savo sūnėno E. M. rūpintoja. Be to, P. K. ir V. K. jau ir anksčiau rūpinosi E. M., jis dažnai pas juos būdavo namuose. Šiuo metu E. M. gyvena P. K. namuose ir pageidauja, kad P. K. būtų paskirta jo rūpintoja, nori toliau gyventi kartu su tetos šeima. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų abejoti P. K. tinkamumu būti rūpintoja ir nenustatyta kitų asmenų šiuo metu galinčių būti rūpintojais. Tarp P. K. ir E. M. yra giminystės ryšiai. P. K. skirtina ir E. M. turto administratore, E. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su rūpintoja P. K. (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 2 p. ir 3 p.).

Rūpintojai ir turto administratorei išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271-3.276 straipsniuose: rūpintojas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina nepilnamečio teises ir interesus be specialaus pavedimo; rūpintojas turi teisę sudaryti atstovaujamo asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius; rūpintojas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai; nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu; rūpintojas privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo buvimo vietos (adreso) pasikeitimą; atstovaudami savo globotinius, rūpintojai privalo veikti išvien globotinių interesais.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Kartu įstatymas numato, kad jog tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas LR CK 3.196 straipsnyje nustatytos formos ir dydžio išlaikymas. LR CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į nepilnamečio amžių – E. M. yra 17 metų, į tai, kad atsakovas A. M. neturi pastovių pajamų, nedirba, priteistinas iš atsakovo nepilnamečiui sūnui E. M. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt, bet ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus pragyvenimo lygis, nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant priteistą išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.), pavedant gautomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio rūpintojai P. K. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei D. M. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, į tai, kad ji gauna šalpos pensiją bei į tai, kad jai reikalinga nuolatinė medicinos darbuotojų priežiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais atsakovė D. M. privalo mokėti bent minimalią sumą nepilnamečio vaiko būtiniausiems ir minimaliems poreikiams patenkinti – 135,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį teikiamą materialinį išlaikymą, nes nėra įrodymų, kad atsakovė teikia išlaikymą sūnui ar negalėtų tokio išlaikymo teikti (CK 3.196 str.1 d.1 p.). Priteistinas iš atsakovės D. M. išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 135,00 Lt, bet ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus pragyvenimo lygio, nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant priteistą išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.), pavedant gautomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio rūpintojai P. K. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Vaiko turto administratoriumi skirtinas rūpintoja – P. K., kuri privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (LR CK 3.202 str.).

Ieškovė (savivaldybės institucija) paduodant ieškinį, įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovų A. M. ir D. M. į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – , t.y. iš atsakovo A. M. – 215,00 Lt (143,00 Lt už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo; pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – 72,00 Lt (200 Lt x 12 mėn.) x 3%) ir iš atsakovės D. M. – 191,60 Lt (143,00 Lt už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos; pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – 48,60 Lt (135 Lt x 12 mėn.) x 3%) (CPK 80 str.1 d. 1 p., 2 p., 83 str.1 d. 2 p., 85 str.1 d. 3 p., 96 str.1 d.).

Taip iš atsakovų priteistina į Valstybės biudžetą po 13,50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), t.y. iš visos 27,00 Lt.

Atsakovui A. M. išaiškintina, jog apribojus neterminuotai tėvų valdžią, tėvams yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Taip pat išaiškintina, jog nustačius neterminuota tėvų valdžios apribojimą be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti.

Atsakovei D. M. išaiškintina, kad atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo motinos, motina netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d. 1 p., 496 str.).

Rūpintojai išaiškintinos jos teisės ir pareigos: rūpintoja yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina nepilnamečio teises ir interesus be specialaus pavedimo; rūpintoja turi teisę sudaryti atstovaujamo asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius; rūpintojas, kuris yra rūpintinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai; nepilnamečių asmenų rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu; nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, rūpintojas gali gyventi skyrium, jeigu dėl to sutikimą davė valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija; rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo buvimo vietos (adreso) pasikeitimą; atstovaudami savo rūpintinius, rūpintojai privalo veikti išvien rūpintinių interesais (LR CPK 494 str., LR CK 3.243 str., 3.271 str., 3.273 str., 3.276 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 406-407 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dūseikių socialinės globos namuose, Stoties g. 14, Dūseikių k., Tryškių sen., Telšių r.

Nustatyti nuolatinę rūpybą E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini).

Skirti E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja bei turto administratore P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) rūpybos vietą rūpintojos namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini)..

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., t.y. laikinosios rūpybos nustatymo pradžios, periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dūseikių socialinės globos namuose, Stoties g. 14, Dūseikių k., Tryškių sen., Telšių r., išlaikymą E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., t.y. laikinosios rūpybos nustatymo pradžios, periodinėmis išmokomis po 135,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 00 ct) mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti įstatyminei nepilnamečio E. M., g. 1995-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) atstovei rūpintojai P. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 215,00 Lt (du šimtus penkiolika litų 00 ct) žyminio mokesčio bei 13,50 Lt (trylika litų penkiasdešimt ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 191,60 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą 60 ct) žyminio mokesčio bei 13,50 Lt (trylika litų penkiasdešimt ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.