Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Egidijui Palaimai, Mindaugui Sabaičiui gynėjams advokatams Stasei Kupčiūnienei, Valdui Venskūnui, Juliui Dumbliauskui, Algimantui Deguliui, nukentėjusiajam V. B., kaltinamiesiems A. V., A. J., R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, individualios įmonės savininkas, neteistas, - kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 2 d.

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) tiekėju, teistas:

1992-07-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. 3 m. l/a bausme.

1996-02-15 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 205 str. 2 d., 206 str., 234 str. 1 d., 273 str. 2 d. 5 m. l/a bausme.

2004-02-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 15 MGL bauda.

2005-06-10 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. 13 m. l/a bausme. Šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės PN; - kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 2 d. ir LR BK 178 str. 2 d.

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

2002-03-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 327 str. 3 d. 150 MGL bauda su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, - LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 2 d.-kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 2 d.

V. V. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, jam paskelbta paieška ( 9 t. b.l. 177 ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., R. K. veikdami kaip padėjėjai grupėje iš anksto susitarusių asmenų su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos, savavaldžiavo V. B. atžvilgiu, o būtent:

A. J. ir R. K. 2001 m. vasario 23 d., apie 17 val., bendrininkaudami su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos, savavaldžiavimo tikslu Kauno rajone, prie garažų įkalbėjo nukentėjusįjį V. B. įsėsti į A. V., vairuojamą automobilį „Nissan Primera“, žadėdami parvežti į namus, ir ten pasikalbėti, tačiau veikdami kaip savavaldžiavimo padėjėjai prieš nukentėjusiojo valią jį atsivežė prie (duomenys neskelbtini) namo, priklausančio A. V., kur nukentėjusiajam išlipus iš automobilio jį prievarta nuvedė į name esančias A. V. suteiktas garažo patalpas, kur jų laukė du asmenys, kurių atžvilgiu bylos išskirtos, ir šie du asmenys bei A. V. savavaldžiaudami, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą teisę, kuri buvo pripažįstama,. bet nerealizuojama , panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius beisbolo lazda bei metaliniu strypu į įvairias kūno sritis V. B., spardydami jį kojomis, stumdydami, badydami šakėmis - reikalavo kad V. B. atsisakytų 4000 Vokietijos markių, kurias R. M. buvo skolingas V. B., bei reikalavo, kad V.B. grąžintų 1000 Vokietijos markių skolą A. V. ir 1500 Vokietijos markių skolą V. V., bei kaip garantą už paminėtų reikalavimų įvykdymą reikalavo perduoti lengvąjį automobilį „Audi 80“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. ir R. K., bendrininkaudami su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos, veikdami kaip padėjėjai grupėje iš anksto susitarusių asmenų savavaldžiavimo tikslu tęsdami savavališkus nusikalstamus veiksmus, pasinaudodami dėl fizinio ir psichinio smurto palaužtu V. B. pasipriešinimu, automobiliais „Nissan Primera“, „Opel Vectra“, „Jeep Cherookee“ nuvežė V. B. iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, V. B. automobiliui „Audi 80“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių kliūčių negalint važiuoti, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, paėmė šio automobilio vokiškus registracijos dokumentus.

A. V., veikdamas iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupėje su A. J., R. K. bei dvejais asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos 2001 m. vasario 23 d., apie 17 val., savavaldžiavimo tikslu (duomenys neskelbtini), prie garažų įkalbėjo nukentėjusįjį V. B. įsėsti į A. V., vairuojamą automobilį „Nissan Primera“, žadėdami parvežti į namus, ir ten pasikalbėti, tačiau savavaldžiaudamas prieš nukentėjusiojo valią jį atsivežė prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. V., kur nukentėjusiajam išlipus iš automobilio A. J. A. V. ir R. K. tuo metu eidami šalia lydėjo vedamą V. B., kurį prievarta nuvedė į name esančias A. V. suteiktas garažo patalpas, kur jų laukė du asmenys, kurių atžvilgiu bylos išskirtos, ir A. V. bei šie du asmenys savavaldžiaudami, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą teisę, kuri buvo pripažįstama,. bet nerealizuojama , panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius beisbolo lazda bei metaliniu strypu į įvairias kūno sritis V. B., spardydami jį kojomis, stumdydami, badydami šakėmis, A. V. nukentėjusįjį V. B. pastūmus bei įspyrus - reikalavo kad V. B. atsisakytų 4000 Vokietijos markių, kurias R. M. buvo skolingas V. B., bei reikalavo, kad V.B. grąžintų 1000 Vokietijos markių skolą A. V. ir 1500 Vokietijos markių skolą V. V., bei kaip garantą už paminėtų reikalavimų įvykdymą reikalavo perduoti lengvąjį automobilį „Audi 80“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). , A. V., A. J. ir R. K., bendrininkaudami su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos, savavaldžiavimo tikslu tęsdami savavališkus nusikalstamus veiksmus, pasinaudodami dėl fizinio ir psichinio smurto palaužtu V. B. pasipriešinimu, automobiliais „Nissan Primera“, „Opel Vectra“, „Jeep Cherookee“ nuvežė V. B. iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, V. B. automobiliui „Audi 80“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių kliūčių negalint važiuoti, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, paėmė šio automobilio vokiškus registracijos dokumentus.

A. J. 2001 m. vasario 23 d., apie 17 val. automobilyje „Nissan Primera“, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) garažų į (duomenys neskelbtini) buvo vežamas V. B., siekdamas atimti galimybę nukentėjusiajam V. B. išsikviesti pagalbą, atvirai pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 5110“, tuo padarydamas V. B. 250 Lt turtinę žalą.

2001-03-12 teismo medicinos ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad V. B. kraujas yra A(II) grupės. Ant striukės rastas kraujas yra A(II) grupės ir gali priklausyti V. B.. (b.l. 143-145 t. 1)

2001-02-28 teismo medicinos ekspertizės aktu Nr.1462, kuriame nustatyta, kad V. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniajame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniajame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešiniojoje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, nugaroje, muštinė žaizda ir kraujosruva burnos vidiniame paviršiuje padaryta paveikus kietu buku daiktu į nurodytas sritis, durtinės žaizdos dešiniajame žaste padaryta aštriu duriančiu įrankiu. Išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti nutarime nurodytu laiku, t.y. 2001-02-23. Sužalojimas lengvas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą, nes dėl durtinių žaizdų dešiniam žaste, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 5 parų laikotarpiui. Nustatyta žaizda kairėje šlaunyje galėjo būti padaryta aštriu įrankiu anksčiau nei prieš 2001-02-23 traumą. Jokių objektyvių duomenų apie šį sužalojimą nėra. Sužalojimą galima kvalifikuoti lengvu, sukėlusiu trumpalaikį sveikatos sutrikimą, nes dėl minėtos žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 6 parų laikotarpiui. (b.l. 155-156 t. 1)

V. B. pateiktos mikrokasetės stenograma, kurioje užfiksuotas V. B. ir R. M. pokalbis, kurio metu girdėti išsakomi grasinimai V. B. atžvilgiu. (b.l. 186-187 t. 6)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

A. J., R. K. pareikšti kaltinimai pagal LR BK 24 str. 6 d. 181 str.2 d., A. V. pareiškus kaltinimą pagal LR BK 181 str. 2 d. jų veiksmų kvalifikavimo atžvilgiu teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamieji A. J. ir R. K., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tikrą teisę, veikdami kaip padėjėjai grupėje iš anksto susitarusių asmenų su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos, savavaldžiavo V. B. atžvilgiu todėl jų nusikalstama veika iš LR BK 24 str. 6 d. 181 str. 2 d. perkvalifikuotina į LR BK 18 str. 6 d. 214 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 1994.07.19 d. įst. Nr. I-551 redakcija. ).

A. J., R. K. kaltę, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 181 str. 2 d.,o A. V. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 181 str. 2 d. kaltinimas pagrindinai grindžia nukentėjusiojo V. B. parodymais. Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, ir kad šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Šioje byloje apart nukentėjusiojo V. B. parodymų apie jo turto prievartavimą nėra kitų nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamieji atliko turto prievartavimo veiksmus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 301 str. teismas nuosprendį gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 276 str. 1 d. 3 p. prasme, jeigu nukentėjusysis ir liudytojai teisminio nagrinėjimo metu duoda parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tai jie gali būti perskaitomi, tik jeigu jie ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti teisėjui, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti.

Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes pagrindinai vadovaujasi nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. 2000 m. Vokietijoje dirbo pas R. M.. Ten jis remontuodavo vogtus automobilius. Vokietijoje nukentėjusysis važinėjo R. M. jam duotu automobiliu „Mazda“, kuris buvo pirktas už A. V. ir V. V. pinigus. Aplinkybę, kad automobilis „Mazda“ buvo pirktas už šių asmenų pinigus, patvirtina kaltinamojo A. V., liudytojo R. M. parodymai. Pagal juos važiuodamas šiuo automobiliu Vokietijoje nukentėjusysis V. B. padarė avariją ir sudaužė automobilį. Po šios avarijos jis išvyko į Lietuvą. Aplinkybę, kad už padarytą Vokietijoje avariją iš jo sūnaus kaltinamieji reikalavo pinigų patvirtina V. B. parodymai. Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje tvirtino, kad iš jo buvo prievartaujamas turtas. Vėlesniuose parodymuose jis teigė, kad pats buvo skolingas ir iš jo buvo reikalaujama grąžinti skolą. Nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir leidžia abejoti jo parodymų dalimi neigiančia, kad jis yra skolingas už automobilio sudaužymą . Nors Vokietijoje autoavarija kurią pagal liudytojų ir kaltinamųjų parodymus padarė V. B. nebuvo registruota, tačiau byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis nelegaliai dirbo pas R.M. Vokietijoje, kur remontuodavo vogtus automobilius. Kad R. M. tuo metu turėjo savo vardu automobilį Mazda Vokietijoje patvirtina automobilio pasas ir jo pirkimo sutartis ( 4 t. b.l. 60-65 ).Darytina išvada, kad dėl kaltinamųjų ir V. B. nusikalstamos veiklos pobūdžio Vokietijoje galimas autoįvykis ir nebuvo registruotas. Nukentėjusysis parodė, kad grįžęs iš Vokietijos jis nebuvo skolingas nei vienam kaltinamajam,. 4000 DM jam R. M. buvo skolingas už darbus (automobilio remontą). Kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų prieštaringi parodymai, apie tarpusavio įsiskolinimus, bei padarytų veikų pobūdį kurių nepavyko pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu negali sudaryti pagrindą kaltinamiesiems inkriminuoti veiką už turto prievartavimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p. nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Kadangi prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, nesant kitų nenuginčijamų įrodymų išnaudojus visas galimybes pašalinti nepavyko, abejonės aiškinamos kaltinamųjų naudai. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji teises į skolos reikalavimą iš nukentėjusiojo vykdė nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos – panaudodami psichinį bei fizinį smurtą, kas sudaro savavaldžiavimo esmę. Savavaldžiavimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas, tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai ( nuosavybė, sveikata ir kt..)

Remiantis teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2001 m. vasario 23 d. nukentėjusįjį V. B. veikdami bendrai V., J. ir K. nuvežė į V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) esantį garažą, kur kaltinamieji kartu su R. M. ir V. V. girtavo, kalbėjo su nukentėjusiuoju ir sakė, kad šis grąžintų skolą.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad jam su šake į ranką dūrė R. M.. Jį taip pat mušė V. V., pastūmė mušant bei įspyrė A. V. kiti kaltinamieji smurto nevartojo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad jį 2001-02-23 (duomenys neskelbtini), A. V. namo garaže, sumušė R. M. ir jo draugai patvirtino liudytojai V. B. ir G. B., kurie nurodė, kad 2001-02-23 naktį V. B. buvo parvežtas į namus sumuštas, ir kad jiems sakė, jog jį sužalojo R. M. su draugais, reikalaudamas iš jo pinigų.

Kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas patvirtina nukentėjusiojo, bei anksčiau paminėti liudytojų A. R., D. B., V. B., G. B. parodymai. 2001-02-28 teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 1462 konstatuota, kad V. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniajame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniajame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešiniojoje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, nugaroje, muštinė žaizda ir kraujosruva burnos vidiniame paviršiuje padaryta paveikus kietu buku daiktu į nurodytas sritis, durtinės žaizdos dešiniajame žaste padaryta aštriu duriančiu įrankiu. Išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2001-02-23. Ekspertizės aktas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo durta į ranką su šakėmis.

Faktiniais bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad kaltinamieji iš nukentėjusiojo reikalavo mokėti duoklę už netrukdymą V. B. individualiam verslui. To nukentėjusysis nepatvirtino apklausiamas teisme ir minėta aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Apklausti liudytojai bei nukentėjusysis neparodė, kad V. B. versliškai užsiimtų automobilių remontu.

Aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų A. J. bei R. K. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip bendrininkų veiksmai padėjėjų vaidmenyse. Nėra įrodymų, kad jie norėjo patys savo naudai ką nors išreikalauti iš nukentėjusiojo. Jie padėjo nukentėjusįjį pristatyti į nusikaltimų vietas, kad R. M., V. V. bei A. V. galėtų vykdyti savavaldžiavimo veiksmus. Jie matė smurto veiksmus garaže, jiems pritarė. Jų kaip padėjėjų tyčiniai veiksmai buvo nukreipti į konkrečią nusikalstamą veiklą, kurią padarė nusikaltimo vykdytojai A. V. bei du asmenys ,kurių atžvilgiu bylos išskirtos ir jų veiksmai padėjo nusikalstamai veikti kitiems bendrininkams.

Kaltinamojo A. V. padaryta veika negali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. Pagal pastarąjį straipsnį padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas tuomet, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo, ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą. Tuo tarpu savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Šioje byloje nėra paneigta, kad kaltinamasis reikalavo, kad V. B. atsisakytų 4000 Vokietijos markių, kurias R. M. buvo skolingas V. B., bei reikalavo, kad .V..B. grąžintų R. M. skolą, t.y. pinigus už jo sudaužytą automobilį. grąžintų 1000 Vokietijos markių skolą A. V. ir 1500 Vokietijos markių skolą V. V., bei kaip garantą už paminėtų reikalavimų įvykdymą reikalavo perduoti lengvąjį automobilį „Audi 80“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) . Siekiant šio tikslo prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas. Atlikdamas minėtus aktyvius veiksmus kaltinamasis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, įgyvendino savo, R. M. ir V. V. subjektyvines teises. Jo tyčia nebuvo nukreipta į V. B. priklausančio turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. tyčia buvo nukreipta ne įvykdyti turto prievartavimą, o savavaldžiavimą.

Atsižvelgiant į paminėta, nustatyta, jog A. V. veikdamas kaip bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu byla iškirta, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė nukentėjusiojo ginčijamą savo, A. R. M. ir V. V. tariamą teisę ir savo veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl A. V. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 1994.07.19 d. įst. Nr. I-551 redakcija).

Kaltinamasis A. V. veikė tiesiogine tyčia, t.y., atlikdamas minėtus veiksmus, suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Savavaldžiavimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu jis vartojo smurtą nukentėjusįjį pastūmė bei jam įspyrė.

Visi kaltinamieji veikė kaip grupė iš anksto susitarusių asmenų – susitarimą rodo ir jų tęstiniai nusikalstami veiksmai, bei veiksmų eiga.

Kaltinamojo A. J. veika pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes byloje išanalizuotų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5110“ 250 litų vertės atvirai pagrobė A. J.. Apie tai, kad A. J. pagrobė mobilaus ryšio telefoną visose apklausose nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus. Tai jis parodė ir A. J. parodymo atpažinti metu (1t b.l. 198-199).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 49 str. nuostatų taikymo.

Byloje nustačius, kad A. J. ir R. K. veikla kvalifikuotina pagal LR BK 18 str. 6 d. 214 str. 2 d., o V. veika kvalifikuotina pagal LR BK 214 str. 2 d. aptartinas klausimas dėl senaties terminų taikymo.

BK 3 str. nustatyta, kad veiklos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 str. 2 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

BK 3 str. 3 d. konstatuojama, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Nusikaltimo padarymo metu galiojęs BK 49 str.( 2000 09 12 d. įstatymas Nr. VIII-1924 ), kaip tik priskiriamas prie kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančių baudžiamųjų įstatymų.

Teismas konstatuoja, kad iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo, dar 2006 02 23 d. suėjo 5 metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, nes pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį BK 214 str. 2 d. numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų ir bauda.

Nors 2000 m. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui savavaldžiavimo veiką kvalifikuojantis įstatymas pagal BK 294 str. 2 d. numatė bausmę - areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų, o minėtas anksčiau galiojęs įstatymas - BK 214 str 2 d. nenumatė alternatyvios bausmės- arešto, tačiau iš kitos pusės, sprendžiant kokį įstatymą taikyti, atsižvelgiama ne tik į įstatymo sankciją, bet ir į BK bendrosios dalies normas, kurios gali lengvinti asmens teisinę padėtį ir visumoje įtakoti padarytos veikos kvalifikaciją. Kvalifikuojant veiką pagal BK 294 str. 2 d. , kadangi minėtas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių ( BK 11 str. 4 d. ), sutinkamai su BK 95 str. 1 d. 1p. c -apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – aštuoneri metai. Jį taikant būtų neteisingai pasunkinta nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinė padėtis. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį įstatymą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties – BK 49 str. 1 d. 3 p. senaties terminas – penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams.

2002 12 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 38 konstatuojama, kad veiką padariusio asmens teisinę padėtį kitokiu būdu palengvina įstatymas, kuris pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan. ( teismų praktika 261 psl.)

Analogiškai, kartu su BK ypatingos dalies taikytinu įstatymu, taikytinas ir nusikaltimo padarymo metu galiojantis įstatymas dėl bendrininkavimo – BK 18 str. 6 d.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes baudžiamasis procesas A. V. ir R. K. atžvilgiu nutrauktinas ( BPK 3 str. 1 d. 2 p.)

Kadangi kaltinamasis A. J. iki senaties terminų pabaigos padarė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka bausmę jo atžvilgiu senaties eiga nutrūko ir senatis dėl šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų netaikytina (BK 95 str. 4 d. ).

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. iš A. J. priteistinas ieškinys dėl vagyste padarytos turtinės žalos 290 litų sumai. Pats nukentėjusysis nurodė, kad mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę iš jo paėmė A. J.. Nors savavaldžiavimo metu buvo sukruvinti ir suplėšyti jo drabužiai: sportinis kostiumas „Adidas“ – 300 litų vertės, striukė – 100 litų vertės, tačiau nėra nustatyta, kad tiesioginius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo A. J., todėl žala šioje dalyje iš A. J. nepriteistina. Nukentėjusysis neturtinės žalos priteisti neprašė.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. J. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikaltimų pasekmes.

Kaltinamasis A. J. paminėtus nusikaltimus padarė būdamas 2 kartus teistas, nedirbantis.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimų pasekmės nėra sunkios. Savaldžiavimo nusikaltimą padarė kaip padėjėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297-299, 301-303 str. , 308 str.,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 18 str. 6 d. 214 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 1994.07.19 d. įst. Nr. I-551 redakcija) ir 178 str. 2 d. ir nubausti :

pagal BK 18 str. 6 d. 214 str. 2 d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir 625 Lt. (5 MGL dydžio) bauda;

pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d.,4 d. bausmes subendrinus iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės sudedant švelnesnę bausmę ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir 625 Lt. ( 5 MGL dydžio) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str.5 d. 2 p ., 9 d., 65 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti bausmes apimant, su 2005 06 10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirti galutinę bausmę nuteisiant laisvės atėmimu trylikai metų ir 625 Lt.(5MGL dydžio) bauda.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2002. 06.20 iki 2002. 10. 18. bei bausmės laiką atliktą pagal 2005 06 10 teismo nuosprendį.

Iš A. J. priteisti nukentėjusiajam V. B. 290 litų turtinei žalai atlyginti.

A. V. ir R. K. atžvilgiu baudžiamąjį procesą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: mikrokasetę su V. B. ir R. M. pokalbio įrašu palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.