Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-611-493/2010

2010 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam G. M., gynėjai advokatei Živilei Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 176 str. 1 d. ir nuteistas laivės atėmimu 4 (ketveriems)metams. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinis ieškinys patenkintas dalinai. Iš G. M. M. P. naudai priteista 45 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš G. M. valstybės naudai priteista 160,00 Lt. proceso išlaidų už nukentėjusiajam M. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. už tai, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, t.y., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir būdamas atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą ir kontrolę, pažeidė 1999-02-13 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 51 patvirtintą „Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT-3-99“ 16 p., nustatantį, kad „Vandentvarkos ūkio personalas turi būti tinkamos kvalifikacijos ir atestuotas pagal „Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatus“. Taip pat pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo Nr.IX-1672, 11 str., kuriame nurodyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais; 27 str. 1 d., kuriame nurodyta darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti pavestą darbą, t.y., direktorius G. M. tinkamai neapmokė ir neatestavo UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinių darbininkų A. G. ir R. P., bei neinstruktavo abiejų darbuotojų saugos ir sveikatos darbe klausimais. Taip pat pažeidė to paties įstatymo 25 str. 13 d. reikalavimą, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Be to G. M. pažeidė 1999-02-13 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 51 patvirtintą „Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT-3-99“ 37 p., kuriame reikalaujama, jog darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimus. Taip pat pažeidė ir 64 p., kuriame nurodyta, kad, prieš leidžiantis į šulinį, dujų analizatoriumi turi būti patikrinama dujų koncentracija ir sudėtis, bei 66 p. ir 68 p., kuriuose nurodyta, kad aptiktas šulinyje dujas reikia pašalinti vienu iš būdų, t.y., išvėdinti šulinius, atidarius kelis gretimus šulinius; pripildyti šulinius vandens ir jį „išpumpuoti“, o į vieną iš trijų šulinių nuleisti dujų šalinamąjį ventiliatorių. Jeigu negalima iki galo pašalinti šulinyje, esančių dujų, darbininkai gali dirbti tik su dujokauke. Pažeidė ir Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386, t.y., šio sąrašo 3 p., 4 p., 6 p. reikalavimus, dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinių darbuotojų A. G. ir R. P. neaprūpino dujokaukėmis, nebuvo sudarytos sąlygos, kad išvengti nelaimingo atsitikimo, o minėtų darbuotojų nemokymas saugiai dirbti pavojingus vandentvarkos darbus ir jų neinstruktavimas darbo vietoje pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, patvirtintą LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107, bei LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 51 patvirtintų Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT-3-99 nesilaikymas, būtent kaip reikia saugiai valyti nuotekų šulinius, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Dėl šių pažeidimų 2008-08-05 apie 11.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniai darbuotojai A. G. ir R. P. valydami UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų šulinį, esantį UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, be jokių asmeninės apsaugos priemonių, neapmokyti ir neatestuoti, neinstruktuoti saugos ir sveikatos darbe klausimais, nuotekų šulinyje apsinuodijo sieros vandeniliu, dėl ko abu mirė.

Nuteistojo teigimu, jo vadovaujama bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi pastatuose, kurie anksčiau priklausė UAB (duomenys neskelbtini) įmonei. Dalis pastatų jo privatizuota, o žemės sklypą iki šios dienos nuomoja. Kita dalis pastatų priklauso kitoms bendrovėms, kurios yra kaimynystėje. Atskirų bendrovių teritorijos yra atitvertos tvoromis. Inžineriniai tinklai, tame tarpe ir nuotekų įrenginiai pastatyti ir įrengti statant dabartinę UAB (duomenys neskelbtini) įmonę. Šie tinklai nei nuteistajam, nei UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklauso, kam jie priklauso nėra žinoma ir už jų eksploatavimą nuteistasis nėra atsakingas. Tačiau bendrovėje naudojamas vanduo nuteka būtent per šią nuotekų sistemą. Jo vadovaujamai bendrovei priklausančioje teritorijoje yra du kanalizacijos šuliniai. Jie pažymėti bylos tome pirmame puslapyje Nr. 103 esančioje schemoje kaip Nr.l ir Nr. 2. Antras šulinys yra prie tvoros, kuri skiria nuteistojo bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini) teritorijas. Pats nelaimingas atsitikimas įvyko šioje schemoje Nr. 3 pažymėtame šulinyje, kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kuomet po nelaimingo atsitikimo policija nubraižė įvykio vietos schemą (t.l, b.l.9), joje nepažymėjo pirmojo šulinio, o pažymėjo kaip pirmąjį prie tvoros tarp bendrovių esantį šulinį, kuris faktiškai yra antrasis, o antruoju numeriu šulinį, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, nors jis faktiškai yra trečiasis kanalizacijoje. Todėl aiškinantis įvykio aplinkybes būtina vadovautis nuteistojo braižytos schemos šulinių numeracija, kurioje užfiksuoti visi trys šuliniai, kadangi tai yra svarbu visų aplinkybių nustatymui. Dėl darbo specifikos apdorojant mėsą į kanalizaciją su technologiniu vandeniu patenka apdorotų produktų dalelių bei riebalų, kas daro įtaką vandens nutekėjimui kanalizacija - jis stabdomas, vanduo pakyla. Nuteistasis nurodė, jog R. P. valyti šulinio į (duomenys neskelbtini) teritoriją nesiuntė, kadangi tam nebuvo jokio reikalo. O A. G. tuo metu dar net nebuvo jo vadovaujamos bendrovės darbuotojas, jokių darbų atlikti jam išvis negalėjo būti pavesta. Kaip jis ir kodėl atsidūrė šulinyje, nuteistajam nežinoma. Kad šis šulinys nebuvo valomas ir kad nukentėjusieji to nedarė, patvirtina ir tas faktas, kad jau po nelaimingo atsitikimo apžiūrint įvykio vietą, nebuvo rasta jokių šulinio valymui reikalingų įrankių, nenustatyta, kad buvo atliekami darbai, be to, įlipti į šį šulinį be kopėčių neįmanoma ir tai patvirtino ir liudytojai.

Savo kaltės dėl nusikaltimo nuteistasis nepripažįsta, kadangi į šulinį Nr. 3, esantį UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nė vieno iš mirusiųjų nesiuntė. R. P., negavęs nuteistojo leidimo bei nurodymo, pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos VIII skirsnio „Darbuotojo veiksmai už įmonės ribų" 104 p., kuris kategoriškai nustato, kad darbuotojas darbo metu gali išvykti už įmonės ribų tik turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) tiesioginio vadovo leidimą arba nurodymą. Tokio nurodymo ar leidimo nei R. P., nei A. G. nebuvo duota. Tačiau teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tuo, kad G. M., palikęs R. P. prie šulinio Nr. 2, neuždraudė jam eiti prie šulinio Nr. 3, esančio už UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų, t.y. prie šulinio, esančio UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų kaltei įrodyti buvo nutrauktas, po to atnaujintas, papildomai buvo apklausti liudytojai bei Lietuvos teismo ekspertizės centrui duota užduotis atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į klausimus, ar UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmai techniniu ir organizaciniu pobūdžiu nesąlygojo šio įvykio kilimo, dėl kieno veiksmų įvyko nelaimingas atsitikimas darbo vietoje. Ekspertas pagal pateiktą medžiagą konstatavo, kad G. M., kaip direktoriaus, veiksmai, ar įtakojo nelaimingą atsitikimą nustatyti negalima. Papildomai apklausti liudytojai K. B., S. K., M. S. taipogi nepatvirtino, kad 2008- 08-05 žuvusiems G. M. davė leidimą ar nurodymą eiti į UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantį šulinį bei šį šulinį valyti.

Nuteistojo teigimu, jo duotuose parodymuose nėra jokių prieštaravimų, tiesiog vienuose parodymai išdėstomi siaurai, kituose – išsamiau, todėl parodymų teismo vertinimas kritiškai ir kaip siekis išvengti atsakomybės, yra visiškai nepagrįstas. Nuteistojo nuomone, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir remdamasis prielaidomis, spėjimais, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei netinkamai traktavo įstatymines normas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai G. M. pripažino kaltu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis ir šių normų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo dėl nuosprendyje nurodytos veikos klausimą, rėmėsi byloje surinktų duomenų, kurie įvertinti kaip įrodymai, visuma, iš esmės teisingai nustatė su įvykiu susijusius faktus, turinčius reikšmės nuteistojo padarytos veikos pagrindimui, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pažeidus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Nusikaltimo subjektai – pakaltinami, ne jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo G. M. asmenybė atitinka BK 176 str. 1 d. numatyto subjekto kriterijus ir jis pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 straipsnį kaip bendrovės direktorius yra atsakingas už bendrą darbuotojų saugą ir sveikatą. Pirmosios instancijos teismas, G. M. atžvilgiu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal LR BK 176 str. 1 d., rėmėsi nukentėjusiųjų N. B., D. G., liudytojų S. K., S. Š., R. N., G. K., V. M., K. B., M. S., N. G., A. D., specialistų A. B., T. D. paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Iš darbų saugos ekspertizės 2008-09-29 akto matyti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė priežastys, jog vandentvarkos darbus atliekantys darbuotojai - direktorius G. M., pagalbiniai darbininkai R. P. ir A. G. neturėjo tinkamos kvalifikacijos ir neatestuoti pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą, taip pat netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pažeista Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT – 3-99, patvirt. 1999-02-13 įsakymu Nr. 51 „37. Darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimus“. Priežastimi taip pat įvardintas saugos ir sveikatos darbe, vidinės kontrolės nepakankamumas. Akivaizdu, kad nelaimingą atsitikimą lėmė tai, kad pavojingus darbus dirbantys asmenys nebuvo instruktuoti dėl saugaus darbų atlikimo, nebuvo aprūpinti tinkamomis saugaus darbo priemonėmis.

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas T. D. pilnai patvirtino savo 2009-10-15 išvadą Nr. 11-2396(09) ir paaiškino, kad ekspertizė buvo atlikta pagal įstaigai pateiktus tyrimui dokumentus. Pateiktais dokumentais yra nustatyta, jog darbuotojų mirties priežastis yra jų apsinuodijimas sieros vandeniliu. Nuo tokio pobūdžio apsinuodijimo darbuotojus gali apsaugoti tik dujokaukės, tačiau jų nebuvo ir tai buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis bei konstatavo, kokių veiksmų G. M. kaip direktorius atsakingas už darbų saugą, neatliko.

Liudytojos S. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2008-08-05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) mėsos rūšiuotoja. Tą dieną dirbo virtuvėje. Įvykio vietos iš ten nesimatė. Sužinojo, kad tą dieną darbe žuvo du vyrai. Dirbant tą dieną, reikėjo išnešti ir išpilti pamazgas. Todėl reikėdavo išeiti į lauką. Lauke matė šulinius ir prie jų esančius gyvatukus, skirtus jiems valyti. Taip pat matė apie tuos šulinius vaikščiojančius vyrus. Kaip tie šuliniai buvo valomi, ji asmeniškai nemačiusi. Darbuotojai yra pasakoję, kad tie šuliniai būdavo laikas nuo laiko valomi. Tai pastoviai darydavo žuvusysis ir dar vienas liudytojas. Kad išvalyti tuos šulinius, jie lipdavo į juos. Tą pasakojo virtuvėje dirbančios moterys. Kiek jai žinoma, žuvęs A. G. iki įvykio jau apie mėnesį ar du dirbo (duomenys neskelbtini). Jai pačiai teko įmonėje dirbti neįformintai.

Liudytojo S. Š. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2008-08-05 UAB (duomenys neskelbtini) jau nebedirbo. Yra ten dirbęs anksčiau. Kuomet dirbo, tai direktorius G. M. vadovavo visiems darbams bendrovėje. Be jo žinios niekas nieko nedarė. Todėl įsitikinęs, kad žuvusiuosius į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją pasiuntė būtent direktorius G. M..

Liudytojo R. N. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2008-08-05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Apie 11 val. išgirdo beldimą į langą. Atidarius duris vyriškis pasakė, kad žmonėms prie šulinio reikia pagalbos. Tas šulinys buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau jie patys su tuo šuliniu nieko neveikdavo ir prie jo jokių darbų neatlikdavo. Ar jis galėjo būti užkimštas dėl greta esančios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jam nežinoma. Apie tai, ką sužinojo iš atbėgusiojo, pranešė administracijai, o pats nuėjo prie šulinio. Šulinyje buvo įkritęs žmogus. Kaip tie žmonės pateko į šulinį ir ką ten darė, jam nežinoma, nes apie viską sužinojo tik įvykus nelaimei. Jis padėjo įkritusįjį iš šulinio ištraukti.

Liudytojo G. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru. Jų bendrovės teritorijoje yra kanalizacijos šulinys. Grįžinėjant į darbo vietą pamatė, kaip iš to šulinio buvo ištrauktas A. G., kurį išsivežė netrukus atvykusi greitoji. Po to buvo ištrauktas ir R. P., tačiau jis jau buvo miręs. Kaip tie žmonės ir kokiu tikslu pateko į šulinį, jis nematė ir jam nežinoma. Į šulinį papuola nuotekos tiek iš UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir iš UAB (duomenys neskelbtini). Jam neteko asmeniškai matyti, kaip tas šulinys valomas, į tą šulinį nuotekos ateina ir iš (duomenys neskelbtini), yra galimybė, kad į jį galėjo patekti ir riebalų iš šios įmonės, kadangi ji dirba su mėsa.

Liudytojo V. M. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2008-08-05 būdamas savo darbo vietoje išgirdo šauksmą, kad šulinyje yra žmogus. Nubėgęs prie kanalizacijos šulinio jame pamatė žmogų. Paėmęs priešgaisrinę žarną, ja apvyniojo žmogaus liemenį ir taip jį ištraukė iš šulinio. Netrukus atvyko greitoji ir jį išsivežė. Tada kažkas sušuko, kad šulinyje yra ir antras žmogus. Tada jis nubėgo skambinti, kad dar sugrįžtų greitoji. Grįžęs prie šulinio rado antrąjį žmogų jau ištrauktą, kuriam darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau jis mirė. Kaip tie žmonės pateko į šulinį, jis nematė ir jam nežinoma. Jis nežino, kam tie šuliniai priklauso. Mokesčius už vandenį ir kanalizaciją jie moka Kazlų Rūdos komunalininkui. Jam žinoma, kad kartais (duomenys neskelbtini) darbuotojai valydavo atliekomis užsikimšusius šulinius. Būdamas nelaimingo atsitikimo metu prie šulinio matė tik priešgaisrinį kablį, kuriuo buvo gelbėjamas žmogus. Kitų įrankių nepastebėjo.

Liudytojo K. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis apie 7 metus dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo kilęs su darbdaviu konfliktas, nelaimingo atsitikimo metu jau bendrovėje nebedirbo. Į darbą buvo G. M. priimtas ir apiformintas elektriku. Tačiau teko dirbti įvairius darbus, atkimšinėti kanalizacijos šulinius. Kadangi į kanalizaciją patenka daug riebalų, ji dažnai užsikišdavo. Susidarydavo riebalų kamščiai ir pradėdavo semti. Tada būtinai du darbuotojai su metaline juosta juos turėdavo prakimšti. Vienas būtinai leisdavosi į šulinį, kadangi šulinys siauras ir juostą reikėdavo įtaikyti į vamzdį bei ji strigdavo už šulinio dangčio, o antras būdavo viršuje prie šulinio. Per tuos 7 metus į šulinį dažniausiai leisdavosi jis pats. Teko kartu dirbti ir su žuvusiu R. P.. Bet šulinių valymo darbus atlikdavo ir kiti, kurie tuo metu nebūdavo užimti savo darbo vietose. Viso kanalizacijos sistemoje yra apie 12 šulinių. Į juos patenka nuotekos iš visų ten esančių bendrovių. Tačiau dažniausiai užsikimšdavo kanalizacija dėl (duomenys neskelbtini) išleidžiamų riebalų. Teko asmeniškai valyti ir šulinį, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, esantį UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kai (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiuose šuliniuose dėl kamščių pakildavo vanduo, reikėdavo eiti į tą šulinį (duomenys neskelbtini) ir per jį gyvatuku „badyti“ vamzdį, kol atsikemša ir vanduo nubėga. Į (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantį šulinį teko leistis asmeniniu direktoriaus G. M. nurodymu. Į jį lipdavo, kas tuo metu būdavo laisvesnis. Taip buvo ir jam. Duodavo tik metalinę juostą, kitokių įrankių ir jokių dujokaukių niekas neduodavo. Šis šulinys yra gilus, todėl reikėdavo į jį nuleisti kopėčias. Kai įlipdavo žmogus, kopėčios būdavo ištraukiamos, nes per jas netilpdavo metalinė valymo juosta. Žmogus be kopėčių likdavo giliame šulinyje vienas. Taip teko dirbti ir jam. Šis šulinys, esantis (duomenys neskelbtini), ir yra tik tam, kad per jį būtų galima išvalyti užsikimšusį antrąjį šulinį, esantį jau (duomenys neskelbtini). Nors buvo apiformintas elektriku, bet valė šulinius bei dirbo kitokius darbus. Instruktuojamas niekada nebuvo, saugos priemonių jokių neturėjo.

Liudytojo M. S. parodymais nustatyta, kad yra dirbęs apie tris metus (duomenys neskelbtini). Mėgo išgėrinėti, todėl buvo atleistas. Su direktoriumi santykiai geri nebuvo. 2008-08-05 bendrovėje jau nedirbo. Tačiau jam žinoma, kad bendrovėje vos ne kasdien būdavo valomi kanalizacijos šuliniai, kurie užsikišdavo nuo riebalų, patenkančių į nuotekas. Valymo darbus atlikdavo pagalbiniai darbininkai pagal G. M. nurodymus. G. M. ir jam yra liepęs valyti šulinį, tačiau jis nuo to atsisakė, matė, kaip kiti juos valydavo. Tą darydavo be jokių apsaugos priemonių. Valydavo ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius šulinius. Valoma būdavo su metaline juosta, vienas iš valančiųjų lipdavo į šulinio vidų. Šiuos darbus prižiūrėdavo pats G. M.. Jis ateidavo pradžioje, kai darbas būdavo pradedamas ir jau pabaigoje, patikrinti, ar išvalyta ir atkimšta. Visą laiką greta šulinio G. M. nebūdavo. Pats valymas trukdavo nuo valandos iki pusantros. Bendrovėje visus nurodymus duodavo tik direktorius G. M..

Liudytojos N. G. parodymais nustatyta, kad 2008-08-05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Šiuo metu bendrovėje jau nebedirba. Į jos pareigas taip pat įėjo bendrovės personalo reikalų tvarkymas. 2008-08-05 ryte bendrovėje nebuvo. Buvo namuose ir iš jų tiesiai važiavo į Marijampolės „Sodros“ padalinį, į kurį vežė dirbančiųjų duomenis ir dokumentus. Apie 14 val. grįžo į bendrovę. Sužinojo, kad bendrovėje buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau apie jį niekas nieko nekalbėjo, buvo tyla. Grįžusi į bendrovę, ji A. G. nematė. Pas ją ant stalo buvo padėtas jau užvizuotas A. G. prašymas dėl priėmimo į darbą. Kartu buvo lyg ir paso kopija. A. G. priėmimą į darbą įformino įsakymu ir pranešė apie tai „Sodrai“. Darbo sutarties su A. G. nesudarė, tik įformino jo priėmimą. Bendrovėje buvo tokia praktika, kad jai būdavo palikti prašymai dėl priėmimo į darbą. Ji pagal tuos prašymus įformindavo priėmimą įsakymu ir pranešdavo apie tai „Sodrai“. Darbo sutartį su žmogumi pasirašydavo vėliau. Kuomet buvo forminamas A. G. įdarbinimas, jis po nelaimingo atsitikimo jau buvo ligoninėje, tačiau direktorius G. M. liepė įforminti A. G. priėmimą į darbą. Dėl priimtų darbuotojų instruktavimo jai nieko nežinoma.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų tik įvykio dieną buvo apiformintas jo priėmimas į darbą. Jokių duomenų, kad A. G. ir R. P., kuris įmonėje dirbo ne vienerius metus, būtų instruktuoti dėl darbo saugos reikalavimų, atliekant vandenvalos darbus, nėra. Liudytojų S. Š., M. S., K. B. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad bendrovėje darbuotojai vykdydavo direktoriaus G. M. nurodymus ir užduotis, atlikdami darbus neatitinkančius pareigybei įprastų darbo funkcijų. Atliekant šulinių valymo darbus, nebuvo duodamos jokios darbo priemonės, išskyrus metalinę juostą.

Nuteistasis G. M. aplinkybės, kad jis buvo atsakingas už darbų saugą savo vadovaujamoje bendrovėje, neneigė, tačiau neigė, kad A. G. būtų pavedęs atlikti kokias nors darbines funkcijas ar atlikti kanalizacijos prakimšimo darbus, o taip pat neigė ir buvus darbinius santykius, nes su A. G. darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta, o duomenys „Sodrai“ perduoti tik 14 val. Šie nuteistojo apeliacinio skundo motyvai paneigiami byloje esančiais rašytiniais duomenimis – darbo sutartimi, kuri 2008-08-05 buvo sudaryta tarp A. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. M. ir kuri įsigaliojo tą pačią dieną bei tą pačią dieną numatyta darbuotojo darbo pradžia (T1 b.l. 107) bei duomenimis iš Sodros (T1 b.l. 108). Tai, kad darbo sutartyje nebuvo A. G. parašo, nepaneigia G. M., kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, atsakomybės. Buvo minėta, kad nuteistojo kaltumas dėl darbų saugos pažeidimo, dėl kurio kilo nelaimingas atsitikimas su žmonėmis nuosprendyje grindžiamas ne tik nustatytų faktų visuma, bet ir konkrečiais norminiais aktais, kurių nuostatos susietos su faktų aplinkybėmis. Norminiai aktai, nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, atspindėti minėtame darbų saugos ekspertizės akte, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tinkamą norminių aktų taikymą esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Esant šiems faktiniams duomenims, teisėjų kolegija nuteistojo parodymus taip pat vertina kritiškai. Tai, kad vos spėjęs įmonėje įsidarbinti darbuotojas, savarankiškai, be vadovaujančio asmens žinios užsiimtų veikla, apie kurią neturi jokio supratimo, t.y. eitų valyti kanalizacijos šulinius arba vykdytų kito asmens pavedimus be vadovo nurodymo, teismo neįtikino. Įvykio priambulė tai, kad nuo ankstaus ryto vyko kanalizacijos valymo darbai - G. M. asmeniškai su žuvusiuoju R. P. tikrino kanalizacijos užsikimšimo vietas, prakišo vamzdį tarp šulinių Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtina tai, kad įvykio dieną tokie darbai buvo dirbami, todėl visiškai logiška įvykių seka buvo tai, kad turėjo būti patikrinti bei buvo tikrinami ir kiti kanalizacijos šuliniai. Tai, jog kanalizacijos šulinys Nr. 3, kuriame įvyko nelaimė, buvo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jokios įtakos pagrindžiant G. M. kaltės nebuvimą neturi, kadangi, kaip matyti iš liudytojų parodymų, būtent UAB (duomenys neskelbtini) veikla sukeldavo kanalizacinių nutekėjimų riebalinius kamščius, kurie susidarydavo apdorojant mėsą, o duomenų, kad būtų nustatyta kita įmonė, kuri pažeisdavo kanalizacijos pralaidumą, nenustatyta. Tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta šulinių valymui reikalingų darbo priemonių ar įrankių, nepatvirtina tos aplinkybės, kad A. G. ir R. P. nebuvo pavesta apžiūrėti ir įvertinti kanalizacijos šulinių būklę po to, kai buvo atlikti kanalizacijos atkimšimo darbai tarp kanalizacijos šulinių tarp šulinių Nr.1 ir Nr. 2.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo ištirtas ir įvertintas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada dėl G. M. atsakomybės pagal BK 176 str. 1 d. bei pagrįstai priteistu civiliniu ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.