- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 2SA-78-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05715-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijonas Greičius (pirm.), Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų patenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. V., AB ,,Swedbank“, A. Š., dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašo pripažinti neteisėtu antstolio R. V. 2010 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymus Nr. 0179/09/02694 areštuoti I. Š. lėšas sąskaitas AB banke Snoras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 12957,87 Lt ir 2357,78 Lt sumoms ir šiuo patvarkymus panaikinti. Nurodė, kad antstolis vykdo išniekojimą iš skolininko A. Š. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5905-845/2009. Pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo civilinės bylos, kurioje išduotas antstolio vykdomas dokumentas, šalis ar dalyvė, nežinojo apie savo sutuoktinio skolas, pareiškėja nei teismo, nei vykdomajame dokumente nenurodyta kaip skolininkė, o galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, bet ne antstolis. Dėl to, kad pareiškėja nebuvo banko įtraukta į procesą, antstolio patvarkymą dėl jos lėšų arešto ji laiko neteisėtu ir prašo panaikinti.
Atsiliepimas
Antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti, nes laiko, jog įstatymo reikalavimai vykdymo proceso metu nėra pažeisti. Nurodo, kad ginčijamais antstolio patvarkymais bankas buvo įpareigotas lėšas, esančias skolininko sutuoktinės sąskaitoje, tik areštuoti ir saugoti iki atskiro antstolio nurodymo, taigi sustabdytas tik lėšų išmokėjimas, tačiau lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą nėra nurašomos ir išieškojimas iš šių lėšų skundžiamų patvarkymų pagrindu nevykdomas. Antstolis sutinka su pareiškėjos argumentu, kad prievolės pobūdį turi nustatyti tik teismas, o antstolis turi veikti pagal CPK 667 str. reikalavimus. Antstolis laiko, kad pareiškėjos turtas areštuotas neperžengiant CPK 667 str. ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu vykdomasis raštas išduotas teismo sprendimo pagrindu, kuriame tik vienas sutuoktinis nurodytas skolininku, tai prieš siūlydamas kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, antstolis turi įsitikinti, kad pagal prievolės pobūdį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies. Šiuo metu teismui yra pateiktas prašymas dėl prievolės pobūdžio nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti ar pagal Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009-09-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5905-845/2009 kylančios prievolės yra sutuoktinių A. Š. ir I. Š. solidariosios prievolės ir ar priteistina skola gali būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto ar iš kiekvieno jų asmeninio turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (b.l. 20-21) skundą dėl antstolio veiksmų tenkino. Panaikino antstolio R. V. 2010 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 0179/09/02694, kuriuo areštuotos I. Š. lėšos, esančios sąskaitose AB banke Snoras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 12 957 Lt 87 ct sumai, ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai Nr. 0179/09/02694, kuriuo areštuotos I. Š. lėšos, esančios sąskaitose AB banke Snoras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2357 Lt 78 ct sumai. Priteisė iš antstolio R. V. valstybės naudai 14 Lt 20 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iki įsiteisės ši nutartis dalyje dėl antstolio R. V. 2010 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymų areštuoti lėšas ir areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai vykdomojoje byloje Nr. 0179/09/02694 panaikinimo, sustabdė minėtų antstolio patvarkymų vykdymą.
Teismas nurodė, kad nė viename ginčijamų antstolio patvarkymų nėra nurodyta, jog areštuojamas bendras skolininko su kitais asmenimis turtas, taip pat antstolis nepateikė įrodymų, jog jis yra pasiūlęs ir nustatęs terminą suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundžiamais antstolio patvarkymais yra nukreiptas išieškojimas į bendrą sutuoktinių turtą, ką galima daryti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinių prievolė yra solidari. Sutuoktinių prievolės solidarumas turi būti nustatytas teismo, o šiuo atveju tokio teismo sprendimo nėra priimta, antstolio vykdomame dokumente skolininku nurodytas tik A. Š.. Todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo vykdyti išieškojimą iš I. Š. turto CPK 689 str. 4 d. nustatyta tvarka. Antstolio patvarkyme yra nurodyta, jog areštuojamos skolininkės I. Š. lėšos banko sąskaitose ir ne CPK 667 str., bet CPK 689 str. 4 d. pagrindu.
Teismas nurodė, kad būtent CPK 689 str. 1 d. ir 4 d. numatytus dokumentus atitinka antstolio 2010-08-23 patvarkymai areštuoti lėšas ir patvarkymas areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai, todėl tokius antstolio patvarkymus pripažino neteisėtais ir pažeidžiančiais pareiškėjos, kuri nėra skolininkė, teises.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 30-32) antstolis R. V. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti nurodydamas, jog nei vienu patvarkymu bankui nebuvo duotas joks nurodymas lėšas iš pareiškėjos sąskaitų nurašyti ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininko lėšų (asmeninių ar valdomų bendrosios jungtinės nuosavybės teise) areštas yra leistina priverstinio vykdymo priemonė. Teismas neanalizavo, kokias realiai pasekmes vykdymo proceso dalyviams sukėlė šie antstolio patvarkymai ir ko buvo siekiama. Iš patvarkymų turinio matyti, jog skolininko sutuoktinės sąskaitose taikomas tik areštas ir prašoma pateikti informaciją apie lėšų likutį sąskaitose.
Lėšos, esančios skolininko sutuoktinio sąskaitose preziumuojamos kaip priklausančios skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jokių įrodymų, kad lėšos sąskaitose yra asmeninė I. Š. nuosavybė vykdomojoje byloje nėra. Pagal 667 str. antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, kas būtent 2010-08-23 patvarkymais ir buvo atliekama.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog skolininko sutuoktinės sąskaitose nebuvo areštuotos absoliučiai visos į ją patenkančios lėšos, o leista išsigryninti darbo užmokestį ir socialines išmokas vaikui.
Apelianto nuomone, teismas nepakankamai tiksliai įvertino atliktus veiksmus juos traktuodamas kaip tiesioginį išieškojimą iš pareiškėjos asmeninio ar bendro turto, kas realiai nebuvo atlikta ir to nebuvo siekiama šiais patvarkymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Antstolis R. V. vykdo 10725,87 Lt išieškojimą iš skolininko A. Š. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai pagal Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009-09-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5905-845/2009. Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis 2010 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymais Nr. 0179/09/02694 areštavo I. Š. lėšas sąskaitose akcinėje bendrovėje banke Snoras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 12957,87 Lt ir 2357,78 Lt sumoms. Iš skundžiamų antstolio patvarkymų turinio matyti, kad lėšos minėtose banko sąskaitose areštuotos laikant, jog pareiškėja I. Š. yra skolininkė.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi anstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 2-5905-845/2009 pradėti vykdymo veiksmai, pateikus įsiteisėjusio Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-05-20 sprendimo, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo iš atsakovo A. Š. ieškovo AB „Swedbank“ naudai išieškoma 10.403, 82 Lt skola, kurią sudaro: 9925, 60 Lt negrąžinto kredito, 378, 68 Lt palūkanos, 99, 54 Lt delspinigiai, 9, 75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos 9925, 60 Lt dydžio kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos, t.y. 10.403,82 Lt, sumos nuo bylos iškėlimo, t.y. 2009 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat išieškoma 312 Lt žyminis mokestis ir 10, 05 Lt pašto išlaidos.
Įsiteisėjusia 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad A. Š. prievolė pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių išieškoti iš jo ieškovo AB „Swedbank“ naudai 10.403, 82 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos, t.y. 10.403, 82 Lt, sumos nuo bylos iškėlimo, t.y. 2009 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas yra asmeninė A. Š. prievolė ir turi būti vykdoma tik iš jam priklausančio turto.
Pagal CPK 648 str. 1 d. 4, 7 punktus vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Antstoliui pateiktame vykdomajame rašte Nr. 2-5905-845/2009 yra nurodytas tik vienas skolininkas, t.y. A. Š., todėl nesant teismo sprendimo dėl A. Š. sutuoktinės, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio turto negalėjo būti išduotas.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl CPK 667 str. taikymo, taip pat, jog teismas ir pareiškėja painioja dvi sąvokas – sutuoktinio turto areštas, ką numato ir nurodo antstoliui atlikti CPK 667 str., bei išieškojimas iš sutuoktinio turto.
Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-08-23 patvarkymais (b.l. 4-5) antstolis areštavo pareiškėjos I. Š. sąskaitas banke vadovaudamasi CPK 675, 689 str. normų pagrindu, kaip skolininkės bei įvardijant pareiškėją skolininke.
Dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis. Šis privalo veikti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytus reikalavimus; to nepadarius, konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas.
Pažymėtina, kad CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.
Kaip minėta, antstolis areštavo pareiškėjos sąskaitas banke vadovaudamasi CPK 675, 689 str. normų pagrindu. Todėl negalima konstatuoti, jog antstolis vykdydamas CPK 667 str. 1 d. reikalavimus aprašė ir areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitas banke ir pasiūlė išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams (pareiškėjai) kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo.
Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad antstolis vykdė veiksmus vadovaudamasis CPK 667 str., pagrįstai laikė, jog antstolis, priėmė patvarkymą nukreipti skolos išieškojimą į pareiškėjos I. Š., kuri nenurodyta kaip skolininkė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-01 vykdomajame rašte, turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš antstolio R. V. 11 Lt 20 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.