Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1667-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-08
Bylos Nr.
1S-1667-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00627-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1667-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00627-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo R. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 93-523 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. I., nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d.; 22 str. 1 d., 144 str.; BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. – laisvės atėmimu 5 metams. BK 67 str. 1, 3 d., 68 str. pagrindu uždrausta 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.

Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 12 d., o pabaiga – 2017 m. lapkričio 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (t.y. 2015-06-25) 2 metai 4 mėnesiai 16 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015-06-30 nutarimu Nr. 93-523 nutarė taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-04 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. I. paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad lygtinis paleidimas šiuo metu neatitiks teisingumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmės individualizavimo ir kitų baudžiamosios teisės principų.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutartį, prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 20 balų, o tai reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pataisos namuose jis išklausė kursus apie alkoholio žalą žmogui, aplinkiniams ir artimiesiems. Teismas neatsižvelgė į Komisijos skirtas atliktas rekomendacijas, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. R. I. padaryta gyvenimo klaida yra su negrįžtamomis pasekmėmis, jam gaila, kad padarytos klaidos yra tokios skaudžios. Šiuo metu yra atlikęs du metus ir aštuonis mėnesius bausmės (t.y. atlikęs daugiau nei pusę skirtos bausmės). Per tą laiką atsakingai pradėjo žiūrėti į savo gyvenimą ir jo pasekmes. Per bausmės atlikimo laiką pradžioje buvo baustas vieną kartą, jam labai gėda dėl prasižengimo. Vėliau buvo skatintas penkis kartus už gerą elgesį. Savaitgaliais, iš pataisos įstaigos vyksta į trumpalaikes išvykas namo pas savo artimuosius. Išvykų metu nebuvo pažeidęs jokių taisyklių ir laiku grįždavo. 2014 m. balandžio 3 d. buvo leista 10 parų atostogų, atostogų metu nebuvo pažeidęs jokių taisyklių. Dirba nuo pat bausmės pradžios, taip pat dirba visuomeniniais pagrindais. Nuo pat atvykimo į pataisos namus nesilaikė nuteistųjų subkultūros. Priteista moralinė žala yra mokama kiekvieną mėnesį, nors tai ir negrąžins žmogaus. Po paleidimo turėtų galimybę įsidarbinti VŠI (duomenys neskelbtini), apdailininku montuotoju, taip toliau turėtų galimybę atlyginti žalą ir kurti savo šeimą. Tai yra jo pirmas teistumas ir savo gyvenimą pakeitė kardinaliai, stengiasi atsakingai priimti savo gyvenimo sprendimus. Bausmės atlikimo faktai tai įrodo. Juk lygtinis paleidimas nereiškia, kad nuteistasis yra laisvas laisvėje, tai galimybė greičiau integruotis į visuomenę ir stengtis būti geru Lietuvos Respublikos piliečiu. Teismas turi vadovautis bausmės vykdymo tikslais, paskirtimi, bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Europos Taryba nekartą atkreipė valstybių narių dėmesį į būtinumo kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą - kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę mažinančia įkalinimo trukmę ir iš esmės padedančią asmenims, padariusiems nusikaltimus grįžti į visuomenę (Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99)22 dėl kalėjimų perpildymų ir kalėjimų populiacijos padidėjimo).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. I. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. (aktuali teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) inter alia numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti paleisti iš pataisos įstaigų. Tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui svarstant R. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovavosi senąja komentuojamo straipsnio redakcija ir nuteistajam neatitinkant būtent šioje straipsnio redakcijoje įtvirtintų materialiųjų reikalavimų, nutarė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikyti. Nors 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi naujoji BVK 157 str. 1 d. iš esmės išskyrė tris nuteistiesiems keliamus reikalavimus, kuriuos pastarieji privalo atitikti siekiant jų atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, kas iš esmės išplėtė teismo galimybes lygtinio paleidimo taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, vis tik konstatuotina, kad net ir galiojant naujoms BVK 157 str. 1 d. nuostatoms, pagrindo R. I. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, nėra. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus, remiantis BK 11 str. nuostatomis priskirtus nesunkių (BK 22 str. 1 d., 144 str.) ir sunkių (BK 281 str. 6 d.) nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai buvo įvykdyti R. I. esant apsvaigus nuo alkoholio, be to buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės (žuvo žmogus), kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek jo nusikalstamų veiksmų pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo elgtis nepriekaištingai, buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir surogatų vartojimą, nors nuobauda yra negaliojanti ir nuteistasis buvo skatintas penkis kartus, tačiau tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti apie nepakankamą nuteistojo korekciją, nepakankamą jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimą bei siekį ateityje išvengti situacijų, galinčių paskatinti jį pakartotinai nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai, tai: nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis pats pripažįsta, kad pagrindinis veiksnys, kuris įtakojo jo nusikalstamą veiką buvo alkoholis. Nors nuteistasis lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų), tačiau vis tik tai nėra pakankama, jog galima būti spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija yra pakankama, jog lygtinis paleidimas būtų taikomas jau šiuo metu.

Nors R. I. ir atliko būtinąją bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, ji dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo taikymui ypatingą reikšmę turi materialųjį pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios ir parodo, ar atlikta bausmės dalis jau yra pakankama. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. R. I. buvo paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vertinant padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, įvertinus jam likusios neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2017 m. lapkričio 11 d.), dar nėra pakankam, jog būtų užtikrintas teisingumo principas. Lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis supranta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nelabai suvokia, jog jos gali kartotis, egzistuoti.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, be aukščiau aptartų aplinkybių svarbu įvertinti ir tai, kad nors nuteistasis savo ateities perspektyvą sieja su darbine veikla, planuoja toliau dirbti VŠĮ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)rajone), tačiau kiti teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis išėjęs į laisvę ketina gyventi (duomenys neskelbtini), todėl jo argumentai susiję su pasiryžimu išėjus iš pataisos įstaigos dirbti nurodytoje įstaigoje kelia abejonių.

Sprendžiant R. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą bei pritariant nuteistojo skundo argumentams, įvertintini ir tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio korekciją rodantys veiksniai – nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirbo, dengia ieškinį, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatinamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (būstas priklauso jam) bei palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kas neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio R. I. nusikalstamumo, tačiau šios aplinkybės, vertinant jas kompleksiškai aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinanti nusikalstamumo elgesio riziką šioje bausmės vykdymo stadijoje yra pakankama ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo R. I. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis