- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-2403-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00227-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamentas 2010 m. kovo 19 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. V. už ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje ir 142⁹ straipsnio 1, 3 dalyse numatytų pažeidimų padarymą skyrė 3 500 litų baudą. Bauda paskirta už tai, kad M. V., būdamas įmonės direktoriumi, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino tachografo registracijos lapų, duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, saugojimo įmonėje ne mažiau kaip vienerius metus, kuo pažeidė Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl keliu transporto priemonėse naudojamu tachografu su vėlesniais pakeitimais 14 straipsnio 2 dalies nuostatas; laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31d. Kaune, Ekskavatorininkų g. 1, nevykdė įmonėje periodinių patikrinimų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų, kuo pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su keliu transportu susijusiu socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98, bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 10 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas; organizuodamas įmonės vairuotojų darbą, savo veiksmais ar neveikimu sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio režimo rodmenims ar duomenims klastoti, naudojant vairuotojui ne savo vairuotojo kortelę, ar nenustatant blankų naudojimo tvarkos, ar išduodant blankus, neatitinkančius realios vairuotojo veiklos, tuo pažeidė Blankų, naudojamų patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl keliu transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR) formos ir išdavimo vairuotojams taisyklių, 2007 m. birželio 14 d. patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-226, 9, 10 punktus ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamu tachografų su vėlesniais pakeitimais 15 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
M. V. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą pareiškėjas grindė aplinkybe, jog 2009 m. gruodžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamentas jį jau nubaudė už analogiškus tris administracinius teisės pažeidimus, todėl, dar kartą baudžiant už analogiškas veikas, pažeidžiamas non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti už vieną ir tą pačią priešingą teisei veiką.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi M. V. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, analizuodamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. KKA-R-09-036 ir 2010 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KKA-R-10-007, nustatė, jog M. V. buvo nubaustas skirtingu laiku už skirtingą laikotarpį atliktas veikas. 2010 m. kovo 19 d. nutarime nurodyta, jog M. V. nepateikė 2009 m. lapkričio 1 d. – lapkričio 30 d. įmonės vairuotojų 554 tachografo registracijos lapų, tačiau pateikė 329 tachografo registracijos lapus, taip pat privalėjo pateikti vairuotojų 1913 dirbtų dienų duomenis, perkeltus iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, tačiau pateikė 959 dirbtų dienų duomenis, perkeltus iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Tuo tarpu 2009 m. gruodžio 30 d. nutarime nurodyta, jog M. V. nepateikė 2009 m. liepos 1 d. – liepos 14 d. įmonės vairuotojo D. R. 14 tachografo registracijos lapų, tačiau pateikė 8 tachografo registracijos lapus, taip pat privalėjo pateikti vairuotojo Ž. A. 14 dirbtų dienų duomenis, perkeltus iš vairuotojo kortelės ir skaitmeninio tachografo, tačiau pateikė tik 12 dirbtų dienų duomenis, perkeltus iš vairuotojo kortelės ir skaitmeninio tachografo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad M. V. 2010 m. kovo 19 d. ir 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimais buvo nubaustas pagal ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalį už dvi skirtingas veikas, atliktas skirtingu laikotarpiu.
Taip pat M. V. 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. KKA-R-09-036 ir 2010 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KKA-R-10-007 buvo nubaustas už tai, kad nevykdė įmonėje periodinių patikrinimų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vairavimo ir poilsio rėžimo reikalavimų. Tačiau matyti, jog M. V. šiais dviem nutarimais buvo nubaustas skirtingu laiku už skirtingą laikotarpį atliktas veikas. Teismas pažymėjo, kad pavedimai, įmonės patikrinimo aktai, protokolai, pateikti prie bylos, patvirtina, jog pažeidimai padaryti skirtingais laikotarpiais, nevykdant skirtingų vairuotojų vairavimo ir poilsio rėžimo patikrinimo, todėl šie pažeidimai nėra tęstinio pobūdžio ir paneigia pareiškėjo atstovo paaiškinimus, jog buvo daryti patikrinimai už tą patį laikotarpį. Pavedimai bei liudytojų E. K. bei A. U. parodymai patvirtina, jog patikrinimai buvo daryti pagal pavedime nurodytus laikotarpius ir tikrintinus faktus. Be to, atkreipė dėmesį, kad šie atskiri administraciniai teisės pažeidimai buvo kvalifikuoti pagal skirtingas ATPK 142⁹ straipsnio dalis, atsižvelgiant į skirtingus padarytų pažeidimų požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 2010 m. kovo 9 d. atlikto patikrinimo išvadų pagrindu nutarimas buvo priimtas 2010 m. kovo 19 d. , kai 2009 m. gruodžio 23 d. atlikto patikrinimo išvadų pagrindu priimtas 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimas jau buvo įsiteisėjęs. Vadinasi, M. V. už administracinius teisės pažeidimus, nurodytus 2009 m. gruodžio 30 d. nutarime, jau buvo nubaustas, kai 2010 m. kovo 19 d. jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl padarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šie pažeidimai yra tęstinio pobūdžio.
Teismas nustatė, jog Institucija veikė nepažeisdama Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-567 pakeistiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos nuostatų bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos parengtos Laikinos keleivius ar (ir) kroviniu vežančios įmonės tikrinimo metodikos nuostatų. Teismas paaiškino, jog tęstinio pobūdžio administracinis teisės pažeidimas turi savą sudėtį, kurios esminis požymis, skiriantis jį nuo netęstinio pobūdžio pažeidimo, yra tai, jog jis padaromas tam tikroje laiko atkarpoje. Nurodė, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, jog tiek 2010 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KKA-R-10-007 nurodyti padaryti administraciniai teisės pažeidimai, tiek 2009 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. KKA-R-09-036 nurodyti padaryti administraciniai teisės pažeidimai, turi apibrėžtas, skirtingas laiko atkarpas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog inspekcija nubaudė M. V. neteisingai.
III.
Administracinėn atsakomybėn atrauktas M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento 2010 m. kovo 19 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi 2009 m. gruodžio 30 d. valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamentas jį nubaudė už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, todėl Institucijos 2010 m. kovo 19 d. priimtu nutarimu pažeidžiamas non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti už vieną ir tą pačią priešingą teisės veiką. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tiek 2010 m. kovo 19 d. nutarime, tiek 2009 m. gruodžio 30 d. nutarime nurodyti padaryti administraciniai teisės pažeidimai turi apibrėžtas, skirtingas laiko atkarpas. Pažymi, kad pavedimai buvo duodami ir žodžiu, žodiniai pavedimai nebuvo fiksuojami ir atitinkamai nėra galimybės nustatyti tikslius pirmojo ir antrojo patikrinimų laikotarpius.
Atsiliepimas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skirtingais laikotarpiais (nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. rugpjūčio 30 d. bei nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. gruodžio 25 d.) savo veiksmais ar neveikimu sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio režimo rodmenims ar duomenims klastoti, naudojant vairuotojui ne savo vairuotojo kortelę, du techografo registracijos lapus vienoje vietoje, nenustatant blankų naudojimo tvarkos bei išduodant blankus, neatitinkančius realios vairuotojo veiklos. Pažymi, kad pažeidimai padaryti skirtingais laikotarpiais, siekiant pagrįsti skirtingų vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą, naudojant skirtingas korteles, blankus, todėl šie pažeidimai nėra tęstinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
M. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje ir 142⁹ straipsnio 1, 3 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, t. y. yra tai, kad M. V., būdamas įmonės direktoriumi, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino tachografo registracijos lapų, duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, saugojimo įmonėje ne mažiau kaip vienerius metus, laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Kaune, Ekskavatorininkų g. 1, nevykdė įmonėje periodinių patikrinimų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų, organizuodamas įmonės vairuotojų darbą, savo veiksmais ar neveikimu sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio režimo rodmenims ar duomenims klastoti, naudojant vairuotojui ne savo vairuotojo kortelę, ar nenustatant blankų naudojimo tvarkos, ar išduodant blankus, neatitinkančius realios vairuotojo veiklos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. neginčija pačių pažeidimų fakto, tačiau apelianto nuomone, Institucija, priimdama Nutarimą, pažeidė non bis in idem principą, kadangi 2009 m. gruodžio 30 d. Institucijos nutarimu jis buvo nubaustas už analogiškus pažeidimus.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius 142⁸ straipsnio 4 dalyje ir 142⁹ straipsnio 1, 3 dalyse numatytus pažeidimus, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, jog 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu ir 2010 m. kovo 19 d. nutarimu M. V. paskirtos administracinės nuobaudos už skirtingas veikas, atliktas skirtingu laikotarpiu. Pažymėtina, kad pažeidimų pobūdis nėra tęstinis, be to, padaryti pažeidimai yra savarankiški pažeidimai, kurie negali būti laikomi tęstiniais. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.