- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-39/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- D. K., A. N., R., A.
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo D. K. gynėjo bei nuteistųjų A. N. , R. O. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. O. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. K. , A. N. , R. O. nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio mėn. - liepos mėn. 24 d. laikotarpiu, veikdami organizuota grupe, galimai su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, neteisėtai disponavo 85,837 kg I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) 1-fenil-2-propanonu (sinonimai benzilmetilketonas, BMK) bei neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 85,837 kg I – os kategorijos narkotinių, psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) 1-fenil-2-propanoną (sinonimai benzilmetilketonas, BMK) ir įvykdė kontrabandą, t. y. D. K. davus 27000 eurų bendrai įvykdyti nusikaltimą, neteisėtai įgyti I – os kategorijos narkotinių, psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) ir 5000 eurų nupirkti automobiliui „Mercedes Benz 200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paruošti automobilio kuro bake slėptuvę gabenti I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ir teritoriją neturint leidimo, taip pat vėliau D. K. finansavus nusikalstamos veikos vykdymą, 2009 m. liepos 23 d. Rusijos Federacijos teritorijoje D. K. ir R. O. neteisėtai įgijo 85,837 kg I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), tęsiant nusikalstamą veiką R. O. ir A. N. vairuojant automobilį neteisėtai laikė ir gabeno „Mercedes Benz 200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje kuro bako slėptuvėje šį pirmtaką (prekursorių), 2009. liepos 24 d. 17.35val. per Smėlynės pasienio kontrolės postą iš Latvijos Respublikos, neturint leidimo kontrabandos būdu per valstybės sieną įvežė šį pirmtaką (prekursorių) į Lietuvos Respubliką ir gabeno jos teritorija, kol apie 21.15 val. kelyje Kaunas – Marijampolė, R. O. ir A. N. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Šiais veiksmais D. K. , A. N. ir R. O. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir D. K. , A. N. bei R. O. pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo 2009 m. liepos 5 – 24 d. laikotarpiu ne mažiau kaip 170 kg I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK ir ne mažiau kaip 85 kg to paties BMK kontrabandos 2009 m. liepos 5 – 6 d. laikotarpiu iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respublikos teritoriją.
Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 85 kg BMK ir to paties kiekio BMK kontrabandos epizodą.
Visų pirma, prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas iš kaltinimo šalindamas 2009 m. liepos 6 – 8 d. nusikalstamos veikos epizodą padarė techninę klaidą, nes buvo inkriminuota veika, prasidėjusi ne liepos 6 dieną , o liepos 5 dieną.
Antra, prokuroro manymu, teismo išvados, kad aptariamas nusikalstamos veikos epizodas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, nėra specialių žinių dėl medžiagos sudėties, kaltinamųjų parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir nustatytoms aplinkybėms. Tokios teismo išvados sukuria prieštaravimus tarp paties teismo išvadų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad faktiškai D. K. , A. N. ir R. O. neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku BMK 2009 m. liepos 5 – 8 d., gabeno jį 2009 m. liepos 5 – 6 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos teritoriją ir realizavo jį 2009 m. liepos 8 d. Belgijos Karalystėje. Prokuroro manymu, šias aplinkybes patvirtina ne vien tik nuteistųjų parodymai, bet ir kiti objektyvūs duomenys. Tai slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu garaže, kuriame buvo tvarkomas kuro bakas su iš Rusijos atvežtu BMK, 2009 m. liepos 6 d. padaryti tarp bendrininkų vykusių pokalbių garso įrašai (t. 1, b. l. 18 - 62), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinys bei GSM ryšio priemonėse išlikusi informacija, atkuriantys BMK gabenimo chronologiją ir liudijantys apie nusikaltime dalyvaujančius asmenis (t. 1, b. l. 66 – 73, t. 4, b. l. 22 - 27), specialistų išvados apie guminės žarnos, nupjautos nuo BMK pripildyto kuro bako 2009 m. liepos 6 d. ir rastos D. K. sulaikymo metu jo naudotame automobilyje (t. 1, b. l. 111 – 116) rūšinę priklausomybę ir ant jos rastus BMK pėdsakus (t. 1, b. l. 119 – 121, 144 - 156). Visi šie duomenys, prokuroro manymu, yra pakankamai objektyvūs ir patikimi vertinant juos tiek atskirai, tiek jų visumą ir aiškiai suformuoja būtinus padaryto nusikaltimo požymius. Garso įrašai ir ryšio priemonių apžiūrų metu užfiksuoti duomenys pakankamai tiksliai atspindi BMK gabenimo subjektus ir laikotarpį, specialistų išvados – kontrabandos dalyką. Apelianto manymu, byloje neginčijamai nustatyta, kad abiem atvejais BMK buvo gabenamas tuo pačiu automobiliu ir toje pačioje talpoje. Taigi, tinkamai įvertinus kaltinamųjų parodymus, kurie tarpusavyje sujungia tik ką paminėtus faktinius duomenis, būtų nesunku ir teisinga pripažinti iš kaltinimo pašalintą neteisėto disponavimo BMK ir jo kontrabandos epizodą kaip įrodytą ir pagrįstą bylos duomenimis.
Prokuroras taip pat mano, kad teismas pasisakydamas dėl aukščiau aptarto nusikalstamos veikos epizodo, nepagrįstai konstatavo, kad negalima vadovautis vien kaltinamųjų parodymais, nors tuos pačius parodymus nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino, kaip nuoširdų ir svarų kaltės įrodymą. Kaltinamųjų parodymai yra ne vienas, o trys atskiri, vienas kitą papildantys įrodymų šaltiniai. Byloje nėra jokių jiems prieštaraujančių ar verčiančių jais abejoti duomenų.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliantas mano, jog faktas, kad pirmo kontrabandos epizodo metu BMK neišimtas ir neapžiūrėtas, nenustatytas tikslus pirmtako kiekis, neturėtų būti laikomas svarbiu. O atsižvelgus į aptartų duomenų visumą bei kuro bako, kuriame buvo gabenamas BMK, talpą, galima pagrįstai laikyti, kad pirmojo kontrabandos epizodo metu buvo neteisėtai disponuojama ir gabenama ne mažiau kaip 85 kg BMK.
Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte išvardinti įrodymai buvo ištirti ir patvirtinti teismo posėdžio metu, tačiau teismas jais, išskyrus kaltinamųjų parodymus, pašalindamas kaltinimo dalį nesivadovavo, nedarė tokios jų visumos analizės ir savo pozicijos nepagrindė. Tai sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas apie visų surinktų įrodymų reikšmę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatytoji, į ją įskaityti suėmime išbūtą laiką ir laikyti jį visiškai atlikusiu bausmę.
Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis visiškai pripažino įvykdęs inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, davė nuoširdžius parodymus ir tokiu būdu nuo pat sulaikymo ir tyrimo pradžios padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, taip pat atlygino padarytą žalą. Nors padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau draudžiamas pirmtakas (prekursorius) surastas ir paimtas sunaikinimui, neišplito ir nesukėlė sunkių pasekmių, ką pripažino teismas.
Nuteistasis nurodo, kad jis anksčiau neteistas, iki suėmimo turėjo darbą, įstatymo nustatyta tvarka laikomas administracine tvarka nebaustu, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, šeimoje du mažamečiai vaikai, iš kurių vieną – mergaitę augina ir prižiūri vienas. Apeliantas teigia, jog nusikalstamų veikų padarymo metu elgėsi nepateisinamai, vėjavaikiškai, tinkamai neįvertino savo elgesio motyvų ir pasekmių, tačiau, šiuo metu atsakingai pervertino visą savo ligšiolinį gyvenimą ir padarė reikalingas išvadas. Todėl ateityje taip nebesielgs, o visas pastangas skirs šeimai bei darbui.
Nuteistojo A. N. manymu, atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, vaidmenį, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, asmenybę bei mažamečių vaikų interesus, vadovaujantis teisingumo principu, taip pat proporcingumo ir adekvatumo kriterijais bei BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu arba 54 straipsnio 3 dalimi ir 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, jo atžvilgiu buvo pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba skirti laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, t. y. artimą trijų mėnesių dydžiui.
Šalies argumentai
Apeliantas remdamasis teismų praktika (kasacinė nutartis 2K-94/2010) mano, kad jo atžvilgiu teismas vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu galėjo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šį argumentą nuteistasis grindžia tuo, kad yra vedęs, šeimoje du mažamečiai vaikai, iš kurių vieną – mergaitę augina ir prižiūri vienas, ir kurios dėl įstatyme numatytos bausmės paskyrimo nebėra kam auginti ir tinkamai prižiūrėti. A. N. mano, kad esant jo prašymui taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas turėjo dėl to pasisakyti bei vertinti šio klausimo sprendimui reikšmingus byloje esančius dokumentus, t. y.: 1) gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, iš kurios matyti jog nuteistasis deklaravęs savo gyvenamąją vietą Skolas gatvėje Nr. 3 – 39, Rezeknėje, Latvija, kur kartu su juo gyvena du mažamečiai vaikai – N. A. bei N. K. ; 2) Latvijos Respublikos Rezeknės miesto tarybos Socialinės apsaugos valdybos 2010 m. sausio 21 d. raštą Nr. 1-i417, kuris patvirtina, jog mažametės dukros motina M. S. , po išvykimo į Angliją, dukra A. apie metus laiko visai nesidomi, ja rūpinasi tėvas – A. N. , kuris yra vienintelis jos globėjas; 3) santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog nuteistasis susituokęs su M. M. , su kuria augina sūnų K. gim. 2009 m. birželio 25 d., o nuteistojo dukros A. N. , jo sutuoktinė M. N. nėra įdukrinusi; 4) kitų asmenybę charakterizuojančių dokumentų.
Taip pat nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šią įstatymo nuostatą galima taikyti tada, jeigu nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktiko taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.13 punktas).
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad šioje byloje nuteistajam tris mėnesius buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo pakeista į piniginį užstatą, todėl neteisingai pritaikė įstatymą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos (kasacinė nutartis 2K-444/2007).
Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
Gynėjo manymu, apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas, nes teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir paskyrė pergriežtą bausmę, tokiu būdu pažeisdamas bausmės skyrimo pagrindus ir tikslus bei teismų praktiką.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nustatęs D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepagrįstai nenustatė dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Gynėjas teigia, kad baigiant įrodymų tyrimą, teismui buvo pristatytas banko kvitas, kuriame nurodyta, jog yra atlyginama žala padaryta dėl D. K. nusikalstamos veikos, kurią patyrė valstybinė institucija. Žala atlyginta visiškai, todėl teismas privalėjo tai pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau to nepadarė.
Nuteistojo gynėjas įsitikinęs, kad teismas nenustatydamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, netinkamai D. K. paskyrė bausmę, taip pažeisdamas BK 41 straipsnyje numatytą teisingumo principą. Papildomai nustačius šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtų buvęs pagrindas D. K. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau teismas, gynėjo manymu, nepagrįstai to nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat mano, jog D. K. atžvilgiu buvo galima taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad tokiu atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Gynėjas įsitikinęs, kad D. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nukentės jo šeima, t. y. keturi vaikai, kurių du yra pilnamečiai, tačiau materialiai priklausomi. Be to, nuteistasis kritiškai vertina savo poelgį.
Apeliaciniu skundu R. O. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 199 straipsnio 2 dalies į BK 199 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 266 straipsnio 1 dalį jį išteisinti. Tokiu atveju, jei teismas nustatytų, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota neteisingai. Be to, nuosprendyje daug netikslumų, neteisingai nurodytų net ir aiškių faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių atsiranda painiava atskleidžiant nusikalstamų veikų turinį.
Apelianto manymu, nuosprendyje tiesiog perkelti visų kaltinamųjų parodymai, tačiau nedetalizuota, kokios konkrečiai aplinkybės laikytinos nuteistųjų kaltės įrodymais, juolab, kad šioje nuosprendžio dalyje realiai teismas atskleidžia tik objektyviuosius veikos požymius. Nuosprendžio 2 ir 3 lapuose supainiotos faktinės bylos aplinkybės, klaidingai nurodant asmenis bei įvardijant jų atliktus veiksmus. Tiesiog taip fiziškai perkėlus visus trijų kaltinamųjų ir vieno liudytojo parodymus į nuosprendį be jokios šių parodymų analizės teismas trumpai vienu sakiniu konstatuoja, kad „taip pat kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje esantys kiti įrodymai". Nuteistojo manymu, tokia bylos medžiagos santrauka nuosprendyje neatskleidžia nusikalstamos veikos, nėra padaryta išsami nusikaltimo sudėties analizė, nėra atliktas detalus visų parodymų vertinimas bei nėra konstatuota, kokios konkrečiai aplinkybės nustatytos kaip objektyvios ir kurios iš jų patvirtina jo kaltės buvimą, įvertinus visus išdėstytus parodymus.
Nuteistasis R. O. teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma patvirtina visus tris kaltinamuosius veikus organizuota grupe. Tokia išvada prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Apelianto nuomone, nagrinėjant šią bylą paaiškėjo, kad jo ir kitų kaltinamųjų veiksmai yra paprastas bendrininkavimas, apibrėžtas BK 24 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, kad jis su kitais dviem kaltinamaisiais būtų sudaręs bendra susitarimą neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekursorių, ar bent jau neteisėtai disponuoti prekursoriumi, nenustatyta ir tai, kad jis kartu su kitais dviem nuteistaisiais kartu parengė nusikalstamos veikos planą, mechanizmą, kaip ir nenustatyta, kad visi jie buvo pasiskirstę vaidmenis šioje nusikalstamoje veikoje, nes realiai tik vienas iš jų žinojo visas nusikalstamos veikos aplinkybes, bendrą veikos planą. Apelianto teigimu, jis pats nežinojo ir negalėjo žinoti apie D. K. atliekamus neteisėtus veiksmus bei, kad viskas finansuojama D. K. . R. O. nurodo, kad byloje nustatyta, jog jis buvo pažįstamas ir bendravo tiesiogiai tik su A. N. . Pastarojo kurstomas neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandą, nežinojo ir negalėjo žinoti kokių konkrečių veiksmų ir kokiems neteisėtiems ketinimams realizuoti imsis D. K. . Apelianto susitarimas su kitais nuteistaisiais apsiribojo tik susitarimu dėl piniginio atlygio už neteisėtos veikos atlikimą, t. y. kontrabandinio krovinio pervežimą, tačiau su juo nebuvo planuojami konkretūs veiksmai visai nusikalstamai veikai įvykdyti. Nuteistojo manymu iš bylos medžiagos matyti, kad jis net apie tikrąjį kontrabandinį krovinį nieko nežinojo. Be to, byloje nėra nustatyta ir tokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti buvus bendrą sumanymą tarp visų trijų nuteistųjų. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymius ir atitinkamai nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nuosprendyje netiksliai nustatyti kai kurie objektyviosios nusikaltimo pusės požymiai, nes teismas nuosprendyje tinkamai nenustatė, kaip konkrečiai pasireiškė nuteistojo nusikalstamas veikimas, nėra individualizuotos bei objektyviai nustatytos veikos. Tokį apeliacinio skundo argumentą nuteistasis grindžia tuo, kad teismui nurodžius, jog tiek D. K. , tiek ir R. O. tik dalyvavo užpilant Rusijoje prekursorių, kyla klausimas, kas gi šiuo atveju realiai tą prekursorių pylė į automobilį, jei tiek jis, tiek ir kitas nuteistasis tebuvo tokio proceso dalyviai. Nuteistasis mano, kad tikslus jo bei D. K. veikos objektyviosios nusikaltimo pusės požymių konstatavimas turi svarbią reikšmę ne vien jų veiksmų atribojimui, bet ir bausmės individualizavimui.
Kita neteisingai nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog būdamas nusikaltimų vykdytojas nuteistasis gavo ženkliai didesnį atlygį nei jo vidutinis mėnesinis atlyginimas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad išsamiai išsiaiškinus teismo posėdyje, kiek yra mokama bet kuriam eiliniam tolimųjų reisų vairuotojui už legalaus krovinio gabenimą atitinkamą atstumą bet kurioje pervežimais užsiimančioje įmonėje, paaiškėjo, jog šioje byloje minima pinigų suma, t. y. A. N. bei apeliantui žadėtieji 1200 – 1300 eurų dviems vairuotojams (dar iš šios sumos atėmus kelionės išlaidas), atitinka normalų atlygį už eilinį legalaus krovinio pervežimą. Be to nuteistasis pastebi, kad net ir šios normaliu atlygiu laikytinos pinigų sumos nei jis, nei A. N. , realiai negavo, nes D. K. perduotieji 1000 eurų dviems asmenims buvo skirti visoms būsimoms planuojamos kelionės į Vakarų Europą išlaidoms (kurui, nakvynei), skolai už ankstesnę kelionę padengti, todėl nėra jokio pagrindo nuosprendyje konstatuoti, jog jis gavo ženkliai didesnį atlygį. Nuteistasis D. K. taip pat patvirtino, kad jam su A. N. žadėtas atlygis už kontrabandinio krovinio pervežimą buvo tikrai nedidelis ir ši aplinkybė jam netgi leido daryti išvadą, kad apeliantas su A. N. realiai nežinojo apie kontrabandinio krovinio dalyką.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis žinojo, jog kontrabandos būdu neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną teks gabenti ir žinojo, kad gabena I-os kategorijos narkotikų, psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių). Tokia teismo išvada neatitinka objektyviai nustatytų bylos aplinkybių ir yra tik prielaida, iš esmės paneigiama byloje surinktų įrodymų visuma. Nei vienas iš teismui parodymus davusių bei ikiteisminiame tyrime apklaustų asmenų nė karto apie tai neužsiminė, šios aplinkybės nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis nurodo, kad teismas įvertindamas jo parodymus nustatė, kad jis davė teisingus ir nuoširdžius parodymus apie savo įvykdytą nusikalstamą veiką, taigi teismas tikėjo jo parodymų teisingumu ir nuoširdumu, taip pat kaip ir kitų nuteistųjų. Todėl neaišku, kodėl šiuos sąžiningai duotus parodymus dalyje dėl žinojimo ir supratimo apie vežamą krovinį visgi vertino kitaip. R. O. daro išvadą, jog teismas visgi nustatė parodymų neteisingumą, įvertindamas, kad jis žinojo apie pervežamo krovinio turinį. Todėl nuosprendis dviprasmiškas, ir šie prieštaravimai turi būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Nors nuosprendyje nurodyta, kad kaltininkų tiesioginė tyčia pripažįstama bei baudžiamoji atsakomybė teismų praktikoje šio pobūdžio bylose taikoma tuomet, jei kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai, visgi nuteistojo manymu, šioje byloje net ir toks jo suvokimas nebuvo nustatytas, o kaltintojo net nebuvo įrodinėjamas. Kaltintojas netgi laikėsi pozicijos, kad jo ir kitų nuteistųjų veika nustatyta ir kvalifikuota tiesiog pagal pasekmes.
Pagal teismų praktiką, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti tik objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Prekursoriaus kontrabandos subjektyviosios pusės požymiui - kaltei yra būtina tiesioginė tyčia, t. y. šiuo atveju turėtų būti įrodyta, kad asmuo, žinojo, suprato ir siekė gabenti bei gabeno neteisėtai tiek valstybės teritorijoje, tiek ir per valstybės sieną, būtent prekursorių. Nuteistojo manymu, jo atžvilgiu toks supratimas ar netgi bendrais bruožais suvokimas byloje nebuvo nustatytas, todėl jis negali būti pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį bei BK 266 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju atsakomybė gali kilti nebent pagal BK 199 straipsnio l dalį.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat mano, kad apygardos teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir BK 54 straipsnio reikalavimus, todėl jam paskyrė neteisingą bausmę. Nuteistasis mano, kad šioje baudžiamojoje byloje jis buvo antraeilė figūra bendrame nusikalstamos veikos mechanizme, tačiau nežiūrint į tai jis nepagrįstai nubaustas vienoda bausme netgi su šios veikos finansuotoju ir aktyviais vykdytojais D. K. ir A. N. , žinojusiais apie visą nusikalstamos veikos planą, apie kontrabanda pervežamų chemikalų paskirtį ir suvokusiais šios nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Ši situacija yra neteisinga, įvertinant ir tokias svarbias aplinkybes, kaip jo neįgalumas ir sveikatos būklė (invalidas nuo vaikystės, gimęs su pažeista smegenų kraujotaka ir asfikcija, vaikystėje sirgęs meningitu, turintis vegetacinės nervų sistemos paralyžių, turėjęs dvi sunkias galvos traumas autoavarijose, nuolat gydęsis Rygoje, ligoninėje nervų ligų skyriuje, vartojęs stiprius raminamuosius vaistus). Dėl šių aplinkybių apygardos teismas nuosprendyje nepasisakė, jų neįvertino, nors byloje yra šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino ir Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktų duomenų dėl jo sveikatos būklės būtent izoliacijos nuo visuomenės sąlygomis, kurie patvirtina itin neigiamą izoliacijos poveikį jo sveikatos būklei.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo gynėjo skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistieji A. N. ir R. O. bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo jo skundą tenkinti, o nuteistųjų A. N. , R. O. bei nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo D. K. gynėjo, nuteistųjų R. O. ir A. N. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistiesiems R. O. , A. N. ir D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis R. O. . Taip pat apygardos teismas, nuteistiesiems už I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą paskirdamas kiekvienam iš jų subendrintas trejų metų laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininkų asmenybes, kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės dydžio parinkimui ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 62 straipsnio reikalavimų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 266 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistojo R. O. apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 266 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį. Kolegijos manymu, nuteistojo R. O. argumentus dėl neteisingo jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paneigia pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai ir visapusiškai ištirti ir skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertinti įrodymai, t. y. nuteistųjų, liudytojų parodymai, taip pat kitos, byloje objektyviai nustatytos aplinkybės.
Nuteistasis A. N. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. birželio viduryje jam paskambino R. R. ir pasiūlė susitikti Lietuvoje. Susitikus R. R. pasiūlė gabenti cheminę medžiagą kontrabandos būdu iš Rusijos per Lietuvą į Belgiją, tačiau nesakė kokia tai medžiaga. Nuteistasis sutiko ir apie tai pasikalbėjo su R. O. , kuris turėjo Rusijos vizą. Šis irgi norėjo užsidirbti, atlygis už reisą turėjo būti 1600 eurų iš kurių reikėjo susimokėti už kurą. Vėliau R. R. pažįstamas O. G. nupirko A. N. brolio I. N. vardu lengvąjį automobilį „Mercedes Benz 200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įregistravo Latvijoje ir įformino įgaliojimą automobiliu naudotis R. O. . Marijampolėje, garaže buvo perdarytas automobilio kuro bakas, padalijant jį į dvi dalis, vienoje iš dalių turėjo būti gabenama paslėpta cheminė medžiaga. Šiuo automobiliu R. O. išvažiavo į Rusiją, sekančią dieną grįžo. Tada, pagal R. R. ir O. G. paaiškinimus minėtu automobiliu abu važiavo iš Lietuvos į Belgiją. Belgijoje bendravo mobiliojo ryšio priemonėmis, sutartoje vietoje juos pasitiko vaikinas, vairuojantis „VW Golf“ automobilį, kuriame buvo ir D. K. . Minėtas vaikinas paėmęs iš jų automobilio „Mercedes Benz“ raktelius kažkur išvažiavo, po kelių valandų grąžino automobilį ir pasakė, kad skystį išpylė, tuomet jie išvažiavo namo. R. R. kažkur dingo ir jie neatgavo pinigų dalies už medžiagos nuvežimą. Apytiksliai po dviejų savaičių paskambino D. K. ir pasiūlė susitikti. Susitikus davė pinigų už pirmąjį reisą bei pasiūlė vėl važiuoti, pasitarę su R. O. jie sutiko. R. O. išvažiavo tuo pačiu automobiliu į Rusiją vėl užsipilti cheminės medžiagos, sekančią dieną jam grįžus, abu važiavo iš Latvijos į Lietuvą, važiuojant automobilyje jis užuodė amfetamino kvapą ir apie tai pasakė R. O. . Buvo susitikę su D. K. , ketino važiuoti į Belgiją, tačiau juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 6, b. l. 81 – 84). Iš esmės analgiškus parodymus nuteistasis A. N. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau parodė, kad amfetamino kvapą automobilyje jis užuodė po pirmo reiso Belgijoje išpylus vežtą medžiagą ir apie tai užsiminė nuteistajam R. O. (t. 2, b. l. 9 – 14, 22 – 28).
Nuteistasis R. O. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį A. N. jam pasiūlė užsidirbti pinigų pervežant chemikalus iš Rusijos į Olandiją ar Belgiją. Jis turėjo galiojančią Rusijos vizą, todėl galėjo važiuoti ir sutiko. Kokie konkrečiai bus chemikalai nežinojo, bet suprato, kad tai bus nelegalu, kad gabens kontrabandos būdu. R. R. parūpino lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“. Marijampolėje, garaže į automobilį buvo dedama dujų įranga ir pakeistas kuro bakas. Po kelių dienų šiuo automobiliu jis ir R. R. išvažiavo į Rusiją, miestelyje netoli Sankt Peterburgo automobilį paėmęs R. R. kažkur išvažiavo kelioms valandoms. Grįžtant iš Rusijos R. R. kalbėjo, kad vežami kuro bake chemikalai gaminami oficialiai Rusijoje, galima įvežti į Europą, bet vežant legaliai tektų mokėti didelius muito mokesčius, todėl veža paslėptus. Automobiliu iš Latvijos į Lietuvą išvažiavo R. R. vienas. Sekančią dieną A. N. pasakė, kad reikia važiuoti į Lietuvą, juos nuvežė I. N. . Lietuvoje pasitiko R. R. draugas O. G. , davė raktelius, pinigų, nurodė adresą kur važiuoti. Su A. N. važiavo tuo pačiu automobiliu į Belgiją. Ten juos pasitiko D. K. ir kitas asmuo, kuris paėmęs iš jų automobilį kažkur išvažiavo. Grįžęs liepė važiuoti namo. Po kelių savaičių A. N. davė 400 eurų ir pasakė, kad vėl reikia važiuoti į Rusiją bei paskui į Belgiją. Jis vienas važiavo tuo pačiu automobiliu į Rusiją prie Sankt Peterburgo į tą pačią vietą, mobiliojo ryšio priemonėmis susisiekė su A. N. , netrukus susitiko su D. K. , važiavo užpilti kuro baką chemikalais. Jis vienas tuo automobiliu grįžo į Latviją. Paskui kartu su A. N. važiavo į Lietuvą, automobilyje pastarasis sakė jaučiantis kažkokį specifinį kvapą, bet jis kvapo nejautė. Buvo susitikę su D. K. , paskui važiuojant dviese su A. N. buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 6, b. l. 89 – 90).
Nuteistasis D. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį pažįstamas R. R. pasiūlė nelegaliai užsidirbti pinigų ir jis sutiko finansuoti cheminės medžiagos kontrabandą. Davė R. R. 27000 eurų bei apie 5000 eurų automobiliui įsigyti, tikėdamasis dvigubo pelno dalies. R. R. sakė, kad pirks lengvąjį automobilį, kuriuo kontrabandos būdu bus vežama cheminė medžiaga – prekursorius BMK, naudojama narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai. R. R. surado latvius vairuotojus bei kartu su vyriškiu vardu Olegas ruošė automobilį „Mercedes Benz“. Tačiau po pirmojo važiavimo neatidavė jam pinigų dalies, todėl jis kartu su N. T. pravarde „Ilgas“, kuris pirmą kartą buvo Belgijoje realizuojant prekursorių, važiavo pas R. R. aiškintis. Pastarasis jam paaiškino, kad pinigus vėl investavo į medžiagos pirkimą, sužinojo Latvijos gyventojų telefonų numerius, kurie atlieka medžiagos pirkimą bei nuvežimą, kur tą medžiagą realizuoti Belgijoje. Buvo atvejis, kai pro nesandarią bako žarną sunkėsi prekursorius ir dalis jo išbėgo, tada R. R. ir Olegas tvarkė baką, o dalis žarnos liko pas jį (D. K. ) automobilyje. Nepasitikėdamas R. R. ir sužinojęs, kad šis neatsiskaitė su latviais, kurie už tai grasino R. R. susidorojimu, pats susisiekė su A. N. , buvo susitikęs ir su R. O. , atsiskaitė su jais už pirmąjį važiavimą bei davė pinigų antram važiavimui, taip pat ir pats važiavo į Rusiją prie Sankt Peterburgo užpilti prekursorių, dalyvavo pilant kartu su R. O. . Paskui R. O. automobiliu su prekursoriumi išvažiavo į Latviją, jis į Lietuvą, sekančią dieną susitiko visi trise Lietuvoje, jis davė R. O. ir A. N. pinigų kelionei, liepė šiems vėl važiuoti į Belgiją. Taip pat teigė, jog nežino ar R. R. sakė A. N. ir R. O. kokią cheminę medžiagą jie veža. Mano, kad tas pats kiekis prekursoriaus buvo vežamas pirmą ir antrą kartą (t. 6, b. l. 91 – 93).
Iš aukščiau išdėstytų nuteistųjų parodymų matyti, kad jie davė iš esmės aiškius ir detalius parodymus apie esmines jų padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, kurios nusako objektyviuosius jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Tokius nuteistųjų parodymus tam tikroje dalyje patvirtino liudytojas I. N. , taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas N. T. , o kartu ir byloje užfiksuoti objektyvūs įrodymai. Patys nuteistieji byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, išskyrus tai, kad nuteistasis R. O. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje supainiotos kai kurios faktinės aplinkybės dėl kurių atsiranda painiava nustatant padarytų nusikalstamų veikų turinį. Išties, nuteistasis R. O. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas nuosprendžio antrame ir trečiame lapuose neteisingai nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“ buvo nupirktas R. O. brolio I. N. vardu, kai akivaizdu, kad I. N. yra nuteistojo A. N. brolis, taip pat teismas išdėstydamas nuteistojo R. O. parodymus neteisingai nurodė, jog jis veikė kartu su R. O. , kai akivaizdu, jog jis veikė su A. N. . Tačiau kolegija mano, kad šie nuosprendžio netikslumai vertini tik kaip techninės klaidos ir negali būti priežastimi naikinti skundžiamą nuosprendį. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, šie neesminiai netikslumai netrukdo suvokti nuosprendžio esmės bei nustatyti tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, juolab, kad faktines bylos aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir išsamiai pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistųjų A. N. ir R. O. parodymus dalyje dėl pirkto automobilio bei jo registravimo patvirtino liudytojas I. N. , kuris parodė, kad 2009 m. vasarą jo vardu buvo nupirktas automobilis „Mercedes Benz“, bet jis pinigų nemokėjo. Automobilį davė Lietuvoje asmuo vardu Olegas, paskui automobilį paėmė brolis (t. 6, b. l. 93). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas N. T. iš dalies patvirtino nuteistojo D. K. parodymus. Šis liudytojas parodė, kad su D. K. jis susitiko Belgijoje, tikslaus laiko nepamena. Pastarasis pasiūlė pirkti prekursorių. Šis skystis buvo mašinoje. D. K. jam perdavė mašiną, o jis nuvažiavo pas pažįstamą, kuris skystį perpylė. D. K. gražino mašiną ir atidavė pinigus už prekursorių, tačiau sumos nepamena.
Be to, nuteistųjų A. N. , R. O. ir D. K. duoti parodymai iš esmės sutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina objektyviai užfiksuoti įrodymai atliekant operatyvinius veiksmus, taip pat specialistų išvados, apžiūros protokolai bei kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai.
Iš Latvijos Respublikos policijos pareigūnų operatyvaus stebėjimo pranešimo ir fotonuotraukų matyti, kad R. O. važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Rezekne miestą iš Gulbenės miesto pusės, grįždamas iš Rusijos Federacijos, įvažiavo 2009 m. liepos 24 d. 4.50 val., 11.02 val. jis susitiko su A. N. . Tos pačios dienos 16.00 val. abu išvažiavo iš Rezekne, 17.34 val. kirto Latvijos - Lietuvos Respublikų sieną Medumu pasienio punkte, kur 1 minutę buvo tikrinami sienos apsaugos tarnybos pareigūno (t. 4, b. l. 115 – 121). Iš 2009 m. liepos 24 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad A. N. ir R. O. 2009 m. liepos 24 d. 17.35 val. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo per Smėlynės pasienio kontrolės punktą Zarasų rajone į Lietuvos Respublikos teritoriją, 20 val. atvyko į šalia Kauno esančią „Lukoil“ degalinę, 20.44 - 20.52 val. laikotarpiu susitiko ir bendravo su D. K. , 21.15 val. sulaikyti (t. 1, b. l. 92 – 93).
2009 m. liepos 24 – 25 d. kratos protokolas patvirtina, kad automobilyje „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: keturi GSM ryšio telefonai, skystis kuro bake, kuris perpiltas į dvi 55 litro talpos statines, užplombuojant (t. 1, b. l. 95 – 102).
Aplinkybę, kad nuteistųjų gabentas paslėptas skystis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas, patvirtina 2009 m. liepos 25 d. specialisto išvada Nr. 140-(6287)-IS1-5835, iš kurios matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bake rastas skystis yra I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), kurio masė 85,837 kg (t. 1, b. l. 109 – 110).
Iš 2009 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvados Nr. 140-(6342)-IS1-6178 matyti, kad automobilių „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz 230“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro (benzino) bakai yra pritaikyti kitokių objektų (skysčių) gabenimui. Bakų viduje įrengtos nedidelės savadarbės talpos, kurios yra sujungtos su automobilių kuro padavimo sistemom (t. 1, b. l. 135 – 140). Iš 2009 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvados Nr. 140-(6343)-IS1-6078 matyti, kad skysčio, rasto automobilyje „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje talpykloje (slėptuvėje), sudėtyje yra I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) - 1-fenil-2-propanonas (fenilacetonas, benzilmetilketonas, BMK). Ant automobilyje „Mercedes Benz 230“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos talpyklos (slėptuvės) vidinių paviršių rasti I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - 1-fenil-2-propanon (fenilacetono, benzilmetilketono, BMK) pėdsakai. Taip pat tokie pėdsakai rasti ant šių automobilių įrengtų talpyklų (slėptuvių) prijungtų žarnų vidinėje ir išorinėje pusėse (t. 1, b. l. 128 – 132). Be to, iš 2009 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. 11-2415(09), 11-2434(09), 11-2435(09) matyti, 1) kad automobilyje „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įmontuotas savadarbiu būdu perdarytas padidinto tūrio kuro bakas, turintis didesnę talpą, nesujungtą su automobilio maitinimo sistema, tačiau tinkamą skysčiams gabenti, ir savadarbiu būdu, įvirinant papildomą skardos lakštą, suformuotą atskirą mažesnę talpą, sujungtą su variklio maitinimo sistema. Kuro bako talpa padidinta per visą bako perimetrą įvirinus apie 9 cm pločio skardos juostą, 2) pateiktas kuro bakas buvo montuojamas „Mercedes Benz 200 E“ modelio automobiliuose, t. y. to paties modelio, kaip ir tirti pateiktas automobilis „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3) tirti pateiktas kuro bakas buvo įstatytas į tirti pateiktą automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4) tirti pateikta žarnos nuopjova ir žarna, prijungta prie automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienodos (t. 1, b. l. 144 – 156).
Aukščiau paminėtos, specialisto išvada nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina nuteistųjų parodymus apie automobilio kuro bako keitimą bei jo pritaikymą slaptam skysčių gabenimui, o Latvijos pareigūnų operatyvaus stebėjimo protokolas, fotonuotraukos bei slapto sekimo protokolas iš esmės patvirtina, kad automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake įrengtoje slėptuvėje, nuteistieji A. N. ir R. O. pervežė narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną.
Pastebėtina, jog aplinkybę, kad nuteistųjų parodymuose nurodytu laikotarpiu R. O. išties vyko į Rusijos Federaciją patvirtina ir 2009 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad R. O. pase yra Rusijos Federacijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnų padaryti atspaudai apie tai, kad 2009 m. liepos 5 d. jis atvyko į Rusijos Federaciją per Šumilkino postą ir išvyko, taip pat 2009 m. liepos 23 d. atvyko į Rusijos Federaciją ir 2009 m. liepos 24 d. išvyko (t. 3, b. l. 146 – 147). Be to, iš 2009 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad GSM ryšio priemonėje „Nokia 3510i“ rasta „Orange“ paslaugų tiekėjo SIM kortelė, aktyvuota 2009 m. liepos 6 d. 19.24 val. ir aktyviai naudota iki 2009 m. liepos 8 d. 21.30 val. Šių GSM priemonių pagalba jų turėtojai, t. y. A. N. ir R. O. 2009 m. liepos 7 vakare ir liepos 8 ryte intensyviai SMS bendravo su tel. Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) naudotojais apie susitikimo Belgijos Karalystėje laiką ir vietą Brakel mieste (t. 4, b. l. 22 – 27).
Telefoninių pokalbių bei trumpųjų tekstinių žinučių išklotinės patvirtina, kad Latvijos policijos pareigūnai užfiksavo elektroninių ryšių tinklais vykusį A. N. ir D. K. telefoninį pokalbį 2009 m. liepos 20 d. 11.24 val., kurio metu D. K. paaiškino, kad nuo šiol jis asmeniškai derins visas veiklos detales su A. N. , kad tą pačią dieną vėlai vakare atveš A. N. skolą už pirmąjį reisą. Šio pokalbio metu A. N. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), D. K. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio kontaktų metu buvo užfiksuotas ir kitas D. K. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Latvijos pareigūnai užfiksavo A. N. , R. O. ir Rusijos Federacijoje besirūpinusio BMK įgijimu asmens kontaktus SMS būdu 2009 m.liepos 22 - 24 d. Šiems kontaktams A. N. naudojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), R. O. - tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje su R. O. kontaktavęs asmuo - tel. Nr. (duomenys neskelbtini). SMS žinučių turinys nurodo, kad susitikimas skysčio pripylimui į automobilio kuro baką buvo numatytas 2009 m. liepos 23 d. 16.00 val. A. N. 5.39 val. parašė sms tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojui, kad R. O. jau atvykęs į sutartą vietą, naudotojas atrašė, kad vairuotojas atvyks 17 val. Apie 19.31 val. A. N. gavo SMS žinutę iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo, kad sekančią dieną A. N. ir R. O. atvyktų į Kauną, kur jiems bus perduoti pinigai tolimesnei kelionei (t. 4, b. l. 122 – 136).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi aukščiau paminėti, o taip pat kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti bei nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertinti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apygardos teismas nuteistųjų A. N. , R. O. ir D. K. padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 266 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, kaip neteisėtą disponavimą 85,837 kg I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (sinonimai benzilmetilketonas, BMK) bei šios medžiagos gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo (kvalifikuota kontrabanda).
Nuteistasis R. O. nesutinka, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, kvalifikuotos kaip padarytos organizuota grupe. Savo poziciją nuteistasis grindžia teiginiu, kad nepakankamai atskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai teisės požiūriu įvertinti neteisingai. Kolegijos manymu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti. Organizuotos grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Kaip matyti iš aukščiau aptartų nuteistųjų parodymų, 85,837 kg I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono kontrabandą 2009 m. birželio mėn. - liepos mėn. 24 d. organizavo nuteistasis D. K. , jis turėdamas R. R. paliktus kontaktinius duomenis susisiekė su nuteistuoju A. N. ir jam pasiūlė vykti į Rusiją ir iš ten kontrabandos būdu pargabenti minėtą prekursorių bei vežti jį į Belgiją, t. y. pasiūlė daryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 266 straipsnio 1 dalyje. A. N. sutiko ir į organizuotos grupės veiklą įtraukė R. O. , kuriam buvo žinoma apie tai, kad šios nusikalstamos veikos organizatorius yra D. K. . Šią aplinkybė patvirtina užfiksuoti nuteistųjų A. N. ir R. O. telefoniniai pokalbiai, taip pat A. N. pokalbis su D. K. (t. 4, b. l. 122 – 136). Kartu paminėti faktai patvirtina, kad tarp visų šių asmenų buvo bendras susitarimas daryti inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jie visi suvokė, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką daro kartu, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis R. O. . Iš nuteistųjų parodymų taip pat matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis: D. K. finansavo nusikalstamą veiką, kontaktavo su prekursoriaus tiekėjais bei informaciją perduodavo A. N. , pastarasis telefonu informaciją perduodavo R. O. , kurio vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis, kaip turintis Rusijos vizą, turėjo vykti automobiliu į šią valstybę ir ten kartu su D. K. užpildęs slėptuvę prekursoriumi grįžti bei kartu su A. N. , gabenti prekursorių per Lietuvos Respubliką į Belgiją. Tai, kad apelianto teigimu, byloje nenustatyta, jog jis kartu su kitais dviem nuteistaisiais kartu parengė nusikalstamos veikos planą, žinojo mechanizmą ir kitas smulkias detales, šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes nėra būtina, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų organizuotos grupės padaryto nusikaltimo sudėtį. Pakanka, kad jie suvoktų, jog veikia kartu ir kiekvienas atliktų jam skirtą vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje. Būtent vaidmenų pasiskirstymas ir yra vienas iš organizuotos grupės skiriamųjų požymių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus aukščiau paminėtus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus faktus, organizuota grupė, kurios veikloje dalyvavo ir R. O. , atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus organizuotai grupei tiek pagal reikalaujamą minimalų joje dalyvaujančių asmenų skaičių, tiek pagal grupės tikslus daryti nusikaltimus, tiek pagal pasiskirstymo užduotimis ar vaidmenimis reikalavimus.
Kartu kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad jis nežinojo ir net bendrais bruožais nesuvokė, kad jo gabenama medžiaga yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius). Nuteistasis mano, kad nors ir nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nenustatytas būtinasis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – kaltė, kuri prekursoriaus kontrabandos bylose pasireiškia tiesiogine tyčia. Kolegijos manymu, toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Pastebėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinė byla Nr. 2K-247/2010). Nors nuteistasis R. O. teigia nežinojęs, kad jis gabeno narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo R. O. padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 266 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai. Sugretinusi visus faktinius duomenis, kurie buvo gauti iš nuteistųjų apklausų, liudytojų I. N. ir N. T. parodymų, transporto priemonės apžiūros, kratų protokolų, slapto sekimo, techninių priemonių panaudojimo protokolų, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti, specialistų išvadų, ir kitų pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje tinkamai atskleistas nuteistojo R. O. padarytos veikos subjektyvusis požymis – suvokimas, jog jis įgijo ir per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kontrabandos būdu gabeno narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių). Pastebėtina, kad iš paties R. O. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, jog jis žinojo apie automobilio bake padarytą slėptuvę skysčiui gabenti, kartu su A. N. pristatė automobilį į servisą šios slėptuvės įrengimui ir iš esmės suvokė, koks kiekis skysčio perdarytame bake telpa. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis R. O. nedviprasmiškai suvokė, kad tolimesni jo veiksmai šiuo automobiliu vežant paslėptus skysčius bus neteisėti. Be to, pats nuteistasis R. O. vyko į Rusiją užpilti kontrabandinį krovinį, dalyvavo D. K. šį skystį pilant į perdarytą automobilio kuro baką (t. 3, b. l. 9 – 11, 20 – 32, t. 5, b. l. 89 - 90). Tokias pat aplinkybes apklausiami patvirtino ir kiti nuteistieji. Svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistasis A. N. parodė, jog važiuojant automobiliu jis užuodė narkotikų kvapą ir apie tai pasakė R. O. (t. 5, b. l. 83). Analogiškus parodymus A. N. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik nurodė, kad kvapą užuodė po pirmo reiso išpylus vežtą medžiagą. Kolegijos manymu, nėra pagrindo netikėti tokiais, šioje dalyje iš esmės nuosekliais nuteistojo A. N. parodymais. Nors nuteistasis R. O. neigia, kad A. N. jam buvo užsiminęs apie narkotikų kvapą, tačiau jis taip pat parodė, kad buvo kalba apie jaučiamą nemalonų kvapą (t. 5, b. l. 90). Dėl šių aplinkybių kolegija nuteistojo R. O. teiginius, jog nebuvo kalbos apie narkotikus, vertina, kaip siekimą švelninti savo teisinę padėtį. Maža to, aplinkybę, jog nuteistasis R. O. suvokė, jog veža narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką, iš dalies patvirtina ir tas faktas jog jiem už šios medžiagos gabenimą buvo pažadėta sumokėti pakankamai nemažą pinigų sumą. Nors nuteistasis R. O. apeliaciniame skunde tvirtina, kad mokėta suma iš esmės atitiko normalų atlygį už eilinį legalaus krovinio pervežimą, tačiau kolegijos manymu ši aplinkybė neturi esminės įtakos, sprendžiant jų kaltės klausimą. Tiek iš paties nuteistojo R. O. , tiek iš nuteistojo A. N. parodymų matyti, jog jų finansinė situacija nebuvo gera ir jiems nebuvo svarbu kokiu būdu uždirbti pinigus. Kaip jau minėta, nuteistieji matydami į automobilį montuojamą slėptuvę, aiškiai suvokė, jog vėlesni jų veiksmai bus neteisėti. Nėra įtikinama nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu pateikta versija, kad jie galvojo jog gabena cheminę medžiagą skirtą indų ploviklio gamybai už kurią numatyti dideli mokesčiai. Kolegijos manymu nelogiška, kad subrendęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, suvokdamas, jog cheminę medžiagą gabens neteisėtai, nepasidomėtų, kas tai per medžiaga bei lengvabūdiškai patikėtų pakankamai mažai pažįstamo žmogaus tvirtinimais, jog tai chemikalai naudojami gaminant indų ploviklį bei, kad už indų plovikliui gaminti skirtos medžiagos gabenimą per valstybinę sieną nustatyti dideli mokesčiai ir todėl pakankamai nedidelį šios medžiagos kiekį (jei laikyti jį ploviklio gamyboje naudojama medžiaga), būtina gabenti kontrabandos būdu iš esmės didelėmis finansinėmis sąlygomis (pirktas automobilis, atitinkama suma sumokėta vairuotojams) bei sudėtingomis konspiracinėmis aplinkybėmis (automobilyje įrengta slėptuvė). Kartu kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog pažadėtų pinigų už prekės pervežimą nuteistieji negavo, šiuo atveju neturi esminės įtakos sprendžiant jų kaltės klausimą. Svarbu tai, kad bylos duomenimis jiems atlygis buvo pažadėtas ir jie tikėjosi, jog jiems bus sumokėta tam tikra pažadėta pinigų suma.
Taip pat atmetamas nuteistojo R. O. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nuosprendyje tinkamai nenustatė, kaip konkrečiai pasireiškė nuteistojo nusikalstamas veikimas, nes teismui nurodžius, jog tiek D. K. , tiek ir R. O. dalyvavo užpilant Rusijoje prekursorių, nenustatyta kas gi realiai prekursorių pylė į automobilį, jei tiek jis, tiek ir kitas nuteistasis tebuvo tokio proceso dalyviai. Tai, kad nuosprendyje nenustatyta, jog pats R. O. būtų pildęs kuro baką prekursoriumi, nepaneigia jo, kaip organizuotos grupės nario vaidmens įgyjant bei gabenant narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką ir nėra esminė aplinkybė kvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką. Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog R. O. vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje, buvo kertant išorinę Europos sąjungos sieną nuvykti į Rusiją, kadangi tik jis turėjo pastarosios valstybės vizą, ten užpildžius automobilio kuro baką prekursoriumi grįžti ir kartu su A. N. šią medžiagą gabenti į Belgiją. Šios aplinkybės nustatytos tiek paties nuteistojo R. O. , tiek nuteistųjų D. K. ir A. N. aukščiau išdėstytais nuosekliais parodymais. Be to, iš paties R. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kuro bako prekursoriumi jis nepildė tik dėl to, kad jam drebėjo rankos, o baką pildė D. K. (t. 3, b. l. 11, 29).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis R. O. , suvokė, kad veikdamas organizuota grupe su kitais nuteistaisiais, įgyja ne mažiau, kaip 85,837 kg I – os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono bei neturėdamas leidimo šią medžiagą gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir norėjo taip veikti, t. y. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis R. O. mano, kad pirmosios instancijos teismas dviprasmiškai vertino jo parodymus, nes nustatydamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. įvertindamas jo parodymus, kaip teisingus ir nuoširdžius, visgi dalyje dėl žinojimo ir suvokimo apie vežamą krovinį jais nepatikėjo. Kolegija iš dalies sutinka su tokiu nuteistojo apeliacinio skundo argumentu. Tačiau konstatuoja, jog aukščiau šioje nutartyje pripažinus, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog R. O. išties bendrais bruožais suvokė vežamo krovinio turinį, apeliacinės instancijos teismui nėra galimybės šį prieštaravimą pašalinti. Toks nuosprendžio prieštaringumas galėtų būti pašalintas tik pripažinus, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo R. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir ją panaikinant. Tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras paduotu apeliaciniu skundu neprašo panaikinti nuteistojo R. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir tokiu būdu pabloginti jo padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Motyvai, kuriais atmetamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai iš kaltinimo nuteistiesiems A. N. , R. O. ir D. K. pašalino ne mažiau kaip 85 kg I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (sinonimai benzilmetilketonas, BMK) kontrabandos 2009 m. liepos 5 – 8 d. laikotarpiu iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respublikos teritoriją, epizodą. Išties, kolegija sutinka, kad byloje yra objektyvūs duomenys, leidžiantys manyti, jog nuteistieji galėjo 2009 m. liepos 5 – 8 d. disponuoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku bei kontrabandos būdu jį gabenti per Lietuvą į Belgiją. Tai patvirtina nuteistųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu garaže, kuriame buvo tvarkomas automobilio kuro bakas, užfiksuoti pokalbiai (t. 1, b. l. 18 – 62), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinys bei GSM ryšio priemonėse išlikusi informacija (t. 1, b. l. 66 – 73, t. 4, b. l. 22 - 27), specialistų išvados apie guminės žarnos, nupjautos nuo automobilio kuro bako 2009 m. liepos 6 d. ir rastos D. K. sulaikymo metu jo naudotame automobilyje (t. 1, b. l. 111 – 116) rūšinę priklausomybę ir ant jos rastus BMK pėdsakus (t. 1, b. l. 119 – 121, 144 - 156). Visgi kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad aukščiau paminėti objektyvūs duomenys nusako visus būtinuosius inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius.
Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo nuteistiesiems inkriminuoti disponavimo ne mažiau kaip 85 kg I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (sinonimai benzilmetilketonas, BMK) bei šios medžiagos kontrabandos 2009 m. liepos 5 – 8 d. laikotarpiu, kadangi byloje iš esmės nėra įrodymų dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų dalyko.
Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad viena iš baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra skirstomi į objektyviuosius ir subjektyviuosius, kurie atitinkamai skirstomi į pagrindinius ir fakultatyviuosius. Pagrindiniai objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai byloje įrodinėjami visada, tuo tarpu fakultatyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai veikos kvalifikavimui turi reikšmę ir yra įrodinėjami tik tada, kai jie numatyti konkrečios nusikalstamos veikos sudėtyje. Nagrinėjamu atveju, BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius), o BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra bet kurios kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius). Abiejų šių BK straipsnių dispozicijose nusikalstamų veikų dalykas aiškiai numatytas, todėl inkriminuojant šias nusikalstamas veikas jis turi būti įrodytas. Visų pirma kolegijos manymu, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamą veiką susijusią su disponavimu narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) būtina nustatyti ar medžiaga, kuria disponavo kaltininkai, išties yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas, tam būtinos specialios žinios. Tačiau šiuo atveju, byloje nėra specialių žinių dėl paminėtu laikotarpiu nuteistųjų įgytos bei galimai kontrabandos būdu gabentos medžiagos sudėties ir kiekio, pati gabenta medžiaga nepaimta ir neapžiūrėta. Iš esmės netgi nėra neginčijamų įrodymų, kad minėta medžiaga apskritai buvo įgyta ir gabenta 2009 m. liepos 5 – 8 dienomis. Pastebėtina, kad pagal nuteistojo R. O. parodymus, 2009 m. liepos 5 – 8 d. epizode į Rusijos Federaciją cheminės medžiagos parvežti vyko R. O. ir R. R. , tačiau skirtingai nei 2009 m. liepos 23 – 24 d. epizode, R. O. pačiame automobilio kuro bako pildymo chemine medžiaga procese nedalyvavo (t. 5, b. l. 89). Taigi jis nematė nei kokia medžiaga, nei koks jos kiekis buvo supiltas į kuro baką. Išties, iš ikiteisminio tyrimo metu garaže, kuriame buvo tvarkomas automobilio kuro bakas, užfiksuotų pokalbių galima spręsti, kad kažkokia medžiaga buvo gabenta, tačiau dalis vežamos medžiagos išbėgo bei svarstoma ar neišbėgo visa medžiaga (t. 1, b. l. 18 – 62). Iš nuteistojo D. K. parodymų matyti, kad Belgijoje automobilis buvo perduotas N. T. , ką pastarasis patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau ir šis asmuo automobilį nuvarė dar kitam asmeniui, kuris bake esančią medžiagą išpylė. Visgi ir N. T. neparodė, kad dalyvavo išpilant minėtą medžiagą iš automobilio kuro bako. Kartu kolegija mano, kad aplinkybė, jog ant guminės žarnos, nupjautos nuo automobilio kuro bako 2009 m. liepos 6 d. ir rastos D. K. sulaikymo metu jo naudotame automobilyje, rasti BMK pėdsakai, šiuo atveju nelaikytina esmine konstatuojant, kad 2009 m. liepos 5 – 8 dienomis išties buvo įgytas ir gabentas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius), nors ir leidžia daryti tokią prielaidą. Tačiau, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokia nuomonė formuojama ir teismų praktikoje (2003 m. birželio 20 d. LAT nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai iš kaltinimo nuteistiesiems A. N. , R. O. ir D. K. pašalino ne mažiau kaip 85 kg I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono kontrabandos 2009 m. liepos 5 – 8 d. laikotarpiu iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respublikos teritoriją, epizodą.
Motyvai dėl nuteistiesiems D. K. , A. N. ir R. O.
Atmetami nuteistojo D. K. gynėjo bei nuteistojo A. N. apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kas būtų leidę D. K. ir A. N. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti jiems švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Visų pirma kolegija konstatuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Taigi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė tik vieną nuteistųjų D. K. ir A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis A. N. ir nuteistojo D. K. gynėjas apeliaciniais skundais prašo papildomai nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir taikyti jų atžvilgiu BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju nuteistieji D. K. ir A. N. savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą ir pripažinti tai jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Išties, byloje yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 – osios valdybos tyrėjos nutarimas, patvirtinantis, jog 105 litai ir 15 ct., už kuriuos įgytos dvi plastikines talpos ir žarna, reikalingos perpilant nuteistųjų gabentą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką, pripažinti proceso išlaidomis (t. 4, b. l. 137). Taip pat byloje yra pateiktas 2010 m. balandžio 19 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kvitas iš kurio matyti, kad šią sumą nuteistųjų vardu sumokėjo advokato padėjėjas (t. 5, b. l. 109). Visgi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso išlaidos nelaikytinos dėl nusikalstamos veikos patirta turtine žala. Proceso išlaidos tai su nusikalstamos veikos tyrimu bei nagrinėjimu teisme susijusios išlaidos. Tuo tarpu sprendžiant turtinės žalos klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, aukščiau paminėtos įrangos įgijimas neatitinka CK 6.249 straipsnyje suformuluotų reikalavimų ir nelaikytinas išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), patirtomis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šios išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos tyrimu, todėl nepripažintinos turtine žala, atsiradusia dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos. Atitinkamai nėra pagrindo šių proceso išlaidų atlyginimo vertinti, kaip turtinės žalos atlyginimą ir šią aplinkybę pripažinti nuteistųjų A. N. ir D. K. atsakomybę lengvinančia. Kartu konstatuotina, kad byloje nustačius tik po vieną nuteistųjų D. K. ir A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo jų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pastebėtina ir tai, kad net nustačius dvi nuteistųjų D. K. ir A. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, iš esmės nebūtų teisinio pagrindo jų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistojo D. K. gynėjas apskritai nenurodo nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatytų aplinkybių, kurios yra būtinos BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu skiriant nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Tuo tarpu nuteistasis A. N. nurodo, kad jis vienas išlaiko mažametę dukrą, kas galėtų būti vertinama, kaip BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Visgi kolegija konstatuoja, kad nuteistojo pateikti dokumentai, patvirtina tik tai, kad jo buvusi sutuoktinė dukros neprižiūri. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad mergaitė išties neprižiūrėta, juolab, kad iš bylos matyti, jog nuteistasis antrą kartą vedęs ir mergaitė visą laiką gyveno su juo ir jo naująja sutuoktine. Kolegijos manymu, vien formalus argumentas, kad dabartinė nuteistojo sutuoktinė nėra įsidukrinusi jo dukters iš pirmos santuokos, negali būti pagrindu konstatuoti, kad nuteistojo dukters nėra kam prižiūrėti bei išlaikyti.
Antra, kolegija mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistiesiems D. K. , A. N. ir R. O. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jiems švelnesnes bausmes. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos nusikalstama veika pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).
Pastebėtina, kad apygardos teismas skirdamas nuteistajam D. K. bausmę atsižvelgė, jog jis padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 4, 5 d.), buvo aktyvus organizuotos grupės narys, finansavo nusikalstamą veiką, kartu įvertinta ir tai, kad draudžiamas pirmtakas (prekursorius) paimtas sunaikinimui, t. y. neišplito. Taip pat teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad D. K. teistas 2009 m. balandžio 14 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 3250 Lt bauda, kuri sumokėta (t. 5, b. l. 107 – 108), taip pat baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 167 -170). Dirba, vedęs, šeimoje du nepilnamečiai vaikai, nesigydė Priklausomybės ligų centruose ar Psichiatrijos ligoninėse bei nėra šių įstaigų įskaitose (t. 2, b. l. 179 – 183). Nors nuteistasis teigia, kad turi dar du pilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, tačiau byloje nėra objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimus padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. K. už disponavimą I – os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 266 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už šios medžiagos kontrabandą skirtina BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę nuteistajam A. N. , teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 4, 5 d.), buvo aktyvus organizuotos grupės narys, buvo vykdytojas, įtraukė į šios grupės veiklą nuteistąjį R. O. , tačiau įvertino ir tai, kad draudžiamas pirmtakas (prekursorius) paimtas sunaikinimui, t. y. neišplito. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis Lietuvoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs, šeimoje du vaikai, vienam jų nustatytas invalidumas. Be to, teismas atsižvelgė, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam A. N. už disponavimą I – os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 266 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už šios medžiagos kontrabandą skirtina BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Apygardos teismas skirdamas bausmę nuteistajam R. O. pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus, veikė organizuota grupe, buvo vykdytojas, tačiau kartu įvertino ir tą aplinkybę, kad draudžiamas pirmtakas (prekursorius) paimtas ir neišplito. Nors nuteistasis teigia, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, tačiau kolegijos manymu, aukščiau išdėstyti motyvai dėl veikų kvalifikavimo, paneigia tokius nuteistojo R. O. argumentus. Taip pat teismas įvertino nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbo, nevedęs. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, teismas atsižvelgė į tai, kad jam nustatytas III grupės invalidumas. Įvertinta, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimus padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistajam nuo 2010 m. liepos 24 d. taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam R. O. už disponavimą I – os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 266 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už šios medžiagos kontrabandą skirtina BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, iš esmės visos nuteistojo D. K. gynėjo bei nuteistųjų A. N. ir R. O. apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės yra pirmosios instancijos teismo įvertintos nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų bei kitų BK VII skyriuje numatytų bausmių skyrimo taisyklių ir remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis dar kartą švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliantų argumentai nelaikytini paneigiančiais būtinybę apginti viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas susijusias disponavimu narkotinių ar psichotropinių pirmtaku bei šios medžiagos tarptautiniu paplitimu bei tinkamai nubausti kaltus asmenis. Kartu apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, t. y. leidžiančiomis daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmių paskyrimas nuteistiesiems prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.).
Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. O. , A. N. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.