- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- e2-179-445/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
- Trečiasis asmuo
- Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovėms Daivai Gvildienei,Gintarei Baziliukaitei,
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus atstovui Aliui Baranauskui,
nedalyvaujant trečiųjų asmenų Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: (1) įpareigoti atsakovą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-10-13 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-10-161013-00024 – išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, pristatytą priestatą, 2016-01-19 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1a1/ž, kurio išorės matmenys apie 2,52 m x apie 2,08 m, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; (2) A. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per 1 punkte nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą A. P., mokėti 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Ieškinyje nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Alytaus skyrius) 2016 m. rugsėjo 9 d. atliko patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. rugsėjo 27 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-1546-(14.2), kuriame nurodė, kad A. P. 2000 metais pradėjo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m rekonstrukciją pagal UAB „Monresta“ 2000 metais parengtą statinio projektą „Gyvenamo namo Zervynų kaime (31a) Varėnos rajone, AtR 153 priestatas su veranda ir sandėliuku“ Nr. 00-08, kuris 2000-10-05 suderintas su Varėnos rajono savivaldybės administracija. Patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) neatitinka projekto sprendinių, t. y. „Kamarėlės plotis padidintas 0,52 m, neatitinka projektinių sprendinių (ne projekte nurodytoje vietoje)“. Atsakovui A. P. 2016 rugsėjo 29 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-160929-00024, kuriame konstatuota, kad A. P. „Prie gyvenamojo namo rytų fasado pusėje, pažeidžiant Varėnos savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus 2000-10-05 suderinto statybos projekto esminius sprendinius. (Statybos įstatymo 2 strp. 93 d.). Suprojektuota kamarėlė pastatyta 2,01 m atstumu nuo projektinės padėties. Kamarėlės ilgis padidintas 0,52 m. Kamarėlei įstatytas langelis rytų fasade – projekte nėra. Projekte numatyta kamarėlės šiaurinėje pusėje durys, natūroje neįrengtos“. 2016 m. spalio 13 d. Inspekcijos Alytaus skyrius surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-10-161013-00024, kuriuo iš statytojo pareikalavo iki 2017-04-13 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. „Išardyti priestatą pažymėtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje 1a1/ž ir perstatyti pagal projektą“. Inspekcijos Kauno departamentas 2017-04-10 gavęs statytojo, atsakovo A. P. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, prašymą patenkino ir terminą pratęsė iki 2017-07-13. Inspekcijos Kauno departamentas 2017-07-26 atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir tą pačią dieną surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-170726-00104, kuriuo nustatė, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad pagal namo rekonstrukcijos metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teisė būti statytoju buvo įgyvendinama, kai: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise, 2) nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas, 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Atitinkamai to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus bei gauti apskrities valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti statinį. Statybos įstatymo, galiojusio namo rekonstrukcijos metu, 2 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, jog rekonstravimas – statybinė veikla, kurios tikslas buvo iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Pagal namo rekonstrukcijos metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.03:1999 ,,Mažųjų statinių projekto rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių įteisinimo tvarka“, 2 punktą mažasis gyvenamasis namas buvo priskiriamas prie mažųjų statinių, o pagal šio reglamento 11.4 punktą mažasis gyvenamasis namas buvo žmonėms gyventi skirtas pastatas, kurio visų patalpų (išskyrus rūsį) <…> bendras plotas buvo ne didesnis kaip 140 m².
Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėjo 2000 metais parengtą namo rekonstrukcijos projektą, kuris 2000-10-05 buvo suderintas su Varėnos rajono savivldybės administracija, tačiau, rekonstruodamas namą, statytojas pažeidė tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. nesilaikė projekto sprendinių ir, turėdamas pareigą pataisyti projektą, to neatliko.
Nuo 2017-01-01 galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas 1.05.01:2017), 48.3 punkte įtvirtinta, jog pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje).
Nagrinėjamu atveju statytojas, rekonstruodamas namą, savavališkai pastatė apie 2,52 m x apie 2,08 m priestatą, 2016-01-19 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 1a1ž, nukrypdamas apie 2,01 m nuo projekto sprendinių, taip pat šio priestato ilgis yra 0,52 m didesnis nei numatytas projekte ir šie pirmiau paminėti nukrypimai Reglamento 1.05.01:2017 48.3 punkto prasme laikytini esminiais nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog supaprastintas rekonstravimo projektas rengiamas nesudėtingojo statinio rekonstravimui, o pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą nesudėtingojo statinio rekonstravimui <...> kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidimas rekonstruoti statinį yra statybą leidžiantis dokumentas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Reglamento 1.05.01:2017 3 priedo 2.2 punkte. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Statytojas, atsakovas A. P., pakeitęs esminius projekto sprendinius, naują statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti namą Inspekcijai nepateikė, todėl pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus atlikti ginčo statybos darbai, neturint leidimo rekonstruoti namą, yra laikomi savavališka statyba.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateiktu atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jis planuodamas ir ruošdamasis rekonstruoti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į visas reikalingas institucijas ir rengė statybos projektą, bei gavo statybos leidimą. Rekonstrukciją pradėjo ir atliko turėdamas visus rekonstrukciją leidžiančius dokumentus, t. y. rekonstrukcijos projektą suderintą su Varėnos rajono savivaldybės administracija ir rekonstrukcijos leidimą. Šių dokumentų pagrindu yra rekonstruotas visas gyvenamasis namas, priestatas su veranda ir sandėliuku. Pradėjus namo rekonstravimo darbus priestatas buvo pastatytas išeinant iš rekonstravimo projekto ir jo pagrindu išduoto leidimo ribų dėl objektyvių, logiškų ir paaiškinamų priežasčių. Šio ginčo priestato rekonstravimo ir statybų eigoje paaiškėjo, kad yra techninių kliūčių rekonstruoti ir pastatyti šį priestatą pagal patvirtintą statinio rekonstravimo projektą. Todėl buvo pastatytas 2,52 m x apie 2,08 m priestatas, nukrypstant apie 2,01 m nuo projekto sprendinių ir šio priestato ilgis yra 0,52 m didesnis nei numatytas projekte. Priestatas rekonstruotas ir pastatytas neženkliai išeinant iš projekto ribų, todėl tai yra tik mažareikšmis pažeidimas bei jis pradėjo ruošti šio ginčo priestato statinio projekto korekciją. Kuomet bus pakoreguotas statinio projektas, jis jo pagrindu sieks gauti statybos leidimą ir to pasekoje priestatas bus pastatyta teisėtai nepažeidžiant normatyvinių teisės aktų ir statybos tvarkos. Atsakovas mano, kad neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, bet pakoreguojant statinio projektą ir jo pagrindu gaunant statybos leidimą.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyrius pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu ir nurodo, kad nemato pagrindo prieštarauti ieškovo ieškiniui bei prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
Atsiliepime nurodoma, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės saugomos ir Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės - Zervynų kaimo gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 10305), teritorijoje. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 3 punktą Kultūros paveldo departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktu statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Departamento Alytaus skyrius, vadovaudamasis Departamento teritorinių skyrių nuostatų, 5.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Alytaus apskrityje, 2017-07-24 patikrino Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirminių projekto sprendinių keitimo projektą (A laida) ir pateikė neigiamą išvadą dėl projekto sprendinių neatitikimo nustatytiems Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimams. Pakartotinai tikrinti projektas pateiktas nebuvo.
Trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu bei prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2016-09-29 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-160929-0024, kuriame buvo konstatuota kad, prie gyvenamojo namo rytų pusėje, pažeidžiant Varėnos savivaldybės administracijos Architektūros ir Kraštotvarkos skyriaus 2000-10-05 suderinto statybos projekto esminius sprendinius, suprojektuota kamarėlė pastatyta 2,01 m atstumu nuo projektinės padėties. Kamarėlės ilgis padidintas 0,52 m, įstatytas langelis rytų fasade, kurio projekte nėra, natūroje neįrengtos kamarėlės šiaurinėje pusėje numatytos durys. Privalomuoju nurodymu iš atsakovo pareikalauta pašalinti akte užfiksuotus savavališkos statybos padarinius iki jame nurodytos dienos. Ieškovo surašyti administraciniai aktai - savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra galiojantys ir nepanaikinti. Atsakovas nors privalomojo nurodymo terminas jam buvo pratęstas, bet jame užfiksuotų nurodymų nustatytu laiku neįvykdė, statybą leidžiančio dokumento negavo. Atsakovas atliko, savavališkos statybos akte užfiksuotus, savavališkos statybos darbus Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje (kompleksinė saugoma teritorija), Zervynų k. (kultūros paveldo vietovė) be supaparastinto rekonstravimo projekto, kurio reikalaujama pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir be statybą leidžiančio dokumento - leidimo rekonstruoti statinį pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą (nesudėtingojo statinio rekonstravimui kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais) bei pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01: 2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 3 priedo 2.2. papunktį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numato pareigą statytojui pasirengti ir patvirtinti (kai to reikalaujama) statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Nurodo, kad įvertinus ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nustatytas aplinkybes bei surašytus administracinius aktus (kurie yra nepanaikinti, nenuginčyti ir galiojantys) darytina išvada, kad atsakovas pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus, namo rekonstrukciją atliko neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl ieškovo ieškinyje pateikti reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, yra teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo visas išlaidas susijusias su šios civilinės bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, kol tinkamai nėra parengtas projektas. Jau atliekamas projekto derinimas ir galima teigti, kad nustatyti pažeidimai bus pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Statybos įstatymo, galiojusio namo rekonstrukcijos metu, 2 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, jog rekonstravimas – statybinė veikla, kurios tikslas buvo iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Pagal namo rekonstrukcijos metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.03:1999 ,,Mažųjų statinių projekto rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių įteisinimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-19 įsakymu Nr. 335 (toliau – Reglamentas 1.07.03:1999), 2 punktą mažasis gyvenamasis namas buvo priskiriamas prie mažųjų statinių, o pagal šio reglamento 11.4 punktą mažasis gyvenamasis namas buvo žmonėms gyventi skirtas pastatas, kurio visų patalpų (išskyrus rūsį) <…> bendras plotas buvo ne didesnis kaip 140 m². Remiantis Statybos įstatymo, galiojusio rekonstravimo darbų atlikimo metu, 16 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija nustatė statinių projektų rengimo tvarką. Atitinkamai Reglamento 1.07.03:1999 22 punkte buvo įtvirtinta, kad mažųjų gyvenamųjų namų statinių projektai turėjo būti rengiami nustatytąja tvarka, t. y. vadovaujantis tuo metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997-11-27 įsakymu Nr. 260, nuostatomis. Pagal namo rekonstrukcijos metu galiojusio Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį statiniai Lietuvos Respublikoje galėjo būti statomi <...> tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą <...> rekonstruoti <...>, o to paties straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, jog leidimų statyti <...> išdavimo tvarką nustatė Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija. Vadovaujantis Reglamento 1.07.03:1999 28 punktu, derinimo dokumentas, šiuo atveju – savivaldybės vyriausiojo architekto (ar jo funkcijas vykdančio savivaldybės tarnautojo), kuriuo buvo suderintas mažojo gyvenamojo namo <...> projektas, kartu buvo ir leidimas <...>, rekonstruoti <...> statinius. Namo rekonstravimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis reglamentavo, kad statinio projektas – normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksinė techninė dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai), skirta statinio statybai įteisinti ir statyti. Atitinkamai to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas apibrėžė, kad statytojo pareiga taip pat buvo esant būtinybei <...> pataisyti statinio projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 32 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad <…> fiziniams asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Nagrinėjamu atveju statytojas, rekonstruodamas namą, savavališkai pastatė apie 2,52 m x apie 2,08 m priestatą, 2016-01-19 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 1a1ž, nukrypdamas apie 2,01 m nuo projekto sprendinių, taip pat šio priestato ilgis yra 0,52 m didesnis nei numatytas projekte ir šie pirmiau paminėti nukrypimai Reglamento 1.05.01:2017 48.3 punkto prasme laikytini esminiais nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių.
Statytojas, pakeitęs esminius projekto sprendinius, naują statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti namą Inspekcijai nepateikė. Taigi ir pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus atlikti ginčo statybos darbai, neturint leidimo rekonstruoti namą, yra laikomi savavališka statyba.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja CK 4.103 straipsnis, Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir Reglamentas 1.05.01:2017.
CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos suteikia teisę Inspekcijai, nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti.
Tiek statybos metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija (2 straipsnio 71 dalis), tiek šiuo metu galiojanti šio įstatymo redakcija (2 straipsnio 46 dalis), numato, kad savavališka statyba tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. P. neginčijo ir nenuginčijo jam surašyto savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo, kurie yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, todėl juose nurodytos aplinkybės dėl savavališkos statybos ir būtinų statybą leidžiančių dokumentų laikomos visiškai įrodytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju akivaizdu, kad rekonstruojamo namo, esančio(duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas A. P., kuriam ir kyla pareiga pašalinti savavališko statybos padarinius.
Kaip minėta, CK 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinamą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Nors šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nuo 2017-01-01 yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas CPK nustatyta tvarka ir be teismo sprendimo, tačiau šiuo atveju tiek savavališkos statybos aktas, tiek privalomasis nurodymas atsakovui buvo surašyti dar iki šių įstatymo pasikeitimų įsigaliojimo, todėl toks privalomasis nurodymas nuo 2017-01-01 savaime netapo vykdomuoju dokumentu, nes jis nebuvo surašytas galiojant dabartinei įstatymo redakcijai. Remiantis iki 2017-01-01 galiojusia Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies redakcija ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 156 punktu, ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdyti atsakovui iki 2017-01-01 surašytą privalomąjį nurodymą, todėl šalinant savavališkos statybos padarinius teismas turi priimti vieną iš sprendimų dėl šio nurodymo įvykdymo, numatyto iki 2017-01-01 galiojusioje Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies redakcijoje. Ieškovės reikalavimas atitinka šios redakcijos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – teismo įpareigojimą išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Tuo tarpu atsakovo A. P. reiškiamas prašymas atitinka minimos įstatymo redakcijos 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą kitą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – teismo teisę leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokia statyba yra galima. Pažymėtina, kad ir šiuo metu tokius pat savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus, kai byla nagrinėjama teisme, numato nuo 2017-01-01 galiojanti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis. Taigi, atsakovui A. P. prašant leisti įteisinti savavališką statybą būtina įvertinti ar ieškovės prašomas taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas šioje byloje yra vienintelis galimas ir ar jis yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D. , bylos Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).
Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog sprendimas įpareigoti statytoją statinį nugriauti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas, Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-270/2012).
Šiuo atveju atsakovo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai nėra draudžiami, ir neprieštarauja jokiems imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Alytaus skyrius nurodęs, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra valstybės saugomos ir Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės - Zervynų kaimo gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 10305), teritorijoje. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 3 punktą Departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. 2017-07-24 patikrino Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirminių projekto sprendinių keitimo projektą (A laida) ir pateikė neigiamą išvadą dėl projekto sprendinių neatitikimo nustatytiems Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimams. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Alytraus skyrius 2017-07-24 rašte Nr. (12.56.-A)2A-585 „Dėl pritarimo projekto A laidai“ nurodęs, kad gyvenamasis namas, kuriam rengiamas projektas, Zervynų kaimo gyvenvietės (10305) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano paveldotvarkos projekte nurodytas kaip kultūros paveldo statinys, todėl vadovauti šio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui turi teisę specialistas, turintis nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą. Projektą derinimui turi teikti statytojas (šiuo atveju A. P.) arba jo įgaliotas asmuo. Kultūros paveldo departamentas taip pat nurodęs, kad pakartotinai tikrinti projektas pateiktas nebuvo. Taigi šiuo atveju nors Kultūros paveldo departamentas ir pateikė neigiamą išvadą dėl projekto sprendinių neatitikimo nustatytiems Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimams, tačiau nenurodė, kad tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje negalima.
Pažymėtina, kad atsakovas planuodamas ir ruošdamasis rekonstruoti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į reikalingas institucijas ir rengė statybos projektą, bei gavo statybos leidimą. Todėl akivaizdu, kad šio ginčo statinio jis nesiekė ir neplanavo pasistatyti savavališkai bei taip pažeisti teisės aktų reikalavimus. Atsakovas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją pradėjo ir atlikau turėdamas visus rekonstrukciją leidžiančius dokumentus t. y. rekonstrukcijos projektą suderintą su Varėnos rajono savivaldybės administracija ir rekonstrukcijos leidimą. Šių dokumentų pagrindu jis rekonstravo visą gyvenamąjį namą, priestatą su veranda ir sandėliuku. Tačiau pradėjus namo rekonstravimo darbus priestatas buvo pastatytas išeinant iš rekonstravimo projekto ir jo pagrindu išduoto leidimo ribų, nes kaip nurodo atsakovas - ginčo priestato rekonstravimo ir statybų eigoje paaiškėjo, kad yra techninių kliūčių rekonstruoti ir pastatyti priestatą pagal patvirtintą statinio rekonstravimo projektą. Priestatas byvo pastatytas 2,52 m x apie 2,08 m, nukrypstant apie 2,01 m nuo projekto sprendinių ir šio priestato ilgis yra 0,52 m didesnis nei numatytas projekte. Atsakovas A. P. atsiliepime nurodęs bei jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad A. P. pradėjęs ruošti šio ginčo priestato statinio projekto korekciją. Pakoregavus statinio projektą, jo pagrindu sieks gauti statybos leidimą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, manytina, kad neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, bet pakoreguojant statinio projektą ir jo pagrindu gaunant statybos leidimą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, jog ieškovės reikalavimas iš karto įpareigoti atsakovą išardyti pristatytą priestatą šioje situacijoje būtų neproporcingas (neadekvatus) jų padarytam pažeidimui ir neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų apginti pažeistas valstybės teises statybos priežiūros srityje, neišlaikytų teisingos visuomenės ir atsakovo interesų pusiausvyros. Todėl atsakovui leistina pasinaudoti teise įteisinti savavališkas statybas įstatymo nustatyta tvarka, ir tik to nepadarius, jis įpareigotinas įvykdyti privalomąjį ieškovės nurodymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu (tiek pagal iki 2017-01-01 galiojusią 14 straipsnio 7 dalį, tiek pagal nuo 2017-01-01 galiojančią 14 straipsnio 9 dalį) savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą kiekvienu atveju parenka teismas, todėl ieškovės reikalavimas nevaržo teismo parinkti kitą tinkamą ir teisingą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Tačiau kitokio savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimas nereiškia, kad ieškovės ieškinys nors kiek yra nepagrįstas, nes bet kuriuo atveju atsakovas teismo sprendimu pagal ieškovės reikalavimą įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Sprendžiant kokį terminą savavališkų statybų įteisinimui nustatyti pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, tačiau ir statytojas turi imtis aktyvių neatidėliotinų veiksmų ir savavališkos statybos padarinius pašalinti kuo greičiau, o ne pasyviai laukti kol kitos institucijos ar kiti asmenys atliks atitinkamus veiksmus. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą ir savavališkai statybai įteisinti reikalingų procedūrų kiekį, jų apimtį, taip pat tai, kad atsakovas A. P. jau yra užsakęs reikalingą projektą, teismas sprendžia, kad dvylikos mėnesių terminas bus pakankamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
CPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo reglamentavimą, siekiant efektyviai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovės prašymu atsakovui skirtina bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai, jeigu jis neįvykdys teismo įpareigojimų per nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą, o to nepadarius neišardys statomų priestatų. Baudos dydis nustatytinas CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas pastatytas neteisėtai, todėl atsakovas turi atlyginti šio proceso metu susidariusias išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 15 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straopsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovės naudai CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindais priteistina 30,81 Eur bylinėjimosi (transporto) išlaidų pagal 2017-12-07, 2018-03-05 ir 2018-04-05 gautus ieškovės prašymus (už atvykimą į teismo posėdžius).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 273 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Leisti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją (parengti pakoreguotą statinio projektą) ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai rekonstruotam gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1/ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatui, kurio išorės matmenys 2,52 m x apie 2,08 m. dydžio.
Jeigu atsakovas per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo negaus statybą leidžiančio dokumento, įpareigoti A. P. savo lėšomis per 3 mėnesius po teismo nustatyto termino savavališkai statybai įteisinti pasibaigimo įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-10-161013-00024 ir išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1M, pristatytą priestatą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1a1/ž, kurio išorės matmenys 2,52 m x apie 2,08 m dydžio, esančio (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.
Jeigu atsakovas per 3 mėnesių terminą nuo jo pradžios neįvykdys nustatyto reikalavimo išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. 3894-0135-1017, pažymėto plane 1A1M, pristatytą priestatą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1a1/ž, kurio išorės matmenys 2,52 m x apie 2,08 m. dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, paskirti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudą po 10 Eur (dešimt eurų) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, naudai, sumokant ją į ieškovės sąskaitą LT 477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,81 Eur (trisdešimt eurų 81 ct) patirtas bylinėjimosi (transporto) išlaidas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210 naudai, šias išlaidas sumokant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą penkiolika eurų (15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.