Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovui advokatui Juozapui Surbliui, išnagrinėjusi pareiškėjo G. K. skundą dėl 2015-01-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimu G. K. paskirta 289 Eur bauda, ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas dvylikai mėnesių už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje padarymą, t.y. už tai, kad jis 2014-12-27, apie 14.53 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį C. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukant galinius automobilio ratus sukinėjosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, keldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais O. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., 81 p., reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto G. K. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2015-01-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba kitaip švelninti administracinę atsakomybę, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti nutarime nurodytų nuobaudų – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka, su jo veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas). Jis pripažįsta ir neneigia, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje, nusprendęs patikrinti savo neseniai pirkto automobilio stabilumo ir savo įgūdžius vairuojant žiemą, todėl vairuodamas atlikinėjo kai kuriuos neįprastus manevrus, ko tikrai nebūtų daręs vairuodamas gatvėmis ir keliais. Motyvo rodyti prieš kitus asmenis savo viršenybę, jis tikrai neturėjo, nenorėjo pažeisti kitų žmonių rimties ir demonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Be to, savo vairavimo įgūdžių žemą partikrinimui bei automobilio stabilumo išbandymui pasirinko būtent erdvią, nuošalią aikštelę, o ne gatvę, ar kelią. Mano, jog šioje situacijoje jam buvo pritaikyta per griežta administracinė nuobauda, nes jokio pavojaus nei aplinkiniams, nei aplinkai, nesukėlė. Manevruojant jis nerodė posūkių, nes nebuvo įprastinių sąlygų, kurios reguliuojamos Kelių eismo taisyklėmis. Kelių eismo taisyklių jis nepažeidinėja, yra dirbantis, stengiasi būti kultūringu ir drausmingu. Teisės vairuoti atėmimas jam sukelia nepatogumus, jam patikėtos atsakingos pareigos, be to, jis pats sau kelia atitinkamus reikalavimus. Esant išvardytoms aplinkybėms, prašo sušvelninti skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. nesutiko padaręs pažeidimą, paaiškino, kad įvykio dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę, tam, kad galėtų išbandyti neseniai pirktą automobilį ir savo vairavimo įgūdžius. Jis pasirinko didelę, erdvę aikštelę, kad nekeltų grėsmės žmonių ir kitų transporto priemonių saugumui. Pažymi, kad jis, būdamas atsakingas asmuo, naują automobilį bandė ne kiemuose, kur gali būti žmonių, bet išvažiavo į užmiestį. Įvykio metu, jis aikštelėje matė žmones, tačiau jie buvo labai toli, kitos transporto priemonės nuo jo automobilio stovėjo dideliu atstumu. Jis, vairuodamas automobilį pasirinko saugų greitį, nė vienas iš žmonių pasipiktinimo jam neišreiškė. Jo veiksmai nesukėlė nesaugios ar kritinės situacijos. Kai tik policijos pareigūnai jam liepė sustoti, jis iškart įvykdė jų reikalavimus. Prašė teismo nutraukti bylą ir panaikinti nutarimą, teismui nusprendus priešingai, prašė netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda yra per griežta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Juozapas Surblys prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

G. K. skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, Kelių eismo taisyklių 81 punktas numato, kad įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.

G. K. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Taigi, pažeidimo, už kurį G. K. nubaustas, konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nors pareiškėjas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis 2014-12-27, apie 14.53 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį C. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo prasukinėdamas ratus, keisdamas vairavimo kryptį, tačiau ginčija, kad jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį sudėtis, tai yra, nesutinka, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški. Pareiškėjas teigia, kad aptariamus veiksmus atliko, siekdamas išbandyti savo naujo automobilio galimybes bei vairavimo tobulinimosi tikslais. Tuo metu automobilių arti nebuvo, taip pat nebuvo ir žmonių, todėl tokiais savo veiksmais jis jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams nesukėlė, kliūčių kitoms transporto priemonėms ar eismo dalyviams, dėl kurių galėjo susidaryti avarinė situacija, nesudarė.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto, byloje esančio, įvykio vaizdo įrašo matyti, jog automobilis C. C., važiuodamas aikštelėje sukasi dideliais ratais, taip pat aikštelės pakraštyje matyti einantys žmonės, važiuojančios ir stovinčios kitos transporto priemonė. Žiūrint vaizdo įrašą, taip pat matyti, kad tarp einančių žmonių, ir pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės atstumas yra pakankamai didelis. G. K. važiavo automobiliu sukant ratus didelėje, erdvioje aikštelėje, pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo pavojingai priartėjęs prie kokio nors kito automobilio, ar einančių pėsčiųjų. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad aptartas pareiškėjo vairavimas negalėtų būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas įstatymo leidėjo supratimu. Ir nors byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. K., vairuodamas transporto priemonę, padarė KET pažeidimą, (važiavo aikštelėje, keisdamas vairavimo kryptį, tačiau nerodė įspėjamojo posūkio signalų), tačiau tai dar nereiškia, jog asmuo tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Remiantis byloje esančių duomenų visuma, teismo vertinimu, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad G. K. vairavo chuliganiškai ir vairuodamas sukėlė pavojingą situaciją, todėl vien aptartų tiek bendro pobūdžio, tiek ir specialių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas esminiu pagrindu asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. nuostatas. Kaip minėta, ATPK 124² str. 2 d. konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Vertinant G. K. inkriminuojamo teisės pažeidimo turinį matyti, kad jam inkriminuojami veiksmai gali būti atliekami tik esant tiesioginiai tyčiai, t.y. asmuo suvokia, jog daro teisės pažeidimą, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes ir jų siekia. G. K. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, iškritus sniegui, tik norėjęs pasitikrinti savo naujai įsigyto automobilio stabilumo galimybes bei savo vairavimo įgūdžius slidžiame kelyje, o įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esantį vaizdo įrašą, manytina, kad ši G. K. versija atitinka faktines bylos aplinkybes.

Vertinant G. K. veiksmus, minėta ir tai, kad ATPK 124² str. 2 d. inkriminavimui svarbu nustatyti ir chuliganiškas asmens paskatas - tai tam tikras pažeidimo darymo priežastis, kai pažeidimas daromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismo vertinimu, šių aplinkybių buvimas G. K. veiksmuose nenustatytas, nes duomenų apie tai, kad įvykio metu ar po įvykio G. K. patikrinimo metu, pareiškėjas būtų elgęsis įžūliai, iššaukiančiai, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog G. K. automobilį aikštelėje vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei, todėl pareiškėjo G. K. vairavimo būdas, sukant automobilį ratais, negali būti vertintinas ir kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, taip pat nenustatyta, kad automobilio vairuotojas rodė nepagarbą aplinkiniams ar vartojo necenzūrinius žodžius.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250 str.). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, ir nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. K. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui, o kitų G. K. kaltės įrodymų nėra, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo G. K. atžvilgiu nutrauktina, o 2015-01-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas naikintinas. Tačiau, atsižvelgiant į paties G. K. parodymus, į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus bei vaizdo įrašą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose įžvelgiami kito administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 d., požymiai. Byloje nustatyta, jog G. K., važiuodamas ratu, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio signalo. Administracinio teisės pažeidimo byla šiuo pagrindu gražintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalie 2 punktu, teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. skundą patenkinti.

2015-01-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo teiseną G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį nutraukti, nenustačius G. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

G. K. veiksmuose nustačius požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimą per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.