- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- N-575-1270-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Nukentėjusysis
- Ž. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios Ž. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2006 m. lapkričio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. dėl ATPK 131 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad ji 2006-11-09 apie 17.16 val. Vilniuje, Pylimo g. nevykdė reikalavimo laukti maršrutinio transporto tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra - ant šaligatvio ar kelkraščio, atidarė sustojusios transporto priemonės dureles sukeldama pavojų bei kliudydama kitiems eismo dalyviams, dėl ko atidarytas dureles kliudė gretimoje juostoje važiavęs automobilis. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Protokole nurodyta, kad S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 94, 192 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu S. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 dalyje, padarymą paskirta 100 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimą. Paaiškino, jog 2006-11-09 Pylimo gatvėje automobiliams stovint ir degant raudonam šviesoforo signalui, praėjo tarp stovinčių automobilių ir norėjo įlipti į antroje eismo juostoje stovintį maršrutinį mikroautobusą. Atidarė mikroautobuso dureles ir jai lipant į automobilį pirmoje juostoje stovėjęs automobilis FIAT pradėjo važiuoti, dėl ko mikroautobuso durelės trenkėsi į automobilio FIAT dureles. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka, jog maršrutinio transporto laukimas ne stotelėje šiuo atveju sąlygojo žalos atsiradimą, nes automobilio FIAT durelės apgadintos ne dėl to, jog ji ne vietoje laukė maršrutinio transporto, t.y. nėra priežastinio ryšio. Taip pat pažymi, jog abejotina pareigūno nuostata laikyti ją keleive, nes pagal KET 30 punktą asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, yra pėsčiasis, o keleivio sąvokos KET iš viso nepateikia. Atsižvelgdama į tai, mano, jog tarp KET 94 punkto pažeidimo ir tarp padarytos žalos nėra priežastinio ryšio, todėl toks pažeidimas neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 131 str. 4 dalį. Tvirtina, jog pareigūnas neteisingai kvalifikavo jos veiką pagal KET 192 punktą, nes jis reglamentuoja vairuotojo elgesį ir taikomas tik jiems.
Nukentėjusioji Ž. T. skundą prašė atmesti. Nukentėjusysis V. N. prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutarimu nutarė skundą patenkinti iš dalies; Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006-11-09 nutarimą, kuriuo S. G. skirta 100 Lt bauda, panaikinti; S. G. pripažinti kalta, padarius ATPK 131 str. 5 d. numatytą veiką, ir skirti jai 15 Lt baudą. Teismas nurodė, kad ATPK 131 str. 4 dalis, už kurioje nurodytos veikos padarymą nubausta pareiškėja, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pėsčiųjų, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Administracinis kaltinimas ATP protokolu pareiškėjai suformuluotas už tokius KET pažeidimus: maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra - ant šaligatvio ar kelkraščio (94 punktas); draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams (192 punktas). Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja neneigia, jog maršrutinio autobuso laukė ne tam skirtoje vietoje, tačiau nemano, jog tai lėmė automobilių apgadinimus, t.y., savo kaltę neigia tuo, jog tarp jos laukimo ne vietoje ir padarytos žalos (automobilių apgadinimo) nėra priežastinio ryšio, o draudimas atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles jai netaikytinas. Teismas pažymėjo, kad KET 11 punktas eismo dalyvį apibūdina kaip asmenį, dalyvaujantį kelių eisme, ir juo yra vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Pėsčiasis pagal KET 30 punktą yra asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Teismas taip pat pažymėjo, kad keleivio sąvoka KET nepateikiama, tačiau keleivis tuo pačiu visada yra ir pėstysis, o keleiviu jis tampa tik tuomet, kai naudojasi ar siekia pasinaudoti keleivinio ar kitokia transporto priemone, pats jos nevairuodamas. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėja neteisi, teigdama, jog KET 192 punktą, kuris patalpintas XVII skyriuje „Sustojimas ir stovėjimas“, gali pažeisti tik vairuotojas. Teismas konstatavo, kad veikai pagal ATPK 131 str. 4 dalį kvalifikuoti, būtina įrodyti tokį eismo dalyvio (šiuo atveju-pėsčiojo arba keleivio) padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Teismas nurodė, jog sutinka su pareiškėjos nuomone, jog tarp jos laukimo ne vietoje ir apgadinimų nėra priežastinio ryšio, nes šiuo atveju ne jos laukimas nenustatytoje tam reikalui vietoje galėjo sukelti ar sukėlė abiejų transporto priemonių sugadinimą. Aptariamoje situacijoje pareiškėjos, kaip eismo dalyvės, siekusios pasinaudoti maršrutinio taksi paslaugomis, taigi, keleivės elgesį reglamentuoja ne KET 94, bet KET 97 punktas, pagal kurį iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Teismas konstatavo, kad pareiškėja ir mikroautobuso vairuotojas paaiškinimuose ir teisme teigė, kad Fiat vairuotoja, prieš tai stovėjusi automobilių sankaupoje, ėmė judėti į priekį tuomet, kai pareiškėja jau buvo atidariusi mikroautobuso dureles, praktiškai įlipusi į jį, nes siekė uždaryti keleivių įlipimui skirtas dureles. Nukentėjusioji Ž. T. teisme nepatvirtino, kad pareiškėja į mikroautobusą lipo jai važiuojant, todėl teismas padarė išvadą, kad pastaroji judėti ėmė tuomet, kai pareiškėja, iš esmės jau įlipusi į mikroautobusą, norėjo uždaryti dureles. Teismas vertino, kad nukentėjusiajai pareiškėjos elgesys (lipimas į mikroautobusą) turėjo būti gerai matomas, nes R. T. buvo pirmoje eismo juostoje, kairėje automobilio pusėje, o pareiškėja į mikroautobusą lipo iš dešinės pusės, t.y., sprendžiant iš eismo įvykio schemos, turėjo būti visai netoli nukentėjusiosios. Net ir padarius prielaidą, kad pareiškėja į mikroautobusą lipo nenustatytoje vietoje, tai nukentėjusiosios kaip vairuotojos neatleidžia nuo pareigos laikytis visų atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Tuo pačiu, pareiškėja aptariamoje situacijoje turėjo galimybę laukti, kol stabdomas šis ar kitas taksi persirikiuos prie šaligatvio, tačiau to dėl skubėjimo nedarė, antra vertus, turėjo suprasti, kad toks jos elgesys gatvėje yra ne tik kad nesaugus jai pačiai, bet ir trukdo kitiems eismo dalyviams, nes, pajudėjus automobilių eilei, tebestovinti ir laipinanti keleivius transporto priemonė bus kliūtis. Todėl teismas vertino, kad buvo priežastinis ryšys ne tarp pareiškėjos KET pažeidimų (KET 97 ir 192 punktų) ir automobiliams padarytų apgadinimų, bet tarp pačios nukentėjusiosios Ž. T. neatsargaus vairavimo ir galimo KET 53, 64, 145 punktų reikalavimų nepaisymo. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti pakankami S. G. kaltės, padarius ne ATPK 131 str. 4 d., o ATPK 131 str. 5 d. numatytą pažeidimą, įrodymai. Todėl teismas nusprendė S. G. veiką perkvalifikuoti (ABTĮ 124 str. 3 d.).
III
Nukentėjusioji Ž. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarimą ir perduoti administracinę bylą iš naujo tirti policijos įstaigai arba palikti galioti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimą. Apeliantė taip pat prašo paskirti autotechninę ekspertizę ir ekspertams užduoti klausimus: 1) koks autoįvykio metu judėjusių transporto priemonių judėjimo mechanizmas, kryptis ir važiavimo greitis iki autoįvykio ir po autoįvykio; 2) kokių KET reikalavimų susidariusioje eismo situacijoje privalėjo laikytis S. G. ; 3) kokia autoįvykio kilimo priežastis. Apeliantės teigimu, S. G. tikrai padarė Kelių eismo taisyklių 94 p. pažeidimą. S. G. nurodė, kad 2006-11-09 Pylimo gatvėje automobiliams stovint ir degant raudonam šviesoforo signalui, praėjo tarp stovinčių automobilių ir norėjo įlipti į antroje eismo juostoje stovintį maršrutinį mikroautobusą. Teigė, kad atidarė mikroautobuso dureles ir jai lipant į automobilį pirmoje juostoje stovėjęs automobilis FIAT pradėjo važiuoti, dėl ko mikroautobuso durelės trenkėsi į FIAT automobilio dureles. S. G. paaiškinime policijai teigė, kad jai lipant į antroje eismo juostoje stovėjusį dėl grūsties mikroautobusą ir norint uždaryti jo dureles, jos neužsidarė, atsisukusi pamatė, kad mikroautobuso durelės yra įsirėmusios į pirmoje eismo juostoje buvusio FIAT markės automobilio dureles ir veidrodėlio tvirtinimo vietą. S. G. pagal automobilių padėtį ir apgadinimus padarė išvadą, kad nukentėjusios automobilis pajudėjo jai uždarant duris. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su tokiu S. G. teiginiu, nes savo 2006-11-09 paaiškinime ji yra nurodžiusi, kad važiuodama pirmąja eismo juosta nedideliu greičiu pajuto smūgį iš antra eile važiavusio mikroautobuso atidaromų durų, pro kurias važiuojamojoje dalyje įlipinėjo moteris. Nukentėjusysis V. N. taip pat be pagrindo nurodo, kad FIAT vairuotoja turėjo gerai matyti, kad į mikroautobusą lipa keleivė. Apeliantė paaiškina, kad įvykio metu lijo ir matomumas buvo labai blogas, o be to ji neprivalėjo dairytis į visas puses ir iš anksto numatyti būsimus eismo dalyvių veiksmus. Pareiškėja neteisi, teigdama, jog KET 192 punktą gali pažeisti tik vairuotojas. Atvirkščiai, šį reikalavimą gali pažeisti visi eismo dalyviai vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Pareiškėjos, kaip eismo dalyvės, siekusios pasinaudoti maršrutinio taksi paslaugomis, keleivės elgesį reglamentuoja KET 97 punktas, kuris iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžia įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taigi KET 97 ir 192 punktų reikalavimų nepaisymas yra pagrindas patraukti S. G. (eismo dalyvį) administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 str. 4 dalį. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai perkvalifikavo pažeidėjos S. G. veiksmus susidariusioje eismo įvykio situacijoje. Teismo nutarime nėra nurodyti jokie S. G. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 131 str., veiką kvalifikuojantys požymiai, todėl teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes nutarime nėra nurodyti motyvai, kurie pašalina pažeidėjos atsakomybę pagal ATPK 131 str. 4 d. ir užtraukia atsakomybę pagal ATPK 131 str. 5 d. Apeliantė pažymi, kad teismas nėra speciali institucija, kuri tiria eismo įvykius ir kvalifikuoja pažeidėjų veiksmus pagal atitinkamus KET pažeidimus bei nustato atsakomybę pagal ATPK. Kadangi tarp eismo įvykio dalyvių ir policijos įstaigos įvyko ginčas, todėl eismo įvykio objektyviam ištyrimui būtinos specialios eksperto žinios, kad nustatyti įvykusio eismo įvykio metu judėjusių transporto priemonių mechanizmą ir pagal transporto priemonių sugadinimus bei kitus administracinės bylos duomenis nustatyti eismo įvykio kilimo priežastį ar priežastis ir tik po to kvalifikuoti eismo dalyvių veiksmus dėl KET pažeidimo ATPK nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. atsiliepimu prašo nukentėjusiosios Ž. T. apeliacinį skundą atmesti; prašymą skirti autotechninę ekspertizę atmesti. S. G. nuomone, Ž. T. šioje byloje nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja. Apie tokį jos procesinį statusą ji nebuvo informuota. Pareiškėja pažymi, kad Ž. T. bylos nagrinėjimo metu keitė parodymus – rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo ir pajuto smūgį, o pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuoti jos paaiškinimai – kad ji stovėjo, kad durys buvo atidarytos ji nematė, gali būti, kad pajudėjo į priekį. Teismas neturėtų remtis tokiais nenuosekliais apeliantės paaiškinimais. Tuo tarpu ji davė nuoseklius paaiškinimus. S. G. teigimu, apeliantė nebuvo atidi, neįsitikino, ar važiuoti bus saugu, todėl ji yra kalta dėl eismo įvykio. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nemotyvuotai perkvalifikavo pareiškėjos veiką. Pareiškėjos nuomone, skirti ekspertizę nėra būtinybės, nes dėl fakto klausimų šioje byloje nėra kilusio ginčo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantės prašymas skirti autotechninę ekspertizę netenkinamas. Teismas vertina, kad transporto priemonių apgadinimo aplinkybes pilnai patvirtina byloje esantys įrodymai ir skirti specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo nėra būtinybės.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė teisės normas.
Šios bylos baigtimi mažiausiai suinteresuotas liudytojas V. N. teisme parodė, kad nukentėjusiosios Ž. T. automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje, kai į mikroautobusą įlipo pareiškėja S. G. , o mikroautobuso durys užstrigo keleivei uždarant duris (b.l. 25). Tokias aplinkybes taip pat patvirtina įvykio dalyvių paaiškinimai, fiksuoti iš karto po įvykio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 10). Tarnybiniame pranešime pareigūnas D. D. nurodė, jog įvykio vietoje Ž. T. teigė nemačiusi atidarytų mikroautobuso durų, gal būt pariedėjo į priekį. Taigi, apeliantės vėlesni paaiškinimai, kad ji visą laika važiavo, paneigiami pastaraisiais įrodymais, o taip pat – transporto priemonėms padarytų apgadinimų pobūdžiu, kurie pagal schemoje fiksuotą aprašymą yra nežymūs (b.l. 12), nors Ž. T. teigimu, ji sustojo tik išgirdusi smūgį. Nežymūs apgadinimai patvirtina, jog nukentėjusioji nevažiavo, o pariedėjo į priekį, kaip tai ir yra užfiksuota pareigūno tarnybiniame pranešime. Pažymėtina ir tai, jog teisme Ž. T. pripažino, kad nepamena, ar ji važiavo, ar stovėjo trinktelėjimo metu (b.l. 24). Kolegijos vertinimu, iš tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas apie transporto priemonių apgadinimų priežastingumą. Nukentėjusioji Ž. T. pariedėdama į priekį, nebuvo pakankamai atidi, o tai ir sąlygojo mikroautobuso atidarytų durų užstrigimą tarp nukentėjusiosios automobilio priekinių durelių ir veidrodėlio.
Pažymėtina, kad šioje byloje teismas sprendžia tik dėl asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakomybės ir nepasisako dėl kitų nagrinėjamo įvykio dalyvių galimai padarytų KET pažeidimų. Spręsdamas dėl S. G. administracinės atsakomybės pagal ATPK 131 str. 4 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jos veiksmai, t.y. mikroautobuso durelių atidarymas antroje eismo juostoje, nebuvo pagrindinė transporto priemonių apgadinimo priežastis, o tai reiškia, kad jos veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų ATPK 131 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo požymių.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 3 d. apygardos administraciniam teismui suteikia teisę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią normą taikė tinkamai ir motyvuotai. S. G. nagrinėjamoje situacijoje kaip pėsčioji ir transporto priemonės keleivė neabejotinai pažeidė KET 97 ir 192 punktų reikalavimus. Tačiau nesant jos veikoje ATPK 131 str. 1-4 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tokia veika pagrįstai perkvalifikuota pagal bendrąją normą, numatytą ATPK 131 str. 5 d. Minėtų KET punktų pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir jų konstatavimui papildomas tyrimas nėra būtinas. Todėl pirmosios instancijos teismui perkvalifikuojant S. G. veiką, administracinėn atsakomybėn traukiamos S. G. teisės bei nukentėjusiosios Ž. T. teisės nebuvo pažeistos.
Kiti nukentėjusiosios Ž. T. apeliacinio skundo bei pareiškėjos S. G. atsiliepimo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Ž. T. šioje byloje yra nukentėjusioji pagal įstatymą, nes jai buvo padaryta žala (ATPK 273 str.). Ji turi visas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nukentėjusiajam įstatymu suteiktas teises, tarp kurių – ir teisė skųsti nutarimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.