Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant pareiškėjams D. Š., atstovaujamam globėjos T. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., atstovaujamo T. Z., ir G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Z. ir O. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu T. Z. paaiškino, kad kartu su vyru V. Z. testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo provaikaičiams. Nežinojo, kad po vyro mirties reikėjo nueiti į notarų biurą, todėl tik kai kreipėsi į jį sužinojo, kad praleistas trijų mėnesių terminas palikimui po jos vyro mirties priimti. T. Z. dukra O. A. gyvena Anglijoje, į Lietuvą negrįžta ir artimaisiais nesidomi. Pareiškėjų tėvo nėra, o kur jų motina, nežinoma. Palaikė pareiškime išdėstytą prašymą ir jį pagrindžiančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų prosenelis V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Paskutinė V. Z. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą deklaravę T. Z., D. Š. ir G. Š. (b. l. 8). S. Z. – T. Z. ir V. Z. sūnus (b. l. 18). Pareiškėjai D. Š. ir G. Š. – vienišos motinos T. Š. vaikai, O. A. anūkai (b. l. 14-15, 19, 20). Kėdainių r. apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimu (b. l. 14-15) neterminuotai apribota T. Š. motinos valdžia į vaikus D. Š. ir G. Š., jų globėja paskirta T. Z.. O. A. deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 21). 2015 m. balandžio 21 d. testamentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. ir T. Z. lygiomis dalimis butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko proanūkiams D. Š. ir G. Š. (b. l. 11, 12, 13). Kėdainių r. 2-ojo notaro biuro notarės O. O. nutarimu atsisakyta priimti iš G. Š. ir D. Š. pareiškimą palikimui priimti, mirus testatoriui V. Z., praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Į bylą pateiktos komunalinių paslaugų, teikiamų butui adresu (duomenys neskelbtini), apmokėjimo kvitų kopijos (b. l. 22-23).

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 str. 1 d.).

Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Pareiškėjų D. Š., atstovaujamo globėjos T. Z., ir G. Š. pareiškime nurodytais, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjai po savo prosenelio V. Z. mirties naudojosi ir prižiūrėjo likusį turtą – jį perėmė ir rūpinosi likusiu turtu, jame gyveno. Taigi, pareiškėjai tokiu būdu išreiškė valią priimti prosenelio jiems testamentu paskirtą palikimą ir jį priėmė juo naudodamasi kaip savu turtu bei faktiškai pradėdami palikimą valdyti, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkai. Suinteresuoti asmenys šių aplinkybių nepaneigė, pareiškėjų prašymui neprieštaravo.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, daro išvadą, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jo provaikaičiai – pareiškėjai D. Š., atstovaujamas globėjos T. Z., ir G. Š., priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti V. Z. priklausiusį turtą, yra nustatytas (CK 5.50 str. 1-3 d., 5.51 str. 1 d).

Juridinis faktas nustatomas palikimo priėmimo pagal testamentą tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamas T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po prosenelio V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami faktiškai valdyti mirusiajam V. Z. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas palikimo priėmimo pagal testamentą tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.