Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-826-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
T-826-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09707-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
A. V.
Byla Nr. T-826-946/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09707-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. lapkričio 21 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. spalio 23 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-297 nutarta taikyti nuteistajam A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis atlikęs numatytą bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

A. V. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono. apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Jonavos rajono. apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, skirta 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 19 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. V. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (51 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį elgėsi tinkamai - drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad A. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam du kartus buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo A. V. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo; nusikaltimo analizė paviršutiniška, teigia, kad kalta sugyventinė; nuteistojo asmens istorijoje yra fiksuota agresyvaus elgesio epizodų prieš savo šeimos narį – sugyventinę, pats neigia, kad smurtavo; teigia, kad geba save kontroliuoti, savitvardą praranda retai, tačiau konfliktų su sugyventine metu nesugebėdavo savęs suvaldyti ir būdamas piktas užpuolė kitus; mano, kad šiuo metu didžiausia jo problema yra vaikai, kurie jam atliekant bausmę liko visai vieni, problemų, susijusių su jo nusikalstamumu neidentifikuoja; kalbant apie ateities tikslus, išlieka labiau abstraktus nei konkretus; linkęs pasitikėti „sveiku savo protu“ ir tiesioginiu patyrimu; apskirtai remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė probacijos sąlygas). Taip pat, sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgtina ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis paleistas iš pataisos namų žada susirasti darbą, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog jis bus įdarbintas, nėra pateikta, kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo galimybėmis lygtinio paleidimo atveju įsilieti į darbo rinką ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik dviem balais, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. V. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 91-297 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 91-297 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis