Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, pensininkė, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji šmeižė žmogų per visuomenės informavimo priemonę.

Tai yra, kaltinamoji B. K., 2013 m. rugpjūčio 27 d. per visuomenės informavimo priemonę laikraštyje „Žemaitis“ paskleidė apie A. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti A. J. ir pakirsti pasitikėjimą, kad kaip nurodyta straipsnyje „Kaimynams susikalbėti nepadėjo net registruoti laiškai“ B. K. nurodė- „Kita A. J. niekšybė-ūkiniame pastate buvusioje krosnyje deginti seni batai, nuo kurių smarvės vienas po kito ėmė kristi jos kalakutai. Vištas jis taip pat nuodijo. Savo akimis matė, kaip kažką joms įmetė, ir šios ėmė dvėsti. Be to, jis vieną jos kalakutą peiliu ar kokiu kitu aštriu daiktu perdūrė“. Tuo kaltinamoji B. K. apšmeižė A. J..

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad ji A. J. nešmeižė. Žurnalistė negerai parašė laikraštyje, ne kalakutai, o vištos pradėjo viena po kitos dvėsti. Ji matė, kaip A. J. įmetė kažko vištoms ir jos greitai lesalą sulesė, ji nespėjo pamatyti, kas ten buvo. Nudvėsusių vištų netyrė. Ji žurnalistei sakė, kad vienas kalakutas nudvėsė ir paskui visus kitus ji išpjovė. Kai A. J. kūreno krosnyje batus, per skylę į jos ūkinį pastatą pateko dūmai ir nuo jų vienas kalakutas padvėsė. Kiti kalakutai nuo dūmų buvo leisgyviai, todėl juos papjovė. Dar vieną kalakutą rado perdurtą. Rašytinių išvadų, nuo ko padvėsė paukščiai neturi. Kiemai yra aptverti ir rakinami, niekas pašalinis prie paukščių patekti negali, o A. J. gali patekti per skylę bendroje jų ūkinio pasato sienoje.

Kad A. J. ardė sieną, yra faktai nustatyti, ir už tai A. J. yra ne kartą baustas.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad kaltinamoji jį nuolat kaltina nebūtais dalykais, bet jis nutylėdavo, nesiskųsdavo. Labiausiai jį įskaudino 2013 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamosios paskelbti jį įžeidžiantys duomenys „Žemaičio“ laikraštyje. Šitie duomenys neatitinka tikrovės, nes jis kaltinamosios paukščių nenuodijo, prie jų prieiti negali, paukščiai yra kaltinamosios ūkiniame pastate ir kieme. Sienos jis neardo, siena griūva pati, nes nuo kaltinamosios stogo bėga vanduo ir ardo sieną. Laikraštyje paskelbti duomenys labai žemina jo garbę ir orumą. Sutikę pažįstami žmonės jį klausinėja apie laikraštyje paskelbtus duomenis, stebisi, kaip tai galėjo būti, jis visiems turi aiškintis, kad taip nebuvo. Dėl to patyrė didelius išgyvenimus.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji yra „Žemaičio“ laikraščio žurnalistė. Jos pačios interpretacijų straipsnyje nėra, kabutėse pažodžiui cituojami B. K. žodžiai, nėra jokių žodžių iškraipymų. Ji galėjo sumaišyti tik naminių paukščių rūšis. Ji B. K. kvietimu buvo nuvažiavusi į vietą, išklausė abi puses. Žurnalisto darbas yra paviešinti faktus, o ne būti kažkieno pusėje.

Liudytoja Z. J. parodė, kad ji žino, jog tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo vyksta nuolatiniai konfliktai. Yra buvę pas juos atvažiavę ugniagesiai, sakė, kad kūrena batus, yra daug dūmų. A. J. sakė, kad per stogą ūkiniame pastate bėga vanduo, jos vyras ėjo taisyti. Buvo atvejis, kai B. K. atvažiavusi į sodą rado išmuštą sienoje skylę, jos žentas ėjo tos skylės užmūryti. B. K. jai pasakojo apie naminių paukščių nuodijimą, sakė, kad matė, kaip A. J. vištoms kažką įmetė, viena višta padvėsė, paskui kita višta padvėsė. B. K. sakė, kad buvo perdurtas kalakutas.

2012-12-11, 2013-08-14 Plungės r. savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimai ir 2013-11-27 Plungės rajono apylinkės teismo nutartis patvirtina, kad nukentėjusysis A. J. ardė jam ir kaltinamajai priklausančio bendro ūkinio pastato sieną ir už tai yra baustas du kartus administracine tvarka. (b.l. 27, 40-42)

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sienoje yra išardyta skylė. (b.l.51-71)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji tyčia, 2013 m. rugpjūčio 27 d., per visuomenės informavimo priemonę-laikraštį „Žemaitis“ šmeižė A. J., paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją: „Kita A. J. niekšybė-ūkiniame pastate buvusioje krosnyje deginti seni batai, nuo kurių smarvės vienas po kito ėmė kristi jos kalakutai. Vištas jis taip pat nuodijo. Savo akimis matė, kaip kažką joms įmetė, ir šios ėmė dvėsti. Be to, jis vieną jos kalakutą peiliu ar kokiu kitu aštriu daiktu perdūrė“, kuri A. J. paniekino ir pažemino, todėl ši jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamoji nurodo, kad jos žurnalistei pateikti faktai yra tikri, kad ji A. J. nešmeižia, tačiau jos nurodomų aplinkybių, kad nuo A. J. krosnyje degintų batų smarvės būtų kritę jos naminiai paukščiai, kad A. J. nuodijo jos vištas ir perdūrė kalakutą, nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl teismas daro išvadą, kad ši per visuomenės informavimo priemonę kaltinamosios paskleista informacija neatitinka tikrovės.

Nors liudytoja Z. J. ir parodė, kad jai B. K. pasakojo apie naminių paukščių nuodijimą, tačiau šias aplinkybes ji nurodė pagal B. K. pasakojimą ir jie nėra paremti jokias kitais buvusį nuodijimo faktą patvirtinančiais duomenimis.

Ugniagesių atvykimas B. K. kvietimu dėl A. J. kūrentos ugnies taip pat nepatvirtina fakto, kad nuo dūmų būtų nugaišę B. K. naminiai paukščiai.

Byloje yra duomenys- 2012-12-11, 2013-08-14 Plungės r. savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimai ir 2013-11-27 Plungės rajono apylinkės teismo nutartis, kad nukentėjusysis A. J. ardė kaltinamosios sieną ir už tai yra baustas. Šie faktai atitinka tikrove, todėl dėl pasakytų žodžių „Negana to, moters teigimu, kaimynas ėmė ardyti abu pastatus skiriančią sieną, gadinti stogą, per kurio plyšius lyjant į vidų teka vanduo“, kaltinamoji išteisintina LR BPK 3 str. 1 d. 1) p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nuolatiniai konfliktai su kaltinamąja dėl bendros ūkinio astato sienos ardymo ir susidariusių ginčų nesprendimo.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bausmės esmės ir paskirties kriterijais, numatytais BK 41 str., bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1, 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad nėra teista, yra pensininkė, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai nedidelę baudą.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamosios laikraštyje paskelbti duomenys yra prasimanymai, jo šantažas. Dėl to jis patyrė neturtinės žalos, didelius išgyvenimus ir nepatogumų, nes reikėjo visiems aiškintis dėl straipsnio turinio, eiti į redakciją klausti, ar turi įrašą, ar tikrai taip B. K. sakė, kaip parašyta, vaikščioti į teismą ir ginti savo garbę, todėl prašo priteisti iš kaltinamosios 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidas.

Kaltinamoji ieškinio nepripažino.

Kaltinamoji yra atsakinga už žalos padarymą nukentėjusiajam, todėl turi žalą atlyginti. (LR CK 6.263 straipsnio 2 d.)

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi neturtinės žalos samprata ir jos atlyginimo dydžio vertinimo kriterijais, nustatytais CK 6.250 straipsnyje.

Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus dėl kaltinamosios paskleistos nukentėjusįjį šmeižiančio turinio informacijos per visuomenės informavimo priemones, ir daro išvadą, kad šie išgyvenimai ir nepatogumai nėra dideli, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, nuolatinį konfliktų kėlimą ir bendrų nuosavybės problemų nesprendimą, ką patvirtina byloje esantys ir policijos pareigūnų tiriant nuolatinius skundus užfiksuoti duomenys (b.l. 46, 48).

Įvertinus visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje bus priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamosios 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamosios priteistinos nukentėjusiajam jo turėtos advokato atstovavimo išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai bausmę-3 MGL (390 Lt) baudą.

B. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį dėl laikraštyje „Žemaitis“ viešai išsakytų žodžių „Negana to, moters teigimu, kaimynas ėmė ardyti abu pastatus skiriančią sieną, gadinti stogą, per kurio plyšius lyjant į vidų teka vanduo“, LR BPK 3 str. 1 d. 1) p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistosios B. K. 500 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 litų advokato atstovavimo išlaidų A. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.