- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- I-3852-629/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 15–16) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovė, LAVL) pareiškėjui neišmokėtą kompensaciją už 2003–2013 m. negautas tarnybinės uniformos dalis, iš viso 1 365,03 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. vykdo tarnybą LAVL (Pravieniškės II), eina Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. 2003–2013 m. laikotarpiu jam nebuvo išduotos visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Visų nuo 2003 m. neišduotų uniformos dalių vertė pagal atsakovės pažymoje nurodytas kainas yra 4 550,11 Lt. Paaiškino, jog LAVL nepateikė visų metų tarnybinių uniformos dalių kainų, todėl vietoje nepateiktų kainų skaičiuota pagal mažiausias kitų visų pirkimų arba apklausos kainas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, nurodo, jog jam priklauso 30 proc. neišduotų uniformos dalių vertės, t. y. 1 365,03 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė LAVL atsiliepime (b. l. 28–29) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
LAVL nurodė, kad pagal Tvarkos 1 p. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 p. reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad 2003–2013 m. pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertinta esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pabrėžė, jog Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pasak atsakovės, pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.
Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. liepos 21d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1063 „Dėl Laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“, kuriame nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuojami sujungimo būdu sujungiant į naują juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Įvykdžius reorganizaciją, naujas juridinis darinys (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) pradėjo veiklą nuo 2011 m. vasario 1 d., todėl LAVL atsakomybė prasideda nuo minėtos datos.
Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo reikalavimus, prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 42, 43).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl LAVL pareigūno E. A. teisės į žalos atlyginimą (kompensaciją) už laiku neišduotas naujas tarnybinės uniformos dalis.
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 str., kurio 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 d. pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 d. nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Tvarka, kurios 1 p. nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 p. nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovė LAVL neginčija fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Pažymėtina, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo priteisti jam kompensaciją už neišmokėtas uniformos dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas remiasi teismų praktika, kurioje aiškinamas žalos atlyginimas tokiais atvejais, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų atlyginta žala už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgdamas į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.
Teismo vertinimu, dėl LAVL veiksmų, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2003–2013 m. laikotarpiu, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Taigi atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Pažymėtina, kad pareiškėjas patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 p. numatytai kompensacijai (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-²⁶¹-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, žalą jis prašo priteisti už tokias neišduotas tarnybinės uniformos dalis: žiemines kepures (neišduotos 2008, 2013 m., vertė – 83,57 Lt), vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2007, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 201,89 Lt), žieminę striukę (neišduota 2011 m. , vertė – 325 Lt), vasarinę striukę (neišduota 2009 m. vertė – 155 Lt), kostiumą (neišduotas 2004 m. vertė – 128 Lt), megztinius (neišduoti 2005, 2009 m., vertė – 220 Lt), kelnes (neišduotos 2010, 2012 m., vertė – 285 Lt), diržą (neišduotas 2009 m., vertė – 53,10 Lt), demisezoninius batus (neišduoti 2005, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 610,82 Lt), žieminius batus (neišduoti 2007, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 641,75 Lt), batelius (neišduoti 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m., vertė – 998,30 Lt), marškinius ilgomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2005, 2009 m., vertė – 168 Lt), marškinius trumpomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2005, 2009, 2011, 2013 m., vertė 375,28 Lt), kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2005, 2007, 2009, 2011 m., vertė – 62,50 Lt), šaliką (neišduotas 2011 m., vertė – 17,70 Lt), pirštines (neišduotos 2007, 2011 m., vertė – 224,20 Lt). Iš viso, pareiškėjo paskaičiavimais, neišduotų uniformos dalių vertė sudaro 4 550,11 Lt, todėl patirta žala sudarytų 1 365,03 Lt (4 550,11 Lt x 30 proc.).
Teismas sutinka su pareiškėjo skaičiavimais tuo aspektu, kad uniformų dalims, kurių kainos tam tikrais metais nėra žinomos, kadangi tais metais tų uniformų dalių pirkimai nebuvo atlikti, taikoma mažiausia žinoma tos uniformos dalies kaina, tačiau teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai nėra visiškai tikslūs. Pažymėtina, kad kelnių kaina 2010 m. nėra žinoma, todėl kelnių verte 2010 m. laikoma kelnių kaina 2012 m., t. y. 95 Lt, o ne 190 Lt, todėl bendra neišduotų uniformos dalių vertė mažintina iki 4455,11 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pateikia ir ne visai tikslius paskaičiavimus už marškinius ilgomis ir trumpomis rankovėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodoma bendra marškinių vertė yra mažesnė už galimą šių uniformos dalių vertę, bendra uniformos dalių vertė nekeičiama.
Kaip minėta, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 336,53 Lt turtinės žalos.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat sprendžia, kad 1 336,53 Lt (4455,11 Lt x 30 proc.) turtinė žalą pareiškėjui priteistina iš LAVL.
Pažymėtina, kad sujungus du ar daugiau juridinių asmenų, jie susivienija į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (CK 2.97 str. 4 d.). Taigi šiuo atveju LAVL, kaip naujas juridinis asmuo, kuris atsirado reorganizavus dvi institucijas ir jas sujungus, perima šių juridinių asmenų teises bei pareigas ir yra atsakingas už pareigas, kurias turėjo tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai. Todėl atsakovės argumentai, kad LAVL atsakomybė prasideda nuo 2011 m. vasario 1 d., t. y. įvykdžius reorganizaciją, atmestini kaip nepagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys, kad LAVL pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti 3 m. senaties terminą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovės LAVL neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš LAVL priteistina 1 336,53 Lt turtinės žalos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. A. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1 336,53 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt šešis litus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.