Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei ir

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autodina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autodona“ dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą pakeisti įmonės pavadinimą taip, kad jis nebūtų klaidinančiai panašus į ieškovo įmonės pavadinimą, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus. Ieškovas nurodė, kad atsakovo pavadinimas yra klaidinamai panašus į 1991 m. liepos 1 d. registruotos ir sėkmingai veikiančios ieškovo įmonės pavadinimą, kuris dėl jo ilgalaikio naudojimo automobilių prekybos srityje tapo žymeniu, ieškovą skiriančiu rinkoje. Ieškovo teigimu, dėl pavadinimų panašumo (skiriasi tik viena raidė) gali būti klaidinami ieškovo klientai; klaidinančio panašumo įspūdį sustiprina ir tai, kad abi bendrovės yra konkurentės, veikiančios mažoje teritorijoje naudotų automobilių pardavimo rinkoje, todėl yra pažeidžiama teisė į ieškovo juridinio asmens vardą, sąžiningą konkurenciją ir bendrovės dalykinę reputaciją. Ieškovas pažymėjo, kad jo teisės pažeidimui konstatuoti pakanka tik klaidinimo galimybės, todėl nebūtini įrodymai apie suklydimo faktą(-us).

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, šalių pavadinimai iš tikrųjų panašūs, tačiau neklaidinantys. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė faktinių suklaidinimo ar suklydimo atvejų, todėl šiuo atveju kalbama tik apie hipotetinę suklydimo galimybę. Be to, didžioji ieškovo pajamų dalis iš naujų Opel automobilių pardavimo; tokia rinkos situacija, atsakovo nuomone, paneigia vartotojo suklydimo galimybę. Atkreipęs dėmesį į tai, kad žymuo ar jo elementas gali neturėti visiškai jokio skiriamojo požymio, turėti silpną, stiprų arba vidutinį skiriamąjį požymį, atsakovas nurodė, kad šalių pavadinimų elementas „auto“ vertintinas kaip silpnas skiriamasis požymis, nes juo duodama užuomina į parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų rūšį. Pateikęs duomenų apie Lietuvos Respublikoje įregistruotų daugiau įmonių su panašiais pavadinimais, atsakovas pažymėjo, kad tokia faktinė situacija rinkoje (kai egzistuoja daug įmonių su fonetiškai panašiais pavadinimais) rodo, jog tokį pavadinimų panašumą rinkos dalyviai suvokia kaip teisėtą, ir kad vidutiniškai apdairūs vartotojai yra pakankamai atidūs identifikuodami tiek fonetiškai, tiek ir vizualiai panašius įmonių pavadinimus.

Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Civilinio kodekso 2.42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nurodytų teisės normų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo įmonė UAB „Autodina“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1991 m. liepos 1 d. (b. l. 20). Atsakovo įmonė UAB „Autodona“ įsteigta ir įregistruota 2016 m. rugpjūčio 9 d., t. y. vėliau negu ieškovo įmonė (b. l. 4, 19, 40-41). Teismas sutinka su abiejų ginčo šalių argumentais, kad nagrinėjami įmonių pavadinimai yra panašūs – iš aštuonių pavadinimo raidžių skiriasi tik viena raidė. Pažymėtina, kad vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems ribojimams dėl jo panašumo į kito juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuojantis panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis visuomenę. Spręsdamas šalių ginčą dėl vertinamojo pobūdžio aplinkybės, ar toks pavadinimų panašumas (ir kartu jų skirtumas tik viena raide) gali būti klaidinantis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pavadinimai skiriasi pakankamai skirtingomis, kitaip tariamomis, nepanašiomis balsėmis i ir o. Be to, svarbu ir tai, kad šios skirtingos balsės yra būtent pavadinimo kirčiuojamame skiemenyje, t. y. jas tariant būtent ir kirčiuojamas-akcentuojamas šių raidžių (kartu ir viso pavadinimo) skirtumas. Ši aplinkybė teikia pagrindą konstatuoti, kad šalių pavadinimai nors ir yra panašūs, tačiau turi pakankamai aiškų-akcentuotą skirtumą (nors ir viena raide). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitokių žodžių (turinčių analogišką kaip nagrinėjamu atveju panašumą) akivaizdžius skirtumus, pavyzdžiui, bitas-botas, rimas-romas, kitas-kotas, rikas-rokas, giga-goga. Taigi balsių i ir o skirtumas yra pakankamai pastebimas, todėl nagrinėjamo įmonių pavadinimų panašumo teismas vis dėlto nevertinta kaip klaidinančio.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo įmonė verčiasi daugiausiai naujų ir, be to, naujų būtent Opel automobilių prekyba (b. l. 54-56, 109), o atsakovo įmonė prekiauja naudotais įvairių gamintojų automobiliais ir jų dalimis (b. l. 7, 57-60). Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad vartotojas, kuris siekia-ketina įsigyti naują Opel automobilį, susipažinęs su atsakovo teikiamų automobilių pasiūla (net jeigu ir būtų prieš tai supainiojęs nagrinėjamas įmones dėl jų panašaus pavadinimo), negalės nesuvokti, kad atsakovo įmonė neprekiauja naujais Opel automobiliais. Kitas vartotojas, kuris siekia-ketina įsigyti naudotą ar netgi naują, tačiau ne Opel markės automobilį ar jo detalių, susipažinęs su ieškovo teikiama pasiūla, taip pat negalės nesuvokti, kad pas ieškovą jis neras jį dominančio ne Opel markės automobilio ar jo detalės. Taigi šalių vykdoma veikla nors ir turi bendro pobūdžio panašumą (kad jų veikla susijusi su automobilių ar jų detalių prekyba), tačiau nurodytas veiklos skirtumas turi esminę reikšmę atskiriant šių įmonių (jų teikiamų prekių ir paslaugų) potencialius vartotojus. Nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčo šalys vis dėlto nėra konkurentai, juolab tiesioginiai konkurentai.

Viena vertus, sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovo įmonę įsteigė UAB „AG Baltic Group“, o ne dabartinis bendrovės akcininkas ir vadovas D. Š. (b. l. 104-105). Kita vertus, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodyta UAB „AG Baltic Group“ verčiasi juridinių asmenų steigimu bei pardavimu ir kad D. Š. prašymu nurodyta bendrovė įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Autodona“ jos perleidimo D. Š. tikslu (b. l. 139-143). Šios aplinkybės patvirtina atsakovo argumentus, kad atsakovo įmonės pavadinimas siejamas vis dėlto su bendrovės akcininko vardu, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovo įmonės nesąžiningą pa(si)vadinimą neva siekiant (tik) turėti panašų pavadinimą į sėkmingai veikiančios ieškovo įmonės pavadinimą. Remiantis nurodytų motyvų visuma, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į atsakovo nesąžiningus veiksmus, sąžiningos konkurencijos ir (ar) ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimą. Kadangi ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo, tai ieškinys atmestinas.

Priimant sprendimą ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovo priteistina 2178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 168-173). Atsižvelgdamas į atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, tiek faktinių, tiek teisinių atsikirtimų gausą, taip pat į pateiktų įrodymų (faktinės medžiagos) gausą (b. l. 61-97), teismas tokio išlaidų dydžio nevertina kaip neproporcingo ar nepagrįstai didelio, todėl šių išlaidų nemažina. Valstybei iš ieškovo priteistina 7,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autodona“, j. a. k. 304334858, iš ieškovo „Autodina“, j. a. k. 120726810, 2178 (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo „Autodina“, j. a. k. 120726810, 7,31 Eur (septynis eurus 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.