- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- T-53-491/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio prašymą į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismų sprendimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų. Į jam paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. birželio 26 d. (taip pat ir vykdant Europos arešto orderį).
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas pagal BK 164 straipsnį areštu 40 parų.
To paties teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo tenkintas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistajam R. K. paskirtų ir jo neįvykdytų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, minėtais nuosprendžiais R. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos jas apimant ir jam buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Į jam paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. birželio 26 d. (taip pat ir vykdant Europos arešto orderį) bei bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį.
Atsiliepimas
Toje pačioje nutartyje apylinkės teismas pasisakė ir dėl nuteistojo R. K. atsiliepime į Vilniaus pataisos namų teikimą suformuluotą reikalavimą jam Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti ir su bausmėmis, jam paskirtomis (duomenys neskelbtini) teismų 2014 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiais. Apylinkės teismas šį nuteistojo reikalavimą atmetė motyvuodamas tai tuo, kad šie (duomenys neskelbtini) teismų nuosprendžiai nebuvo pripažinti ir suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, todėl jais paskirtų bausmių subendrinimas nėra galimas. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistojo R. K. skundą dėl šios apylinkės teismo nutarties taip pat atmetė.
Šalies argumentai
Šioje byloje nagrinėjamu prašymu nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti: 1) (duomenys neskelbtini) teismo teisėjo sprendimu jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d.; 2) 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jo atliktą pagal (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendį; 3) 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jo atliktą pagal (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendį. Šiame prašyme nurodoma, kad po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarčių priėmimo įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnio pakeitimai bei buvo priimtas Europos Teisingumo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas Byloje C-221/19, kas sudaro pagrindą į nuteistajam R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo, (duomenys neskelbtini) Respublikos teismų sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į šį prašymą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas prašo šio prašymo netenkinti. Prokuroras nurodo, kad BPK 365⁵ straipsnio pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. gruodžio 19 d., neturi jokios įtakos nuteistojo R. K. teisinei padėčiai, kadangi šis straipsnis buvo papildytas tik dėl sprendimų konfiskuoti turtą. Prašyme paminėtame Europos Teisingumo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendime Byloje C-221/19 pažymėta, kad vykdančioji valstybė – valstybė narė, kuriai perduodamas nuosprendis jį pripažinti ir vykdyti. Šiuo atveju prašymas į Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti Europos Sąjungos valstybių narių paskirtas ir jau atliktas laisvės atėmimo bausmes bei sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį yra nepagrįstas, nes prašyme minimi Europos Sąjungos valstybių narių sprendimai bei nuosprendžiai nebuvo pripažinti ir suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Šiuo atveju Lietuvos Respublika nėra vykdančioji valstybė, t. y. valstybė narė, kuriai perduodamas nuosprendis, sprendimas jį pripažinti ir vykdyti.
Prašymas netenkinamas.
Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašo į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką (pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį) įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką bei jo atliktų bausmių laiką pagal (duomenys neskelbtini) teismų 2014 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžius. Tam pagrindo nėra.
Pažymėtina, kad BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos formuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes asmenims nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, tačiau yra ir tokių teisinių situacijų, kuomet tas pats nuteistasis yra nuteistas ir Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir užsienio šalies teismo nuosprendžiu. BK 63 ir 64 straipsniuose nenurodyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu.
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme būtų tuomet, jei nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvos Respubliką dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais.
Pasisakant dėl bausmių bendrinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo šiuo atveju, visų pirma, pažymima, kad Įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės suderinimą su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis BK nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Taigi teismas, tik išsprendęs klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo, turi teisę ir pareigą išspręsti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, vadovaudamasis bausmių bendrinimą reglamentuojančiomis BK 63, 64 straipsnių nuostatomis, po ko, esant pagrindui, į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuteistojo faktiškai atliktą bausmę.
Šiuo atveju nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, jų nepateikė bei nenurodė ir pats R. K. ar jo gynėjas, kad prašyme jų nurodomi (duomenys neskelbtini) teismų nuosprendžiai buvo pripažinti ir suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Taigi, subendrinti skirtingų šalių (Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir jau po to spręsti dėl jais paskirtų bausmių įskaitymo į nuteistojo faktiškai jau atliktą bausmės laiką nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. Bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nors tokia išvada nesutampa su nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, tai nesudaro pagrindo jų prašymo tenkinimui.
Taip pat nėra pagrindo į nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti ir jo laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką (duomenys neskelbtini). Iš bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. R. K. išbuvo dėl (duomenys neskelbtini) padarytų veikų. Taigi, šis laikotarpis negali būti įskaitytas į nuteistajam R. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytą galutinę subendrintą bausmę.
Išaiškinimą, kad nėra galimybės bausmės, paskirtos Lietuvos Respublikoje priimtu nuosprendžiu, subendrinti užsienio valstybės nuosprendžiu paskirta bausme, jei tas nuosprendis nėra pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, pakartojo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartyje Nr. 2K-113-489/2021. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bet kokia intervencija į užsienio valstybės teismo priimtą, nesant tarptautinėje ir (ar) Europos Sąjungos teisėje nustatyto pagrindo, yra negalima (Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Apibendrinant darytina išvada, kad nei tarptautiniai, bei nacionaliniai teisės aktai kol kas nenumato nuostatų, įpareigojančių subendrinti keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, kol šios Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendis nebuvo pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Šioje byloje nėra ir pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį reikalaujamo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų pateiktų kreipimųsi dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmių, paskirtų ir visiškai ar iš dalies įvykdytų R. K. šiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Skunde minimi BPK 365⁵ straipsnio pakeitimai ir Europos Teisingumo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendime Byloje C-221/19 pateiktas išaiškinimas būtent ir susijęs su vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimu ir vykdymu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, o tokia procedūra šiuo atveju nebuvo inicijuota. Dėl šių priežasčių nuteistojo R. K. ir jo gynėjo prašymo tenkinimui pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio prašymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.