- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 1-172-743/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42753-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. rugpjūčio 20 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – motiną D. M., kuriai buitinio ginčo metu du kartus delnu trenkė per veidą, dėl ko ši griūdama galva atsitrenkė į krosnį, tuo sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.
Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais.
Kaltinamojo G. M. parodymais (b. l. 50–51), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama D. M.. Š. m. rugpjūčio 20 d. po pietų išėjo į (duomenys neskelbtini) mstl., kur su pažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus apie 19 val. grįžo namo. Tuo metu namuose buvo taip pat neblaivi motina, kuri pradėjo priekaištauti, liepė eiti atsigulti ir daugiau negerti, nes rytoj reikia į darbą. Kadangi buvo neblaivus, todėl pradėjo su motina konfliktuoti, liepė jai nenurodinėti, ką jis turi daryti ir kaip elgtis. Ginčo metu buvo gyvenamojo namo kambaryje, motina stovėjo priešais jį. Būdamas neblaivus nesusivaldė ir dešinės rankos delnu sudavė motinai du smūgius per veidą. Matė, kaip po šių jo smūgių ji parkrito ant žemės, tačiau iškart apsisuko ir išėjo iš kambario, nuėjo į lauką parūkyti, todėl kas vyko toliau nežino. Supranta, jog nuo jo suduotų smūgių motinai buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi nors smūgiai buvo suduoti delnu, tačiau jie buvo pakankamai stiprūs. Grįžęs iš lauko nuėjo į savo kambarį ir atsigulė, o po kurio laiko jį pažadino atvykę policijos pareigūnai. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailis. Taip pasielgė todėl, kad būdamas neblaivus nesusivaldė, supyko, jog mama jam nurodinėja, kaip turi elgtis. Blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Stengsis, jog tai daugiau nepasikartotų.
Protokolu–pareiškimu (b. l. 1–2), iš kurio matyti, jog pareiškėja D. M. pranešė, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus G. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus delnu du kartus sudavė jai per veidą. Nuo suduotų smūgių ji pargriuvo, griūdama galva atsitrenkė į krosnį, jautė fizinį skausmą.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 15–17), iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. pagal gautą pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog neblaivus G. M. sudavė motinai du kartus į veidą. Fiksuotos dvi žymės veide, įvardijamos kaip patinimai.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18–21), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), D. M. gyvenamojo namo kambaryje, kurio dešinėje pusėje yra koklinė krosnis ir durys.
Nukentėjusiosios D. M. parodymais (b. l. 26–27, 30–31), iš kurių matyti, kad G. M. yra jos sūnus, jie gyvena kartu, (duomenys neskelbtini). Š. m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. sūnus grįžo namo neblaivus Ji taip pat buvo neblaivi. Kiek suprato, sūnus dar norėjo išgerti, tačiau ji matė, jog jis jau stipriai girtas, ir pasakė, kad užteks gerti ir kad eitų miegoti, nes rytoj reikia į darbą. Tarp jų kilo buitinis ginčas, sūnus pradėjo jai priekaištauti, jog nenurodinėtų, kaip jis turi elgtis. Konflikto metu, būnant gyvenamojo namo kambaryje, G. sudavė jai du smūgius delnu į veido sritį. Nuo suduotų smūgių ji pargriuvo, atbula krisdama galva atsitrenkė į už jos buvusią krosnį, jautė fizinį skausmą. Daugiau smūgių sūnus jai nesudavė, jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Pretenzijų sūnui G. M. neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo (b. l. 34), iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. 21 val. 04 min. G. M. nustatytas 2,84 promilių girtumas, 21 val. 10 min. D. M. nustatytas 3,18 promilių girtumas.
Informacija apie asmens duomenis (b. l. 67), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji D. M. yra kaltinamojo G. M. motina.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešuosius darbus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 100–102, 103).
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. M. neteistas (b. l. 70–71), baustas administracine tvarka (b. l. 83–92), nedirba (b. l. 93), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 98).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima vidurkiui viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, smurtavo prieš savo motiną, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, vieną sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (vieną parą), galutinę bausmę nustatyti 174 (vieną šimtą septyniasdešimt keturias) valandas viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, G. M. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti G. M., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.