Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1971-12-20 Kauno miesto Požėlos rajono apylinkės teismo pagal BK 148 str. 2 d., 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 225 str. 1 d. - 5 metams laisvės atėmimo; 2) 1978-02-24 Kauno miesto Požėlos rajono apylinkės teismo pagal BK 90 str. 2 d., 241 str. 1 d., 207 str. 1 d. - 4 metams laisvės atėmimo; 3) 1983-03-16 Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str., 147 str. 2 d. - 5 metams laisvės atėmimo; 4) 1992-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 6 p., 8 p., 148 str. 2 d. - 15 metų laisvės atėmimo; 5) 2004-04-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. - 3 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; 6) 2006-02-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. - 5 metams laisvės atėmimo. 2010-08-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. lygtinai paleistas 5 mėnesiams 26 dienoms; 7) 2013-09-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 val.; 8) 2014-06-05 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 30 parų arešto, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto. 9) 2014-07-04 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d.- paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėn. laisvės atėmimo, 2015-03-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės atlikimo ir paleistas iš pataisos namų, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015-09-07 apie 16.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su kartu tame pačiame bute gyvenančia A. K. metu, skutimosi peiliuku tyčia rėžė jai per kairįjį riešą, tokiu būdu padarė jai pjautinę žaizdą kairio riešo srityje su ilgojo delno raumens sausgyslės sužalojimu, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis A. S. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo nesunkiai sutrikdžius A. K. sveikatą prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas girtas įpjovė su peiliuku A. K., nors nenorėjo to padaryti. Ji nėra jo sugyventinė, nors gyvena ir kartu viename bute. Įpjovė jai su skutimosi peiliuku.. kaip pas jį tas peiliukas atsirado, nežino. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Konflikto metu ir nukentėjusioji buvo neblaivi. Konfliktas įvyko, kai ėjo į tualetą. Jis ėjo į tualetą, o Ana išeidinėjo iš tualeto. Kai susitiko tarp durų, tai neprasilenkė. Tada gal ir perbraukė peiliuku jai. Tiksliai nežino kaip viskas atsitiko. Tą peiliuką rankoje turėjo, nes gal aš kažką norėjo su juo daryti. Matė, kad nukentėjusiajai po to iš rankos truputį bėgo kraujas. Po įvykio tą peiliuką padėjo ant lentynos tualete. Pripažįsta, kad sutrikdė sveikatą. Po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiąja, j pas jį ir toliau gyvena. Jų santykiai po įvykio geri, piktumo nėra. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė dėl to. Ji atleido jam. Įvykio metu nukentėjusiajai negrasino, nieko grasinančio nesakė, jos nužudyti nenorėjo, o ir nebuvo už ką.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad A. S. anksčiau buvo padaręs jai nedidelį sužalojimą, todėl ji buvo parašiusi ant jo pareiškimą. Vėliau su juo pakalbėjusi nuėjo į policiją ir paprašė, kad nepradėtų bylos. Tada, kai atėjo atsakymas, kad byla nutraukta, rugsėjo 7 d. jis jai perpjovė ranką. Dar pasakė, kad „dabar už viską atsiimsi“. Gal jis už bylą norėjo atkeršyti jai. Gal jam girtam taip pasirodė. Kai ji buvo nuėjusi į tualetą, jis gulėjo lovoje. Būnant jai tualete jis pradėjo trankyti tualeto duris. Kai ji išėjo iš tualeto, negalvojo, kad jis taip gali padaryti. Jis iš karto pjovė jai, sužalojo su peiliuku ją. Kadangi su kaire ranka stūmė duris, tai tą ranką ir sužalojo. Po kiek laiko jis prašė jos atleidimo. Dar jai sakė „dabar tu padla už viską atsiimsi“. Ji mano, kad jis taip pasakė dėl tos bylos. Jis pasakė tik tą vieną sakinį, daugiau nieko. Ji iš karto pasiėmė skudurą, užsidėjo ant rankos. Kai atėjo į kambarį ir pradėjo rengtis, tai S. jau gulėjo. Kai perpjovė ranką, ji ramiai apsirengė ir išsikvietė greitąją. S. tuo metu gulėjo savo lovoje. Įvykio metu B. beveik girtas miegojo. Įvykio metu išsigandusi buvo tik dėl to momento, kai perpjovė ranką. Išsigando dėl savo sveikatos. Mano, kad jeigu jis būtų norėjęs ją nužudyti, tai būtų puolęs ne su peiliuku, o su peiliu. Bijojo, tik dėl to, kad nesunkiai sutrikdys sveikatą.

Liudytojas M. B. parodė, kad ja sakiusi, kad jam girtam būnant ir miegant, ji norėjo eiti į tualetą, o jai beužsidarant duris, S. brūkštelėjo jai peiliuku per ranką. Viską sužinojo tik, kai ji grįžo iš klinikų. Kai grįžo S., jie buvo susėdę už stalo, pakalbėjo, jis atsiprašė nukentėjusiosios. Jam nukentėjusioji pasakojo, kad A. S. atidarinėdamas duris rėkė, kad užmuš ar kažką panašaus. Apie S. pasakyti nieko blogo negali.. Kai išgeria, tai S. būna agresyvus. Jis koliojasi, nes jam nepatinka, kad jie gyvena kartu, bet nesimuša.

Be kaltinamojo A. S. parodymų, nukentėjusiosios A. K. ir liudytojo M. B. parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Protokole – pareiškime nurodoma, kad A. K. pareiškė, jog 2015-09-07 apie 16.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), A. S., sakydamas jai, kad ji dabar už viską atsiims, ką ji suprato kaip realų grasinimą, rankoje laikomu skutimosi peiliuku du kartus rėžė jai per kairį riešą (b.l. 21).

2015-09-07 apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta: marškinėliai ir rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis (b.l. 12-13; 14-18).

Akistatos su A. S. metu, A. K. parodė, kad 2015-09-07 apie pietus grįžo su M. B. iš policijos po apklausos namo pas A. S., susitaikė ir ta proga išgėrė litrą degtinės. Tuomet visi nuėjo miegoti. Ji užsimanė į tualetą ir nuėjusi ten užsirakino. Tuojau į duris pradėjo belstis A. S., sakydamas, kad ir jam reikia. Kai ji atidarė kaire ranka duris, A. S. sakydamas „Padla, už viską atsiimsi“ ar kažką panašiai, pakėlęs savo dešinę ranką su kažkuo jai brūkštelėjo per kairį riešą ir ją sužalojo. Tuo momentu jis atrodė labai ramiai, be jokių emocijų, o tai padaręs iškart nuėjo į virtuvę atsigerti ar panašiai. M. B. tuo metu miegojo lovoje už spintos (b.l. 26-27).

2015-09-08/2015-11-13 Specialisto išvadoje Nr. G2527/15(02) A. K. konstatuota pjautinė žaizda kairio riešo srityje su ilgojo delno raumens sausgyslės sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu pjaunančiu daiktu ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo A. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-09-07 (b.l. 57).

2015-09-07 17:19 val., testo alkoholiui protokole Nr. 8288 nurodoma, kad A. S. nustatytas 0,81 promilių girtumas (b.l. 76).

BK 138 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia skutimosi peiliuku įpjovė A. K. į kairę ranką, dėl ko jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 str. 1 d.

A. S. parodymai teisme iš esmės atitinka tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, specialisto išvadoje bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotus įrodymus. Jis, kaip matyti, iš esmės prisipažino visiškai nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiosios sveikatą, kai skutimosi peiliuku perpjovė jai ranką, todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas jį pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

A. S. buvo atiduotas teismui jį kaltinant padarius ir nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., kuris buvo inkriminuojamas A. S. kartu su jau minėtu nusikaltimu, numatytu BK138 str. 1 d.

Šio kaltinimo esmė buvo ta, kad A. S. buvo kaltinamas dėl to, kad tuo pačiu metu, kai nukentėjusiąją A. K. sužalojo skutimosi peiliuku, jis jai pasakė, kad niekada jai neatleis ir tokiu būdu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. S. 2015-09-07 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su kartu tame pačiame bute gyvenančia A. K. metu, nors skutimosi peiliuku tyčia ir sutrikdė jai sveikatą, kai juo rėžė jai per kairįjį riešą, tačiau konflikto metu, būdamas supykęs bei sakydamas jai, kad ji dabar už viską atsiims, negrasino jos nei nužudyti, nei sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kadangi objektyviai nebuvo išsakyta jokio pavojingo grasinimo, o nukentėjusiajai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad A. S. konflikto metu išsakyti žodžiai gali būti kaip nors realiai įgyvendinti realiai kėsinantis į jos gyvybę ar sveikatą, norint ją sunkiai sutrikdyti.

Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę ir nusistovėję pakankamai artimi ir draugiški santykiai, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji bei jos sugyventinis gyvena viename bute, tarp jų ir anksčiau yra buvę konfliktų, dėl kurių būdavo kreipiamasi ir į policiją, tačiau konfliktai buvo išsprendžiami taikiai, abi pusės susitaikydavo. Pati nukentėjusioji duodama parodymus taip pat negalėjo patvirtinti ir įtikinamai paaiškinti, ar kaltinamojo išsakytais žodžiais jai buvo grasinama. Kaip ji parodė, jeigu ir buvo, tai tik nesunkiai sutrikdyti sveikatą, kas ir buvo konstatuota. Tačiau atsakomybė pagal BK 145 str. 1 d. už grasinimą padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą nekylą, o už jo padarymą atsakomybę numato BK 138 str. 1 d., dėl kurio kaltinamasis taip pat kaltinamas. Kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, iškart po konflikto, kai ji nuėjo rengtis, kaltinamasis nuėjo miegoti, kas rodo, jog situacija įvykio metu nebuvo pakankamai rimta ir įtempta tiek, kad galėtų patvirtinti jog, kaltinamojo grasinimai galėjo būti iš tiesų tiek pavojingi ir realūs, kad galėjo bet kuriuo momentu būti įgyvendinti prieš nukentėjusiąją.. Nukentėjusiosios atžvilgiu pavartotas smurtas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, buvo spontaniškas ir vienkartinis. Pats kaltinamasis taip pat kategoriškai paneigė, kad būtų norėjęs išsakytais konflikto metu žodžiais pagrasinti nukentėjusiajai. Liudytojas M. B. paties įvykio iš viso nematė, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji bei kaltinamasis po įvykio susitaikė.

Todėl darytina išvada, kad įvykio metu nustatytos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamojo A. S. nukentėjusiajai išsakyti žodžiai, kita veika, buvo realus ir pavojingas grasinimas, dėl kurio nukentėjusiajai galėjo atsirasti rimtas pagrindas manyti, kad ji gali būti nužudyta ar sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Teismas sprendžia, kad konflikto metu, kai nukentėjusioji buvo sužalota skutimosi peiliuku, kaltinamojo išsakyti žodžiai, kuriems jis ypatingos reikšmės nesuteikė, buvo tik spontaniška reakcija į staiga kilusi konfliktą, kam įtakos turėjo ir suvartoto alkoholio kiekis. Tai įrodo, kad jo išsakyti žodžiai nebuvo grasinimas, kurį būtų galima įvertinti kaip realų ir galimą bet kuriuo momentu įgyvendinti BK 145 str. 1 d. prasme.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti esant nustatyta nusikaltimo, už kurį atsakomybę numato BK 145 str. 1 d. sudėtį, todėl A. S. iš kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., kurios padarymu kaltinamas, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtą naudojo prieš moterį, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau 9 kartus teistas, teistumui neišnykus, dėl ko darytina išvada, kad A. S. kaip recidyvistui tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, turi būti skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, numatyta BK straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą veiką, sankcijoje. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną A. S. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra nevedęs, nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą,, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės už nusikaltimo padarymą dydžio vidurkiui.

Kadangi A. S. bylos nagrinėjimo metu gynėjas privalomai turėjo dalyvauti procese, dėl ko teismo nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatė Loreta Daukšienė buvo paskirta ginti kaltinamąjį, tai advokato užmokesčiui turėtos tarnybos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Į paskirto arešto bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-09-07 iki 2015-09-09, kai A. S. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) arešto parai.

A. S. iš kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.