Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­to­ras Preikšas, išna­gri­nė­jęs nuteistojo K. P. skundą dėl Kai­šia­do­rių ra­jo­no apylinkės teis­mo 2014 m. rugsėjo 18 d. nu­tarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Lyg­ti­nio palei­di­mo iš pataisos įstai­gos komisijos Pra­vie­­niš­kių pataisos namų – atvirosios ko­lo­ni­jos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 22 d. nu­tarimą taikyti nuteistajam K. P. lyg­ti­nį palei­di­mą iš pataisos įstai­gos, ir su­si­pa­ži­nęs su pa­teikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999-05-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 2 p., 5 p., 8 p., 10 p., 13 p., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kuri, remiantis BK 42 str. 4 d., subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 1998-03-06 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos su ½ turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 1999-09-08 nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 1999-05-20 nuosprendžio dalis dėl BK 278 str. 1 d. panaikinta: pagal BK 278 str. 1 d. nuteistasis išteisintas ir pagal BK 105 str. 2 p., 5 p., 8 p., 10 p., 13 p. jam skirta 20 metų laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu bausmė, kuri, remiantis BK 42 str. 4 d., subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 1998-03-06 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 20 metų laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismo 2003-11-11 nutartimi pagal Šiaulių apygardos teismo 1999-05-20 nuosprendį veikos iš BK 105 str. 2 p., 5 p., 8 p., 10 p., 13 p. perkvalifikuotos į BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 10 p. ir nuteistajam paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 63 str. 8 d., subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 1998-03-06 nuosprendžiu, ir nuteistajam skirta galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1997-06-01, pabaiga – 2016-06-01.

Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pateikė teismui tvirtinti Komisijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įs­tai­gos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 4 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, pripažinęs, kad nėra pagrindo manyti, jog toliau tai­sant nu­teistąjį neizoliuotą nuo vi­suo­menės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebe­pa­vo­jin­gas vi­suo­menei, laikysis įsta­tymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. skundas tenkinamas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo skunde nurodytas prašymas išnagrinėti skun­dą trijų teisėjų kolegijoje viešame posėdyje, tenkinamas būti negali. BPK 360 str. 7 d. numatyta, kad teismo nutartys dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų skundžiamos ir skundai nagrinėjami BPK 364 str. nustatyta tvarka. BPK 364 str. 5 d. numatyta, kad aukštesniojo teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas skundą paskiria nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė vienas teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja vienas teisėjas; kai nutartį žemes­nia­jame teisme priėmė teisėjų kolegija, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja trijų teisėjų ko­le­gi­ja. BPK 364 str. 6 d. numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė vienas teisėjas, taip pat skundas dėl šios nutarties nebuvo paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nagrinėti skundą trijų teisėjų kolegijoje ir teismo posėdyje.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nu­teistieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įver­tinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, K. P. yra atlikęs privalomą pas­kir­tos lais­vės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 2 d. 4 p.) ir įvykdęs individualiame socialinės rea­bi­­li­ta­cijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

K. P. atlieka bausmę už labai sunkų nusi­kal­ti­mą, anksčiau buvo teistas vieną kartą, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kar­tą. Iš so­cialinio ty­ri­mo išvados matyti, kad atlik­da­mas bausmę K. P. pataisos įstaigoje dirba, mokėsi, įgijo dvi specialybes, dalyvauja socia­li­nės reabi­li­ta­ci­jos pro­gra­mo­se, dvidešimt septynis kartus buvo paska­tin­tas (skundo nagrinėjimo metu papildomai gautas nuteistojo prašymas su pridedama 2014-09-15 nutarimo dėl nuteistojo skatinimo kopija), ir nors dvidešimt du kartus jis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu nuo­baudos nebegalioja (pas­ku­tinį kartą baustas 2012-03-08, prieš tai – 2009-03-23). Bausmę nu­teis­tasis pa­kar­totinio nu­si­kals­ta­mumo atlie­ka lengvosios grupės sąlygomis, priteistą žalos atly­gi­ni­mą ir įsiskolinimus už alimentus dengia. Palaiko so­cialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje vedė. Išė­jęs į laisvę ketina gyventi sutuoktinės namuose ir įsidarbinti uždaroje akcinėje ben­dro­vėje šaltkalviu – suvirintoju. Aplinkybės, kad nu­teis­ta­sis baus­mės at­li­kimo metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme, nustojo vartoti narkotikus ir konfliktuoti su administracijos darbuotojais, rodo jo as­me­nybės kei­ti­mo­si pažangą ir teikia pagrindo tikėti, kad ateityje jis nebenusikals.

Psichologinės tarnybos išvadoje kons­ta­tuo­ta tikėtina vidutinė nuteistojo K. P. pakar­to­tinio nu­si­­kalstamumo rizika jo galimo lygtinio paleidimo laikotarpiu ir tai, kad nuteistasis imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nuteistųjų kri­mino­ge­ni­nės ri­zi­kos ver­ti­nimo („OASys“) me­­todika, kuria remiantis, K. P. įvertintas 48 balais iš galimų 168, todėl pagal šią me­to­diką jis yra priskirtas vidutinei, tačiau labai artimai žemai pa­kar­totinio nu­si­kals­ta­mumo rizikos grupei. Pažymėtina ir tai, kad už lygtinio pa­lei­di­mo taikymą nu­teistajam visi Komisijos posė­dy­je dalyvavę nariai balsavo vien­balsiai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nu­lem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios baus­mės atlikimui.

Pažymėtina, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad spren­džiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio palei­di­mo teismas turi at­si­žvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės termino dy­dį. Toks išplėstas įstatymo tu­ri­nio tai­kymas, aukštesniojo teismo nuomone, neatitinka lygtinį pa­lei­dimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, pri­imtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Są­jun­gos direktyvas, remiantis kuriais probaciją netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo ter­mi­nas yra mažas. Palyginus su visa K. P. paskirta bausme ir su jau atlikta bausmės dalimi, neatliktoji bausmės dalis yra jau santykinai nedidelė. Padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pri­pa­žįstamas lemiančiu pa­grindu, dėl kurio asmeniui nebūtų tai­ko­mas lygtinis paleidimas – ši aplinkybė ne­kin­ta visos atlie­ka­mos laisvės atėmimo bausmės metu. Ji neišnyksta ir atlikus bausmę.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino aplin­ky­bių, su­da­rančių pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, iš esmės nenurodė ap­linkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios ins­tancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai vertintini kaip formalūs ir dekla­ra­tyvūs, todėl negali būti lemiantys ir paneigiantys nuteistojo teisę tikėtis ga­li­my­bės pasinaudoti lyg­tinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reika­la­vi­mus. Atsi­žvel­giant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, atliktos bausmės dalį, nuteistojo ilgalaikius tiks­lus ir pasiryžimą jų siekti, darytina išvada, kad lygtinai paleidus K. P. bus įgyvendinti nuos­pren­džiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo reso­cia­li­zacijos ir visuo­me­nės sau­­gu­mo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skun­do priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Ko­mi­sijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. pri­imtas nuta­ri­mas dėl K. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., BK 75 str. 2 d. ir 3 d., teisėjas

nutaria:

Nuteistojo K. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje 2014 m. rugpjūčio 22 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nu­teis­tojo K. P. lygtinio paleidimo ir K. P. lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos, jam neatlikus vienerių metų septynių mėnesių vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:

pradėti dirbti (užsiregistruoti Darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus per 15 darbo dienų nuo nuteistojo lyg­ti­nio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių me­džiagų;lygtinio paleidimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.