- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1-425-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00008-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
- 1.2.18.8.4Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL arba dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 220 str. 2 d.)
- 2.2.18.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, kaltinamajam A. G., kaltinamo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Eugenijui Karažinui, civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Ričardui Jankovskiui, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Violetai Tuliakovienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje;
(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, o būtent:
jis, A. G., laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2021-10-18 būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, organizuodamas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu statybų veiklą, žinodamas, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX574 21 straipsnio nuostatą – „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui“, būdamas atsakingas už įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-10-18 siekdamas iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją įmonės (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę būklę bei tikrąsias pajamas ir išlaidas, taip pat, išvengti dalies įmonės (duomenys neskelbtini) mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžiui arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą „<...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį<...>.“ ir 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 1 dalies nuostatas Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje (1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje), socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo 2 kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <…>”, veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-09-30 iš įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, dalimis išgrynino 1 041 379,81 eurų sumą, iš kurių ne mažiau nei 220 000,00 eurų sumokėjo įmonės (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbintiems darbuotojams kaip neoficialų darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18, reguliariai kas mėnesį ne mažiau nei po 10 000,00 eurų ir nepateikė įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusiai buhalterei M. G. duomenų apie laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 sumokėtą bendrai ne mažiau nei 220 000,00 eurų dydžio darbo užmokesčio sumas įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojams, dėl ko M. G., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, neįtraukė minėto 220 000,00 eurų dydžio sumokėto darbo užmokesčio duomenų į apskaitos registrus ir šių apskaitos registrų duomenų pagrindu M. G. laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-11-25 dalimis bendrai parengė bei pateikė įmonės (duomenys neskelbtini) 22 vienetus mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas GPM313 Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 su neteisingais duomenimis deklaracijų penktuose eilutėse apie su darbo santykiais susijusiomis išmokomis bei neteisingais duomenimis deklaracijų šeštuose eilutėse apie gyventojų pajamų mokestį nuo minėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, ir parengė bei pateikė įmonės (duomenys neskelbtini) 22 vienetus mėnesinius Pranešimus apie apdraustuosius (SAM07) su priedais (SAM3SD) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 su neteisingais duomenimis apie darbuotojų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir neteisingais duomenimis apie įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl ko įmonė (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bendrai 150 072,56 (3001,45 MGL) eurų dydžio mokesčių, tai yra 72 727,16 eurų dydžio gyventojų pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 77 345,40 eurų dydžio įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai,
tokiu būdu jis, A. G., laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 siekdamas išvengti įmonės (duomenys neskelbtini) mokėtinų mokesčių organizavo apgaulingą įmonės (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 ir tuo padarė 150 072,56 eurų dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.
(duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, o būtent:
(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios naudai, interesais ir juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2021-10-18 veikė direktorius A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, organizuodamas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu statybų veiklą, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-10-18 siekdamas iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją įmonės (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę būklę bei tikrąsias pajamas ir išlaidas, taip pat, išvengti dalies įmonės (duomenys neskelbtini) mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžiui arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą „<...>kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį<...>.“ ir 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 1 dalies nuostatas Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje (1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje), socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo 2 kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <…>”, veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-09-30 iš įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, dalimis išgrynino 1 041 379,81 eurų sumą, iš kurių ne mažiau nei 220 000,00 eurų sumokėjo įmonės (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbintiems darbuotojams kaip neoficialų darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18, reguliariai kas mėnesį ne mažiau nei po 10 000,00 eurų ir nepateikė įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusiai buhalterei M. G. duomenų apie laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 sumokėtą bendrai ne mažiau nei 220 000,00 eurų dydžio darbo užmokesčio sumas įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojams, dėl ko M. G., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, neįtraukė minėto 220 000,00 eurų dydžio sumokėto darbo užmokesčio duomenų į apskaitos registrus ir šių apskaitos registrų duomenų pagrindu M. G. laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-11-25 dalimis bendrai parengė bei pateikė įmonės (duomenys neskelbtini) 22 vienetus mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas GPM313 Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 su neteisingais duomenimis deklaracijų penktuose eilutėse apie su darbo santykiais susijusiomis išmokomis bei neteisingais duomenimis deklaracijų šeštuose eilutėse apie gyventojų pajamų mokestį nuo minėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, ir parengė bei pateikė įmonės (duomenys neskelbtini) 22 vienetus mėnesinius Pranešimus apie apdraustuosius (SAM07) su priedais (SAM3SD) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 su neteisingais duomenimis apie darbuotojų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir neteisingais duomenimis apie įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl ko įmonė (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bendrai 150 072,56 (3001,45 MGL) eurų dydžio mokesčių, tai yra 72 727,16 eurų dydžio gyventojų pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 77 345,40 eurų dydžio įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai,
tokiu būdu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 ir tuo padarė 150 072,56 eurų dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Jo vadovaujama bendrovė dirbo statybų srityje, vykdė betonavimo darbus. Statybų sektoriuje didėlė konkurencija dėl darbų, nuolat trūksta darbuotojų. Žmonės už mažas algas dirbti nenori. Jo vadovaujama bendrovė gavo didelės apimties užsakymus, sudarė sutartis. Vykdant gautus užsakymus, visoje šalyje smarkiai augo darbo užmokestis, darbuotojai pradėjo reikalauti didesnių algų, grasino, kad išeis iš darbo. Norėdamas išsaugoti darbuotojus ir įvykdyti pagal sutartis prisiimtus darbus, darbuotojams žadėjo kelti atlyginimus. Nutarė, kad didesnius atlyginimus mokės neoficialiai, t. y. valstybei mokėtinų mokesčių sąskaita. Darbo apskaitai vykdyti žymėjo darbuotojų išdirbto laiko tabelius. Vykdant darbus darbuotojai dirbo viršvalandžius. Už viršvalandžiu darbuotojams mokėdavo neoficialiai. Bankomatuose iš bendrovės sąskaitų nuimdavo grynuosius pinigus, ir juos, už išdirbtus viršvalandžius sumokėdavo darbuotojams. Tokius veiksmus atliko norėdamas (duomenys neskelbtini) išlaikyti statybų sektoriuje, padaryti bendrovę konkurencinga. Viską darė dėl (duomenys neskelbtini). Su specialisto išvadoje pateiktomis išvadomis ir skaičiavimais sutinka, ginčo dėl nesumokėtų mokesčių dydžio nėra. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Bendrovės buhalteriją tvarkė jo žmona M. G., tačiau ji nieko nežinojo apie neoficialiai darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Žmona buhalteriją tvarkė pagal jo pateiktus dokumentus. Supranta, kad nusižengė įstatymui, gaili dėl savo veiksmų. Šiuo metu gyvena iš žmonos gaunamo darbo užmokesčio, jis kas mėnesį uždirba 300-400 eurų. Šeimoje augina mažametį vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui už būsto paskolą.
(duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Eugenijus Karažinas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvertinęs kaltinamojo A. G. poziciją dėl kaltės, surinktus duomenis, jis, kaip juridinio asmens atstovas, pripažįsta juridinio asmens kaltę ir laikosi tos pačios pozicijos kaip ir kaltinamasis A. G.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis, kaltinamojo juridinio asmens atstovas, tokiam įrodymų tyrimui neprieštaravo ir civilinių ieškovų atstovai.
Be kaltinamųjų A. G., kaltinamojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovo prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Baltarusijos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 metų vasario mėn. pabaigos jis yra atvykęs į Lietuvą ir dirba (duomenys neskelbtini) betonuotoju. Jo išsilavinimas yra profesinis susijęs su statybomis. 2007 metais (duomenys neskelbtini) mieste jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokymo centrą susijusi su statybomis ir 2019 metais teko kelti savo kvalifikaciją ir papildomai jis baigė (duomenys neskelbtini) mieste papildomus kursus mokymo centre kurie susiję su statybomis. Jis turi kvalifikacijos kėlimą patvirtinantį dokumentą. Visus dokumentus dėl įforminimo dirbti (duomenys neskelbtini) formino įmonė (duomenys neskelbtini) mieste, įmonės (duomenys neskelbtini) pavadinimo jis neatsimena, bet darbų vadovo vardas yra V. (duomenys neskelbtini) įmonė paruošė visus dokumentus, tame tarpe ir vizai gauti. Kai buvo paruošti visi dokumentai tame tarpe ir dokumentai vizai gauti jis juos nusinešė (duomenys neskelbtini) į centrą ir jis gavo vizą. Gavęs vizą, jis tame tarpe ir dar apie dešimt žmonių jo kolegų kartu su juo iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti. Su įmonės direktoriumi A. jau buvo susiskambinta prieš tai, tai buvo padaręs jo vienas kolega vardu I., kuris yra vyresnysis brigadoje. Tačiau dėl jų įdarbinimo (duomenys neskelbtini) rūpinosi (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius vardu V. Tokiu būdu nuo 2021 metų vasario mėn. jis kartu su savo kolegomis atvykęs į (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) kurios direktorius yra A. G., jis dirba betonuotoju. Nuo 2021 m. kovo mėn. iki dabar dirba vienoje ir toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra A. G. Jų kiekvieno darbuotojo valandinis tarifas yra - 6 Eur/val. Brigados vyresnysis I. veda tabelius į kuriuos įrašo kiek kiekvienas darbuotojas atidirbo valandų į mėnesį. Po to mėnesio pabaigoje padaro visus paskaičiavimus ir tabeliai, kiek jis žino, yra sulyginami su (duomenys neskelbtini) vadovais ir tada išmokamas atlyginimas. Atlyginimą išmoka I. kiekvienam pagal atidirbtas valandas. Gaunant atlyginimą jis jokių buhalterinių dokumentų niekada nepasirašinėjo, ar kas pasirašinėjo iš jo kolegų jis nežino. Pinigus jis gaudavo grynaisiais. Atlyginimą moka vieną kartą per mėnesį. Jokių priedų prie atlyginimo nėra. I. atsiskaito su jais jų gyvenamojoje vietoje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Per visą laikotarpį jis užsidirbo ne mažiau nei 6 000 Eurų. Šiuo metu jis neprisimena, ar buvo rašomas prašymas išeiti neapmokamų atostogų, ar tiesiog žodžiu buvo informuojamas darbų vadovas apie tai kad išvyksta į (duomenys neskelbtini). Jis šito neprisimena. Per visus septynis mėnesius būnant Lietuvoje, teko dirbti keturiuose objektuose, visur jis atlikinėjo betonuotojo darbus. Objektai buvo: (duomenys neskelbtini), antro objekto neprisimena adreso, trečias objektas buvo prie (duomenys neskelbtini) ir ketvirtas objektas yra (duomenys neskelbtini), adresų tikslių neprisimena, kadangi jis yra užsienietis (4 t. b. l. 144-146).
Liudytojas S. B., gim. (duomenys neskelbtini), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2003 metais po vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) įgijo statybininko profesiją, kurią sudarė betonuotojo ir staliaus profesijos. Nuo 2003 metų jis iki šiol dirba betonuotoju. Iki 2021 metų jis dirbo betonuotoju (duomenys neskelbtini) dvejuose valstybinėse įmonėse, kurios statė aukštus daugiabučius (duomenys neskelbtini). 2020 metais statybose (duomenys neskelbtini) sumažėjo darbo užmokestis, todėl dalis jo betonuotojų brigados nusprendė bandyti įsidarbinti (duomenys neskelbtini) statybose su tikslu gauti didesnį darbo užmokestį. Minėtu tikslu jie kreipėsi (duomenys neskelbtini) į kažkokią įdarbinimo įmonę, kurios pavadinimo jis nepamena, kuri suorganizavo, kad jie įsidarbintų (duomenys neskelbtini), o būtent nuo 2021 metų pradžios jie visi 10 įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) betonuotojais. Iki šiol jis (duomenys neskelbtini) dirba turėdamas 1 metų trukmės darbo vizą. Visus reikalus, susijusius su jo darbo viza ir įdarbinimu įmonėje (duomenys neskelbtini) atliko minėta įmonė (duomenys neskelbtini). Jis nepamena minėtos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovų vardų ir pavardžių bei jų kontaktinių duomenų neturi. Darbo vizai gauti buvo reikalingas jo profesiją patvirtinantis dokumentas, kurį kaip jis minėjo jis turėjo nuo seno. Prieš 4 ar 5 metus (duomenys neskelbtini) jam teko atlikti papildomus betonuotojo ir staliaus mokymus, kad oficialiai jis būtų atsinaujinęs savo profesines žinias. Dėl jam apklausos metu išvardytų asmenų, tai yra dėl A. G., gim. (duomenys neskelbtini), jis parodė, kad jis A. G. žino kaip įmonės (duomenys neskelbtini) vadovą ir asmenį, kuris reguliariai kartą per mėnesį jam grynaisiais išmoka darbo užmokestį. Asmenų O. V., R. O., M. J., A. N., M. G., D. T. jis nežino. Dėl (duomenys neskelbtini) jis gali įvardyti tik jo darbų vadovą brigadininką I. D., kuris jo darbui vadovavo ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbinius nurodymus jis priima tik iš I. D. Jis, I. D. ir kiti minėti 8 betonuotojai visą laiką (duomenys neskelbtini) dirba tuose pačiuose statybų objektuose ir toje pačioje brigados sudėtyje. Iki šiol nuo 2021 metų sausio (duomenys neskelbtini) jis dirba tik įmonėje (duomenys neskelbtini), o darbo laikotarpiai tęsiasi po 2-3 mėnesius su 3-4 savaičių tarpais, per kuriuos jis suderinant su A. G. išvykdavo į (duomenys neskelbtini) neapmokamų atostogų. Per minėtus laikotarpius brigados kolegos analogiškais laikotarpiai dirbdavo ir išvykdavo į namus, tik tai būdavo daroma skirtingais laikotarpiais, kad brigados atliekami darbai nesustotų. Jis šiuo metu negali patikslinti, kuriais mėnesiais jis dirbo, o kuriais nedirbo. Dėl paskutinio laikotarpio jis gali paaiškinti, kad šiuo metu jis dirba nuo rugsėjo 25 d., o iki tol 4 savaites jis buvo (duomenys neskelbtini) neapmokamuose atostogose. Be įmonės (duomenys neskelbtini) jis daugiau jokiuose įmonėse nedirbo (duomenys neskelbtini). Jis šiuo metu nepamena, kada kokiose objektuose jis dirbo, tačiau jis gali paaiškinti, kad jis dirbo gyvenamųjų namų statybų objektuose (duomenys neskelbtini), iš viso jų buvo 3 ar 4. Dabartinio objekto adreso jis nežino. Visuose objektuose jis dirbo betonuotojo darbą. Jo darbo savaitė susidaro iš 6 darbo dienų nuo pirmadienio iki šeštadienio. Nuo pirmadienio iki penktadienio jam tenka dirbti nuo 07.00 iki 17.30 val., o šeštadieniais nuo 07.00 iki 15.00 val. su 30 minučių pertrauka. Iki šiol jis darbo užmokestį gaudavo tik grynaisiais pinigais ir juos jis gaudavo tik iš A. G. Jo darbo užmokestis yra 6,00 eurai į rankas už jo darbo valandą, todėl darbo užmokesčio suma už mėnesį priklausė nuo jo faktiškai dirbtų darbo valandų. Dėl 6,00 eurų dydžio valandinio darbo užmokesčio dydžio jis susitarė su A. G. per I. D., kuris sutarė dėl jo darbo užmokesčio dydžio su A. G., dėl to jis pats su A. G. nebendravo. Jam nėra išmokami jokie priedai prie darbo užmokesčio, jis gauna tik valandinį darbo užmokestį. Kai jis gaudavo iš A. G. darbo užmokestį dėl to kartais, bet ne visada, jam A. G. duodavo kažką pasirašyti, bet jis į minėtų dokumentų tūrinį nesigilino. Dėl jo gauto darbo užmokesčio jis parodė, kad už darbo mėnesį jis gaudavo nuo 1200,00 iki 1300,00 eurų dydžio darbo užmokestį. Jis sau nefiksavo, kada kiek valandų jis dirbo ir kiek už jas jis gavo darbo užmokesčio. Jam nėra žinoma apie aplinkybes, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) yra ėjęs neapmokamų atostogų ir tuo metu faktiškai dirbo. Jis nėra gilinęsis ar jo darbo laikas ir darbo užmokestis yra pilnoje apimtyje įtrauktas į įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitą, šio klausimo jis nekėlė, prioritetu jis laikė tik gauti 6,00 eurų dydžio valandinį darbo užmokestį į rankas, kurį iki šiol jis gaudavo reguliariai (4 t. b. l. 153-155).
Liudytojas I. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 18 metų iki dabar jis dirba statybos srityje. Pagrindinis jo darbas statyti monolitinius namus. (duomenys neskelbtini), o būtent (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti nuo 2021 metų sausio mėnesio pabaigos. Jis dirba (duomenys neskelbtini) iki šiol. (duomenys neskelbtini) jis turėjo savo brigadą, kartu su juo iš viso 10 žmonių. 2020 metais jie visi nusprendė, kad jie nori važiuoti uždarbiui į (duomenys neskelbtini). 2020 metais per internetą jis suvedė žodžius „surasti darbą (duomenys neskelbtini)“ ir jam nurodė kontaktą asmens, kuris padeda surasti darbą (duomenys neskelbtini). Jis paskambino nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). Vyras prisistatė V. vardu. Telefonu jam jis pasakė, kad jis su savo brigada, viso 10 žmonių nori išvažiuoti uždarbiui į (duomenys neskelbtini), o būtent dirbti su betono darbais. Visi 9 darbuotojai yra betonuotojai, vienas darbuotojas suvirintojas. V. telefonu pasakė, kad reikia susitikti. Jis su savo darbininku A. T. susitiko su V. (duomenys neskelbtini), jo ofise. Ofiso adreso jis neprisimena. Susitikimo metu V. jiems paaiškino kokius dokumentus reikia paruošti norint išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Buvo reikalingi asmens dokumentai, fotonuotraukos, sertifikatai apie turimą specialybę. Sertifikatai buvo reikalingi darbo sutartims paruošti, o be darbo sutarties nepadarytų vizos. V. jiems sutvarkė visus dokumentus, tame tarpe ir sertifikatus. Nei įstaigos (mokyklos) pavadinimo, nei adreso jis nežino, nes realiai jie tų kursų nelankėme ir sertifikatų nevažiavo atsiimti. Sertifikatų nereikėjo 5 darbuotojams: S. B., V. D., A. T., V. P., A. K. Kai buvo sutvarkyti visi dokumentai, V. vidutiniškai už paruoštus dokumentus, tame tarpe ir sertifikatą jie sumokėjo kiekvienas apie 60 eurų. (duomenys neskelbtini) juos pasitiko A. G., kuris juos apgyvendino prie (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jis negali pasakyti, nes jis nežino. Po kelių dienų jis su savo darbuotojais susitiko su A. sutartoje vietoje kur juos paskirstė į objektus. 5 darbuotojai važiavo į vieną objektą, kiti į kitą objektą. Adresų objekto pasakyti jis negali. Nuo pirmadienio iki penktadienio jie dirbo nuo 7.00 iki 17.30 val. t.y. po 10 valandų, šeštadieniais jis dirbo po 7 val. Su A. jie susitarė, kad už 1 darbo valandą jiems mokės po 6 eur. grynais pinigais. Kad pinigus jie gavo turėjo pasirašyti dokumentą, kuri jiems paduodavo A., kartais su visa brigada važiuodavo į ofisą pasirašyti šį dokumentą. Visada pinigus mokėdavo A. Oficialus jo darbo užmokestis yra 850 Eur eur, tačiau nuo 400 – 500 eur per mėnesį A. G. jam išmokėdavo neoficialaus atlyginimo grynais pinigais per visą jo dirbtą laikotarpį (duomenys neskelbtini). Jokių dokumentų apart, kad gavo pinigus jie nepasirašinėjo. Naujos darbo sutarties kai jie atvyko į Lietuvą nepasirašinėjo. Po jų visų atvažiavimo kovo pabaigoje 4 darbuotojai: S. B., I. B., A. K., D. D. išvažiavo namo. Namo išvažiavo 15 dienų. Po to kai grįžo, A. reikėjo pasirašyti kažkokį dokumentą, kad jų nebuvo. Po to kai pirmieji grįžo išvažiavo kiti: I. D., V. D., P. Š., A. S., V. P.. Taip pat važiavo 15 dienų. Vidutiniškai per visą laikotarpį kiekvienas žmogus buvo grįžęs į Baltarusiją 2 mėnesiams. Darbo vizą išduota visiems vieneriems metams, kurios pabaiga 2021-12-28 (4 t. b. l. 159-160).
Liudytojas A. T., gim. (duomenys neskelbtini), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis statybų srityje dirba jau apie 14 metų, šį darbą jis dirbo ir (duomenys neskelbtini). Dirbdamas statybų srityje jo pagrindinis darbas yra betonuotojo darbas. (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti nuo 2021 sausio mėnesio 29 dienos kai įsidarbinu įmonėje (duomenys neskelbtini). Minske jis per pažįstamus gavo V. kontaktus, kuris jam ir padėjo įsidarbinti (duomenys neskelbtini) įmonėje, nes (duomenys neskelbtini) darbo nors ir yra, tačiau atlyginimai maži. V., pavardės nurodyti jis negali, nes nežino, kontaktinio telefono numerio nurodyti taip pat negali, nes neturi. Jis pats asmeniškai jokių dokumentų netvarkė, viską sutvarkė V. (duomenys neskelbtini) jis dirba pagal darbo vizą. Jis jau apie 14 metų dirba statybų srityje betonuotoju, todėl jokių papildomų kursų ar mokymų nepraeidinėjo. Tačiau tvarkydamas dokumentus dėl įsidarbinimo (duomenys neskelbtini), V. jis buvo pateikęs pažymėjimą išduotą (duomenys neskelbtini) institucijos, kokios dabar nurodyti negali, nes neatsimena, kad jis turi betonuotojo specialybę. Jam A. G. yra žinomas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, kurioje jis dirba betonuotoju. Tiesiogiai su juo jis nebendravo ir nebendrauja, nes jam tiesiogiai vadovauja brigadininkas I. D., su kuriuo jis kartu tuo pačiu metu pradėjo dirbti šioje įmonėje. Kai jis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), daugiau jokioje kitoje įmonėje jis nedirbo. (duomenys neskelbtini) jis dirba nuo 2021-01-29 iki šios dienos. Tačiau būna taip, kad kažkiek laiko jis padirbdavo ir prašydavo, kad jį išleistų važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini), kur yra jo šeima. Vieną kartą, kai jis prašė, kad jį išleistų važiuoti namo, jis rašė prašymą, kad jį išleistų atostogų savo sąskaita. Išvykus į (duomenys neskelbtini) pas šeimą, tenai jis prabūdavo nuo 14 iki 21 dienos. Viso jis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs 3 kartus: kovo mėn., birželio mėn., rugsėjo mėn., tikslių datų pasakyti negali, nes neatsimena. Įmonėje (duomenys neskelbtini) jis dirbu betonuotoja. Objektai, kuriuose jis dirbo buvo: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o dabar dirba (duomenys neskelbtini), tikslių adresų nurodyti negali, nes nežino. Per savaitę jis dirba 6 dienas, o per dieną: pirmadieniai- penktadieniais po 10 val. per dieną, o šeštadieniais 7-8 val.. Jam atlyginimas mokamas visada tik grynais pinigais, pagal išdirbtą valandų skaičių. Atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, tačiau tikslios dienos nėra numatyta. Priedai prie atlyginimo jam nėra mokami. Atlyginimą jam asmeniškai išmoka brigadininkas I., kuriam pinigus, kiek jis žino atveža direktorius įmonės (duomenys neskelbtini). Atlyginimą brigadininkas jiems išmoka darbo vietoje. Kai I. išmoka darbo užmokestį, jokiuose dokumentuose I. pasirašyti neduoda. Tačiau gal keletą kartų įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius davė pasirašyti kažkokius dokumentus, kai jis buvo ofise, kuris randasi netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Koks tai konkretus dokumentas, kuriame jam davė pasirašyti direktorius – pavadinimo jis nežino, tačiau pasirašyti jis turėjo šalia savo pavardės, šalia buvo darbo užmokestis nurodytas, tačiau smulkiau nieko pasakyti negali, nes neatsimena. Per mėnesį jis uždirba, priklausomai nuo to kiek valandų dirbu per mėnesį, nuo 1000 iki 1200 eurų, tiksliau nurodyti negali, neatsimena. Jam nieko nėra žinoma apie tai, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) yra ėjęs neapmokamų atostogų ir tuo metu faktiškai dirbo įmonėje. Vilniuje jis gyvena (duomenys neskelbtini), hostelyje (duomenys neskelbtini). Jį tenai apgyvendino įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, direktorius pats tenai ir atvežė. Jau apie 4 mėnesius jis už kambarį moka pats 100 eurų, kuriuos jis paduoda brigadininkui I., o I. sumoka hostelio šeimininkei, vardo pavardės nežino. Jam jokio dokumento, kad jis sumoka už kambario nuomą, niekas neduoda. Viename kambaryje jis gyvena kartu su dar trimis vyrais, kurie taip pat dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Jis pats asmeniškai neturi jokios nuomos sutarties, kad jis nuomojasi kambarį minėtame hostelyje, ar kas tokią turi jis nežino. Jis pats asmeniškai, jokio dokumento susijusio su kambario nuoma nepasirašinėjo. Minėtame hostelyje gyvena visa jų brigada dirbanti įmonėje (duomenys neskelbtini) – 11 asmenų: jis, I., V., A., A., P., O., I., D., V., S., pavardžių nurodyti negali, neatsimena. Jis kai gauna grynais pinigais savo darbo užmokestį, jis galvoja, kad jį jis gauna oficialiai. Jam nieko nėra žinoma apie tai, kad kiti darbuotojai gauna neoficialų atlyginimą (4 t. b. l. 168-171).
2021 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo pateiktos išvados:
Išvada 1-uoju klausimu: Ar (duomenys neskelbtini) turėjo finansines galimybes laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 kas mėnesį prie oficialiai išmokamo darbo užmokesčio mokėti bendrai ne mažesnes nei 10 000,00 eurų darbo užmokesčio sumas, kurių duomenys nėra atvaizduoti nei apskaitoje, nei mokestinėse ataskaitose?
Bendrovės tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) Bendruosiuose žurnaluose (laikotarpių nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, nuo 2021-01-01 iki 2021-09-30), esančius duomenis, įrašytus 955 (devyniais šimtais penkiasdešimt devyniais) įrašais, sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys“ - A. G. (debetuojant sąskaitą 2435 „Atskaitingi asmenys“ - G. A., kredituojant sąskaitas: 2435 „Atskaitingi asmenys“, 2711 „Sąskaitos bankuose (EUR), 2712 „Sąskaitos bankuose (valiuta), 4431 „Skolos tiekėjams (EUR)“, 4468 „Atlyginimų pervedimai į korteles“), Bendrovės atskaitingas asmuo – A. G. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2021-09-24 gavo piniginių lėšų – 1 041 379,81 EUR (2020 m. - 568 397,94, 400 įrašai + 2021 m. 01-09 mėn. - 472 981,87, 555 įrašai), iš to skaičiaus:
- 300,00 EUR (pagal 1 įrašą) 2020-04-17 iš A. P. (sąskaita 4431 „Skolos tiekėjams EUR“);
- 100,00 EUR (pagal 1 įrašą) 2020-12-28 iš Y. S. (sąskaita 4468 „Atlyginimų pervedimai į korteles“);
- 10 513,23 EUR (pagal 1 įrašą) 2020-12-31 iš G. M. (sąskaita 2435 „Atskaitingi asmenys“);
- 3 193,19 EUR (pagal 1 įrašą), 2020-12-31 iš N. A. (sąskaitas 2435 „Atskaitingi asmenys“);
- 554 291,52 EUR (pagal 396 įrašus) (519 606,52 EUR, 344 įrašai + 34 685,00 EUR, 52 įrašai) iš bankuose, esančių sąskaitų (sąskaitos: 2711 „Sąskaitos bankuose (EUR), 2712 „Sąskaitos bankuose (valiuta)“) laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2020-12-31;
- 472 981,87 EUR (pagal 555 įrašus) (176 165,00 EUR, 109 įrašai + 296 816,87 EUR, 446 įrašai) iš bankuose, esančių sąskaitų (sąskaitų: 2711 „Sąskaitos bankuose (EUR), 2712 „Sąskaitos bankuose (valiuta)“) laikotarpiu nuo 2021-01-14 iki 2021-09-24.
Ir, pagal Bendruosiuose žurnaluose, esančius duomenis, įrašytus 630 (šešiais šimtais trisdešimt) įrašais, sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys“ - A. G. (kredituojant sąskaitą 2435 „Atskaitingi asmenys“ - G. A. ir debetuojant sąskaitas: 4431 „Skolos tiekėjams EUR“, 4488 „Perkėlimas 4“, 2711 „Sąskaitos bankuose (EUR), 2721 „Kasa (EUR)“, 2435 „Atskaitingi asmenys“, 24350 „Atskaitingi asmenys DU“ – A. G.), Bendrovės atskaitingas asmuo – A. G. gautas pinigines lėšas panaudojo laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-18, iš viso - 882 546,29 EUR (2020 m. - 532 419,44 EUR, 442 įrašai + 350 126,85 EUR, 188 įrašai), iš to skaičiaus:
- 301 545,77 EUR (pagal 569 įrašus) (2020 m. 219 851,20 EUR, 392 įrašai + 2021 m. 01-09 mėn. - 81 694,57 EUR, 177 įrašai) apmokėjo skolas tiekėjams (sąskaita 4431 „Skolos tiekėjams EUR“) laikotarpiu nuo 2020-01-04 iki 2021-09-18;
- 10 513,23 EUR (pagal 1 įrašą) 2020-12-31 perkeltos lėšos kitam atskaitingam asmeniui - G. M. (sąskaita 2435 „Atskaitingi asmenys“);
- 3 193,19 EUR (pagal 1 įrašą) 2020-12-31 perkeltos lėšos kitam atskaitingam asmeniui - N. A. (sąskaita 2435 „Atskaitingi asmenys“);
- 61,82 EUR (pagal 1 įrašą) 2020-01-01 perkėlė lėšas O. R. (sąskaita 4488 „Perkėlimas 4“);
- 298 800,00 EUR (pagal 47 įrašus) grynaisiais pinigais įnešė į kasą (sąskaita 2721 „Kasa (EUR)“) laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2020-12-11;
- 2 500,00 EUR (pagal 2 įrašus) 2021-07-15 ir 2021-08-05 pinigines lėšas įnešė į banko sąskaitą (sąskaita 2711 „Sąskaitos bankuose (EUR)“);
- 265 932,28 EUR (pagal 9 įrašus) perkeltos piniginės lėšos į atskaitingo asmens – A. G. sąskaitą skirtą darbo užmokesčiui išmokėti (sąskaita 24350 „Atskaitingi asmenys DU“ – A. G.) laikotarpiu nuo 2021-01-10 iki 2021-09-10.
Tyrimui pateiktų Bendrovės Bendrųjų žurnalų (laikotarpių: nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 ir nuo 2021-01-01 iki 2021-09-30) įrašų duomenimis, atskaitingas asmuo - A. G. 2020 m. sausio 1 dienai turėjo nepanaudotą avanso likutį - 3 708,11 EUR, laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2021-09-24 gavo piniginių lėšų – 1 041 379,81 EUR ir laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-18 panaudojo - 882 546,29 EUR, tai 2021 m. rugsėjo 30 dienai atskaitingas asmuo A. G. turėjo nepanaudotą avanso likutį – 162 541,63 EUR, kaip ir įrašyta sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ - 162 785,21 EUR (debete) ir 243,58 EUR (kredite).
Įvertinus tai, kad:
- užduotyje nurodyta jog (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbintiems tiksliai nenustatytiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 kas mėnesį prie oficialiai išmokamo darbo užmokesčio buvo mokamos bendrai ne mažesnės nei 10 000,00 eurų darbo užmokesčio sumos, kurių duomenys nėra atvaizduotos nei apskaitoje, nei mokestinėse ataskaitose, viso tokiu būdu buvo išmokėta bendrai 220 000,00 eurų“;
- tyrimui pateiktų Bendrovės Bendrųjų žurnalų (laikotarpių: nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 ir nuo 2021-01-01 iki 2021-09-30) įrašų duomenimis, atskaitingas asmuo - A. G. 2021 m. rugsėjo 30 dienai turėjo nepanaudotą avanso likutį – 162 541,63 EUR;
- jeigu Bendrovė (kaip aprašyta 2 klausimu pateiktoje išvadoje) laikotarpiu nuo 2020-03-04 iki 2021-02-11, įrašytus duomenis (106 įrašais) Bendrajame žurnale (laikotarpio nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 ir laikotarpio nuo 2021-01-01 iki 2021-09-30), kurie susiję su realiai neįvykusiais pirkimais, apskaitė apskaitos registruose (2435 „Atskaitingi asmenys“ - G. A., 4431 „Skolos tiekėjams (EUR)“, 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“), kurių bendra suma - 388 423,16 EUR, iš jų: 192 716,20 EUR atskaitingo asmens G. A. panaudotas gautas pinigines lėšas, apmokant (duomenys neskelbtini) skolą,
daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) turėjo finansines galimybes laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30 kas mėnesį prie oficialiai išmokamo darbo užmokesčio mokėti papildomai ne mažesnes kaip 10 000,00 eurų darbo užmokesčio sumas, nes Bendrųjų žurnalų duomenimis atskaitingas asmuo A. G. 2021-09-30 turėjo iš Bendrovės gautų nepanaudotų lėšų 355 257,83 EUR (162 541,63 + 192 716,20), iš jų: 2020 m. – 203 004,47 EUR (16 917,04 x 12 mėn.), 2021 m. 01-09 mėn. – 152 253,36 EUR (16 917,04 x 9 mėn.), iš kurių, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30, kiekvienam mėnesiui tenka - 16 917,04 EUR (355 257,83 / 21 mėn.).
Išvada 2-uoju klausimu: Ar atsižvelgiant į užduotyje nurodytas aplinkybes laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įmonės (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka? Jeigu ne, tai kokie neatitikimai nustatyti? Ar dėl nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros?
Pagal VĮ Registro centro 2022-07-26 gautus duomenis, juridinių asmenų tvarkytojui (duomenys neskelbtini) neteikė 2020, 2021 metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamojo rašto), paskutinės teiktos 2019 metų.
(duomenys neskelbtini) neteikdama Metinių finansinių ataskaitų už 2020 -2021 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui nesilaikė 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 26 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, o šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje išvardytų įmonių, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, – skelbiami ir jų interneto svetainėse“ ir 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 58 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Šio įstatymo 24 str. 1 dalyje nustatyta, kad „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos“.
2022-04-12 Užduotyje atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-V-992436-22 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbintiems tiksliai nenustatytiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 kas mėnesį prie oficialiai išmokamo darbo užmokesčio buvo mokamos bendrai ne mažesnės nei 10 000,00 eurų darbo užmokesčio sumos, kurių duomenys nėra atvaizduotos nei apskaitoje, nei mokestinėse ataskaitose, viso tokiu būdu buvo išmokėta bendrai 220 000,00 eurų“.
Pagal (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktus laikotarpio nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius, Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30 priskaičiavo DU ir su juo susijusių išmokų - 756 879,94 EUR (2020 m. – 386 113,28 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 370 766,66 EUR), išskaitė iš kiekvieno darbuotojo SODRAI mokamas įmokas 19,5% - 94 119.66 EUR (2020 m. – 48 160,56 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 45 959,10 EUR) ir VMI mokamą GPM – 78 308,13 EUR (2020 m. – 38 763,82 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 39 544,31 EUR) bei apskaičiavo išmokamą DU sumą - 584 452,15 EUR (583 901,60 + 550,55) (2020 m. – 299 188,90 EUR (298 638,35 + 550,55); 2021 m. 01-09 mėn. – 285 263,25 EUR). Be to, apskaičiavo darbdavio mokamas SODRAI įmokas 1.77 % - 10 348,04 EUR (2020 m. – 5 244,92 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 5 103,12 EUR).
Tyrimo metu įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbintiems tiksliai nenustatytiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 kas mėnesį prie oficialiai išmokamo darbo užmokesčio buvo mokamos bendrai ne mažesnės nei 10 000,00 eurų darbo užmokesčio sumos, kurių duomenys nėra atvaizduotos nei apskaitoje, nei mokestinėse ataskaitose, viso tokiu būdu laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 buvo išmokėta 220 000,00 EUR“, daroma išvada, jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įdarbintiems, nenustatytiems konkretiems darbuotojams, kas mėnesį prie apskaičiuoto išmokėti DU išmokėjo papildomai ne mažiau kaip 10 000 EUR, kuris (duomenys neskelbtini) apskaitoje neapskaitytas ir nedeklaruotas VMI bei nepateikti jo duomenys SODRAI, tai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 kas mėnesį, nuo išmokėtų ir neapskaitytų apskaitoje ne mažiau kaip 10 000,00 EUR, nepriskaičiavo DU - 16 528,92 EUR (16 528,92 - 3 305,78 - 1 153,72 - 2 069,42 = 10 000,00), neapskaičiavo ir neišskaičiavo nuo priskaičiuoto DU ir nesumokėjo į biudžetą GPM 20 % - 3 305,78 EUR, nuo priskaičiuotos DU sumos neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo SODRAI mokamų apdraustųjų asmenų įmokų 19.5% - 3 223,14 EUR, iš to skaičiaus: pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo 12.52% - 2 069,42 EUR ir sveikatos draudimo 6.98% - 1 153,72 EUR bei nuo priskaičiuotos DU sumos neapskaičiavo ir nesumokėjo SODRAI mokamų draudėjo įmokų 1,77% - 292,56 EUR, iš to skaičiaus: nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui 1,61% - 266,11 EUR ir į ilgalaikio darbo išmokų fondą 0,16% - 26,45 EUR. Tokiu būdu, jeigu Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įdarbintiems nenustatytiems konkretiems darbuotojams prie apskaičiuoto išmokėti DU išmokėjo papildomai ne mažiau kaip 220 000 EUR (2020 m. – 120 000,00 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 100 000,00 EUR), tai (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nepriskaičiavo DU – 363 636,24 EUR (2020 m. – 198 347,04 EUR (16 528,92 x 12), 2021 m. 01-10 mėn. – 165 289,20 EUR (16 528,92 x 10)) ir nuo priskaičiuoto DU:
- 72 727,16 EUR (2020 m. – 39 669,36 EUR ((3 305,78 x 12), 2021 m. 01-10 mėn. – 33 057,80 EUR (3 305,78 x 10)) neapskaičiavo ir neišskaičiavo (pagal GPM įstatymo 6 str. 1 d. nustatytą tarifą, taikant GPM tarifą 20 procentų), ir nesumokėjo į biudžetą GPM, tuo nesilaikė GPMĮ 23 str. 1 d. reikalavimo;
- 70 909,08 EUR (2020 m. – 38 677,68 EUR ((3 223,14 x 12), 2021 m. 01-10 mėn. – 32 231,40 EUR (3 223,14 x 10)) neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo SODRAI mokamų 19,5% apdraustųjų asmenų įmokų, iš jų: 45 527,24 EUR ((2020 m. – 24 833,04 EUR (2 069,42 x 12), 2021 m. 01-10 mėn. – 20 694,20 EUR (2 069,42 x 10)) 12.52% pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo; 25 381,84 EUR ((2020 m. – 13 844,64 EUR (1 153,72 x 12), 2021 m. 01 – 10 mėn. – 11 537,20 EUR (1 153,72 x 10)) 6,98% sveikatos draudimo, tuo nesilaikė VSDĮ 4 str. 7 d., 10 str. 1 d. bei 12 str. 1 d. ir SDĮ 17 str. 1 d. reikalavimų;
- 6 436,32 EUR ((2020 m. – 3 510,72 EUR (292,56 x 12), 2021 m. 01-10 mėn. – 2 925,60 EUR (292,56 x 10)) neapskaičiavo ir nesumokėjo SODRAI mokamų 1,77% draudėjo įmokų, iš jų: 5 854,42 EUR ((2020 m. – 3 193,32 EUR (266,11 x 12), 2021 m. 01-10 mėn. – 2 661,10 EUR (266,11 x 10)) 1,61% nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - 266,11 EUR; 581,90 EUR ((2020 m. – 317,40 EUR (26,45 x 12), 2021 m. 01-10 mėn. – 264,50 EUR (26,45 x 10)) 0,16% į ilgalaikio darbo išmokų fondą, tuo nesilaikė VSDĮ 4 str. 7 d., 10 str. 1 d. bei 12 str. 1 d. ir Ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 14 str. 3 d. reikalavimų.
Dėl nustatytų teisės aktų nesilaikymo, (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių biudžetui, iš viso 150 072,56 EUR, iš to skaičiaus:
- 72 727,16 EUR VMI mokamo GPM;
- 77 345,40 EUR SODRAI mokamų įmokų (apdraustųjų - 70 909,08 EUR, draudėjo - 6 436,32 EUR).
Be to, jeigu (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31), išmokėjo papildomai neapskaitytą apskaitoje DU ne mažiau kaip 220 000,00 EUR (2020 m. – 120 000,00 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 100 000,00 EUR) ir nuo išmokėtos sumos neapskaitė apskaitoje priskaičiuoto DU - 363 636,24 EUR (2020 m. – 198 347,04 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 165 289,20 EUR), neišskaičiavo nuo priskaičiuotos DU sumos ir nesumokėjo į biudžetą GPM - 72 727,16 EUR (2020 m. – 39 669,36 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 33 057,80 EUR) ir nuo priskaičiuotos DU sumos, nuo kurios skaičiuojamos SODRAI draudėjo ir apdraustųjų įmokos neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo SODRAI mokamų įmokų – 77 345,40 EUR ((2020 m. - 42 188,40 EUR (38 677,68+3 510,72), 2021 m. 01-10 mėn. – 35 157,00 EUR (32 231,40 +2 925,60)), tai Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 neįformindama ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžių arba struktūros pasikeitimu apskaitos dokumentuose bei jų duomenų neįregistruodama apskaitos registruose:
- 363 636,24 EUR priskaičiuoto DU;
- 72 727,16 EUR išskaičiuoto GPM nuo priskaičiuoto DU;
- 77 345,40 EUR apskaičiuotas ir išskaičiuotas draudėjo ir apdraustųjų SODRAI įmokas nuo priskaičiuoto DU;
- 200 000,00 EUR išmokėto DU,
iškreipė tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir įrašė neteisingus duomenis į deklaracijas ar pranešimus, tuo nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) reikalavimų: 4 str. - ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 16 str. 1 d.- ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.
Taip pat, užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įtraukė į apskaitą realiai neįvykusių pirkimų iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), dokumentus“.
Tyrimui pateiktuose Bendruosiuose žurnaluose (laikotarpio nuo 2020-01-01 iki 2020-12-30 ir nuo 2021-01-01 iki 2021-09-30), kuriuose įrašyta (duomenys neskelbtini) (lentelių stulpeliuose pavadinimais: „Analitika debete“ ir „Analitika kredite“) yra laikotarpiu nuo 2020-03-04 iki 2021-02-11 įrašyti duomenys 106 (vienu šimtu šešiais) įrašais, sąskaitose: 2435 „Atskaitingi asmenys“ - G. A., 2711 „Sąskaitos bankuose EUR“, 4431 „Skolos tiekėjams“, 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, kurių bendrą sumą sudaro 388 423,16 EUR, iš to skaičiaus:
- 192 716,20 EUR (37 įrašais) (2020 m. - 141 683,00, 26 įrašai + 2021 m. - 51 033,20, 11 įrašų) sąskaitos kredite 2435 „Atskaitingi asmenys“, debetuojant sąskaitą 4431 „Skolos tiekėjams (EUR)“, t. y. atskaitingas asmuo G. A. panaudojo gautas pinigines lėšas apmokėdamas (duomenys neskelbtini) skolą;
- 1 282,00 EUR (1 įrašu) 2021-01-08 sąskaitos kredite 2711 Sąskaitos bankuose EUR, debetuojant sąskaitą 4431 Skolos tiekėjams (EUR) t. y. skolos sumažėjimas (duomenys neskelbtini), apmokant ją iš banko sąskaitos;
- 193 998,20 EUR (38 įrašais) (2020 m. -141 683,00, 26 įrašais + 2021 m. - 52 315,20, 12 įrašais) sąskaitos debete 4431 „Skolos tiekėjams (EUR)“, kredituojat sąskaitą 2435 „Atskaitingi asmenys“ - 192 716,20 EUR (141 683,00 + 51 033,20) ir kredituojant sąskaitą 2711 „Sąskaitos bankuose (EUR)“ - 1 282,00 EUR, t. y. skolos sumažėjimas (duomenys neskelbtini), apmokant ją atskaitingam asmeniu G. A. ir iš banko sąskaitos;
- 194 424,96 EUR (15 įrašais) (2020 m. - 142 965,00, 12 įrašais + 2021 m. - 51 459,96, 3 įrašais) sąskaitos kredite 4431 „Skolos tiekėjams (EUR)“, debetuojant sąskaitą 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, t. y. pirktų vertybių (kaip įrašyta Bendrajame žurnale) iš (duomenys neskelbtini) įsigijimo kaina apskaityta paslaugų savikainoje;
- 194 424,96 EUR (15 įrašais) (2020 m. - 142 965,00, 12 įrašais + 51 459,96, 3 įrašais) sąskaitos debete 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, kredituojant sąskaitą 4431 „Skolos tiekėjams (EUR)“, t. y. pirktų vertybių (kaip įrašyta Bendrajame žurnale) iš (duomenys neskelbtini) įsigijimo kaina apskaityta paslaugų savikainoje įtraukta į sąnaudas.
Kadangi (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateiktos avanso apyskaitos ir jose įrašus pagrindžiantys apskaitos dokumentai, pirktų prekių ar atsargų apyskaitos bei suvestiniai apskaitos registrai mėnesiais: bankų sąskaitų, atskaitingo asmens, atsiskaitymų, pirktų vertybių, sąnaudų, todėl nustatyti Bendrajame žurnale, esančių įrašų pagrįstumą nėra galimybės.
Atsižvelgiant į užduotyje nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įtraukė į apskaitą realiai neįvykusių pirkimų iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini)pagal jos dokumentus, daroma išvada, jeigu Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-03-04 iki 2021-02-11, įrašytus duomenis (106 įrašais) Bendrajame žurnale (laikotarpių nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 ir nuo 2021-01-01 iki 2021-09-30), kurie susiję su realiai neįvykusiais pirkimais, apskaitė apskaitos registruose (2435 „Atskaitingi asmenys“ - G. A., 4431 „Skolos tiekėjams (EUR)“, 2711 „Sąskaitos bankuose EUR“, 6001“Suteiktų paslaugų savikaina“), kurių bendra suma - 388 423,16 EUR, tai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-03-04 iki 2021-02-11 įrašydama neteisingus duomenis į Bendrąjį žurnalą ir įtraukdama į apskaitą realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu:
- 192 716,20 EUR atskaitingo asmens gautų lėšų panaudojimą, apmokant skolą tiekėjams;
- 192 716,20 EUR tiekėjų skolos sumažėjimą, atsiskaitant atskaitingam asmeniui;
- 1 282,00 EUR tiekėjų skolos sumažėjimą, atsiskaitant banko pavedimu iš banko sąskaitos;
- 1 282,00 EUR banko lėšų sumažėjimą, apmokant banko pavedimu skolą tiekėjams;
- 194 424,96 EUR pirktų vertybių įsigijimą, apskaitant jų įsigijimo kainą paslaugų savikainoje;
- 194 424,96 EUR sąnaudų padidėjimą pirktų vertybių kaina,
iškreipė tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir įrašė neteisingus duomenis į apskaitą, tuo nesilaikė BAĮ reikalavimų: 4 str. - ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
Dėl aukščiau išvardintų BAĮ 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymo, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31.
Išvada 3-ioju klausimu: Ar atsižvelgiant į užduotyje nurodytas aplinkybes įmonė (duomenys neskelbtini) pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimuose už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įrašė teisingus duomenis? Jei ne, tai kokie duomenys pateikti neteisingai, kokie mokėtini mokesčiai nebuvo deklaruoti, kokių teisės aktų buvo nesilaikoma?
2022-04-12 Užduotyje atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-V-992436-22 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbintiems tiksliai nenustatytiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-18 kas mėnesį prie oficialiai išmokamo darbo užmokesčio buvo mokamos bendrai ne mažesnės nei 10 000,00 eurų darbo užmokesčio sumos, kurių duomenys nėra atvaizduotos nei apskaitoje, nei mokestinėse ataskaitose, viso tokiu būdu buvo išmokėta bendrai 220 000,00 eurų“.
Pagal (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktus laikotarpio nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius, Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30 priskaičiavo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų - 756 879,94 EUR (2020 m. – 386 113,28 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 370 766,66 EUR), išskaitė iš kiekvieno darbuotojo SODRAI mokamas įmokas 19,5% - 94 119.66 EUR (2020 m. – 48 160,56 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 45 959,10 EUR) ir VMI mokamą gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) – 78 308,13 EUR (2020 m. – 38 763,82 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 39 544,31 EUR) bei apskaičiavo išmokamą DU sumą - 584 452,15 EUR (583 901,60 + 550,55) (2020 m. – 299 188,90 EUR (298 638,35 + 550,55); 2021 m. 01-09 mėn. – 285 263,25 EUR). Be to, apskaičiavo darbdavio mokamas SODRAI įmokas 1.77 % - 10 348,04 EUR (2020 m. – 5 244,92 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 5 103,12 EUR).
Bendrovės tyrimui gautų, (duomenys neskelbtini) teiktų SODRAI laikotarpiu nuo 2020-02-17 iki 2021-10-15, Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM07) ir jų priedus Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (SAM3SD07) duomenimis, Bendrovė pateikė SODRAI duomenis už laikotarpį nuo 2020 m. 01 mėn. mėn. iki 2021 m. 09 mėn.:
- apie priskaičiuotas kiekvienam dirbančiam darbuotojui (be atleistųjų) pajamų sumas (nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) ir visiems darbuotojams priskaičiuotą bendrą sumą - 489 180,49 EUR (2020 m. – 244 235,34 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 244 945,15 EUR);
- apie priskaičiuotas kiekvienam dirbančiam darbuotojui (be atleistųjų) įmokų sumas ir visiems darbuotojams priskaičiuotą bendrą sumą - 93 379,59 EUR (2020 m. – 47 064,97 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 46 314,62 EUR).
Be to, pagal (duomenys neskelbtini) Mėnesines pajamų mokesčių deklaracijas (GPM313) tyrimui gautas iš FCIS, Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-02-12 iki 2022-03-14 VMI deklaravo duomenis, už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31:
- apie išmokas, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, kurių bendra suma 571 464,67 EUR (2020 m. – 282 687,13 EUR; 2021 m. 01-09 mėn. – 288 777,54 EUR) (5 eil.);
- apie išskaičiuotas ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., kurių bendra suma 81 806,52 EUR (2020 m. – 40 604,39 EUR; 2021 m. 01-10 mėn. – 41 202,13 EUR) (6 eil.).
Jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įdarbintiems, nenustatytiems konkretiems darbuotojams, kas mėnesį prie apskaičiuoto išmokėti DU išmokėjo papildomai ne mažiau kaip 10 000 EUR, kuris (duomenys neskelbtini) apskaitoje neapskaitytas ir nedeklaruotas VMI bei nepateikti jo duomenys SODRAI, tai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 įdarbintiems nenustatytiems konkretiems darbuotojams prie apskaičiuoto išmokėti DU išmokėjo papildomai ne mažiau kaip 220 000 EUR (2020 m. – 120 000,00 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 100 000,00 EUR), taip (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nepriskaičiavo DU – 363 636,24, ir nuo priskaičiuoto DU:
- 72 727,16 EUR neapskaičiavo ir neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM;
- 70 909,08 EUR neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo SODRAI mokamų 19,5% apdraustųjų asmenų įmokų;
- 6 436,32 EUR neapskaičiavo ir nesumokėjo SODRAI mokamų 1,77% draudėjo įmokų.
Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-02-12 iki 2022-03-14 VMI 22 (dvidešimt dvejuose) deklaruotose Mėnesinėse pajamų mokesčių deklaracijose (GPM313) už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 nedeklaravo 5 eilutėje išmokų, susijusių su darbo santykiais, iš viso - 363 636,24 EUR, iš jų: 2020 m. - 198 347,04 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 165 289,20 EUR (kiekvieną deklaruojamą mėnesį po 16 528,92 EUR) ir 6 eilutėje nuo išmokų išskaičiuotą GPM, iš viso 72 727,16 EUR, iš jų: 2020 m. - 39 669,36 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 33 057,80 EUR (kiekvieną deklaruojamą mėnesį po 3 305,78 EUR). Ir, Bendrovė teikdama VMI Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijas (GPM312) už mokestinius laikotarpiu 2020, 2021 metus, nedeklaravo 4 eilutėje išmokų sumą - 363 636,24 EUR (2020 m. - 198 347,04 EUR, 2021 m.- 165 289,20 EUR, už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (22 mėn.) po 16 528,92 EUR) ir 5 eilutėje išskaičiuotą GPM - 72 727,16 EUR (2020 m. - 39 669,36 EUR, 2021 m. - 33 057,80 EUR, už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (22 mėn.) po 3 305,78 EUR) bei įrašė neteisingus duomenis į priedus GPM312L ar GPM312U apie konkrečiam darbuotojui išmokėtas išmokas. GPMĮ 24 str. 1 d. nustatyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“.
Ir, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-02-17 iki 2021-10-15 SODRAI pateiktuose 21 (dvidešimt vienuose) Pranešimuose (SAM07) ir jos prieduose (SAM3SD07) už laikotarpį nuo 2020-m 01 mėn. iki 2021 m. 09 mėn. ir atsižvelgiant į užduotyje nurodytas aplinkybes (kas mėnesį prie oficialiai išmokamo darbo užmokesčio buvo mokamos darbo užmokesčio sumos, kurių duomenys nėra atvaizduotos nei apskaitoje, nei mokestinėse ataskaitose, viso tokiu būdu laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 buvo išmokėta 220 000,00 EUR), Bendrovė SODRAI teiktuose pranešimuose ir jos prieduose už laikotarpį nuo 2020 m. 01 mėn. iki 2021 m. 10 mėn. neįrašė bendrų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, iš viso - 363 636,24 EUR (2020 m. - 198 347,04 EUR, 2021 m. 01-10 mėn. – 165 289,20 EUR, už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (22 mėn.) po 16 528,92 EUR) ir įmokų bendrą sumą - 77 345,40 EUR (70 909,08 + 6 436,32) ((2020 m. - 42 188,40 EUR (38 677,68 +3 510,72), 2021 m. 01-10 mėn. – 35 157,00 EUR (32 231,40 +2 925,60),už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (22 mėn.) po 3 515,70 EUR) bei įrašė neteisingus duomenis į priedą (SAM3SD 07 forma) apie konkrečiam apdraustajam priskaičiuotas pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokų sumas. VSDĮ 4 str. 1 d. nustatyta, kad „Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu“. Ir šio straipsnio 7 d. nurodyta, kad „Šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai“. Be to, šio įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“ ir 12 str. 1 d. – „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“(4 t., b. l. 20-74).
2022 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolu apžiūrėti:
1) Įmonės (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2021-12-20 ikiteisminiam tyrimui pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2021-09-30 pagal mėnesius. (PRIEDAS. 2021 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis) (6 t. b. l. 1-8)
2) 2022-05-02 apžiūros protokolo priede Nr. 4 užfiksuoti duomenys iš įtariamojo A. G. 2021-10-19 asmens kratos metu rasto ir paimto mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy S10+ (3 t. b. l. 90-104)
3) 2022-08-22 apžiūros protokolo priede užfiksuoti duomenys iš 2021-10-19 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų popierinėje laikmenoje (3 t. b. l. 28-32)
Apžiūros metu buvo palyginti 2019 metų spalio mėnesio, 2020 metų vasario, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių, 2021 metų kovo, gegužės mėnesių užfiksuoti įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laiko duomenys įmonės (duomenys neskelbtini) oficialiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir neoficialiuose laikmenose iš įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy S10+ bei įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų popierinėje laikmenoje.
Apžiūros metu buvo nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2019-06-01 iki 2021-09-30 mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra užfiksuotas darbuotojų darbo laikas darbo dienomis pirmadieniais-penktadieniais, kuris neviršija 8 valandų per dieną, kartais būna mažesnės trukmės nuo 5 iki 7 valandų per dieną.
Apžiūros metu buvo nustatyta, kad neoficialiuose laikmenose iš įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy S10+ bei įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų popierinėje laikmenoje yra užfiksuotas darbuotojų darbo laikas darbo dienomis pirmadieniais-penktadieniais ir šeštadieniais, kurio trukmė pagrinde dominuoja 9-11 valandų per dieną, retais atvejais būna nuo 5 iki 8 valandų per dieną (3 t., b. l. 33-46).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. G. ir (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamas veikas – A. G., (duomenys neskelbtini) naudai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. G. ir (duomenys neskelbtini) atstovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padarę nusikalstamas veikas. Jų nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S., S. B., I. D., A. T. parodymai, 2021 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, 2022 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokole užfiksuoti įrodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. G. ir (duomenys neskelbtini) objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti.
Teismas kaltinamojo A. G. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje idealią sutaptį.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė A. G., kuris bylai aktualiu laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvenimą, turėjusiu galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, t. y. A. G. veikė (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Dėl bausmės skyrimo A. G.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokuroras kaltinamajame akte nurodė, kad kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau su tokia pozicija teismas nesutinka. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje yra išaiškina, kad tais atvejais, kai savanaudiškumas yra nusikalstamos veikos sudėties požymis ar jis reiškia nusikalstamos veikos esmę, tokia aplinkybė negali būti pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nagrinėjamoje byloje A. G. pripažintinas kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kurios esmė – siekis išvengti mokesčių, t. y. savo ar atstovaujamo asmens naudai turėti turtinę naudą. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą A. G. šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintinas kaltu, su nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalimi, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Taigi, A. G. pripažintinas kaltu už nusikalstamas veikas, kurių esmė turėti turtinę naudą, todėl savanaudiškumas nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintas kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai vienas apysunkis (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir vienas sunkus (BK 220 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vedęs, išlaiko mažametį vaiką, dirbantis, neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau didžioji dalis administracinių nuobaudų sumokėtos.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už padarytą sunkų nusikaltimą. Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su valstybinio kaltintojo baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju reali laisvės bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Paminėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, jog taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo kaltinamajam A. G. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (nėra visų įstatyme numatytų sąlygų), tačiau teismas mato galimybę šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. G. padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Atkreiptinas dėmesys į A. G. elgesį, teisėsaugos institucijoms nustačius šios veikos požymius. Jis pripažino esmines jam pareikšto įtarimo faktines aplinkybes, davė išsamius parodymus. A. G. nėra teistas, dirba, turi šeimą, išlaiko mažametę dukrą. Teismo vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai, – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nereikalingas. Šioje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, A. G. bus išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam prokuroro pasiūlytą švelnesnę, negu numatyta BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – baudą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. G. už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta nurodyto straipsnio sankcijoje, t. y. bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) – 240 MGL, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – taip pat bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – 150 MGL. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BPK 140 straipsnio 9 dalies, BK 66 straipsnio pagrindu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikas išbūtas laikinam sulaikyme nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d., vieną laikinam sulaikyme išbūtą parą, prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl bausmės skyrimo (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, jos įgaliotas atstovas sutiko su bendrovei pareikštais kaltinimais, nurodė, kad bendrovė pripažįsta kaltę, todėl jai už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina BK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 4 dalis) – 300 MGL, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – taip pat bauda, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 4 dalis) – 210 MGL. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamo juridinio asmens atstovas nurodė, kad juridinis asmuo visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 72 727,16 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo iš A. G. ir (duomenys neskelbtini). Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 77 345,40 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš A. G. ir (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 10 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedė:
- 19 501,69 eurą į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, pervedimo dokumente nurodant, jog pervedami pinigai įmonės (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti pagal 2022-09-07 civilinį ieškinį Nr. R-3696, įmokos kodas 6930;
- 19 501,69 Eur, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT027180300000690001, esančią AB Šiaulių banke, pervedimo dokumente nurodant, jog pervedami pinigai įmonės (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti pagal 2022-09-19 civilinį ieškinį Nr. (8.1E) DV_S-91790, įmokos kodas 252 (8 t. b. l. 65-71).
Taigi, nurodytais pavedimais dalis turtinės žalos (po 19 501,69 eurą kiekvienam civiliniam ieškovui) šio nuosprendžio priėmimo metu jau atlyginta.
Civilinių ieškovų patirtą žalą – nesumokėtus privalomai mokėti mokesčius, lėmė A. G. nusikalstami veiksmai atilikti (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinių ieškovų ieškiniai tenkinti iš dalies – iš (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš A. G. priteisina likusi neatlyginta turtinė žala. Valstybinės naudai – 53 225,47 eurai; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai – 57 843,71 eurai.
2021 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas iki 2023 m. balandžio 18 d. pratęstas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, A. G. turtui:
Butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
?Negyvenamajai patalpai – sandėliui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
??(duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
??½ daliai pastato, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
??½ daliai ūkinio pastato, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
??Ūkiniam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
??1/2 daliai kiemo statinių, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
- paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priteisimo įvykdymo.
2021 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis pratęstas iki 2023 m. balandžio 18 d., (duomenys neskelbtini) turtui - bankinei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai banke (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistu iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priteisimo įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos saugykloje, esančioje Šermukšnių g. 3, Vilniaus m.:
(duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai segtuvuose, paimti kratos metu 2021-10-19 (duomenys neskelbtini) veiklos vietos patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (savanoriškai pateiktų objektų apyraše detalizuoti apyrašo lapuose Nr. 1-3, eilės Nr. 1-46), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini) atstovui;
Mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy S10+, paimtas asmens kratos metu 2021-10-19 pas A. G., įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintinas A. G.;
Nešiojamas kompiuteris Dell Inspiron, modelis P75F, serijos numeris G61KXS2, paimtas kratos metu 2021-10-19 pas A. G. ir M. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudą.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. G. skirti subendrintą bausmę – 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti galutinę bausmę – 160 MGL dydžio, t. y. 8 000 eurų baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d. išbūtą laiką (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 158 MGL, t. y. 7 900 (septyni tūkstančiai devyni šimtai) eurai.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą.
(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 210 MGL (10 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir (duomenys neskelbtini) skirti subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir (duomenys neskelbtini) skirti galutinę bausmę – 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.
Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš A. G. priteisti valstybės naudai 53 225,47 eurus turtinei žalai (nesumokėtam gyventojų pajamų mokesčiui) atlyginti.
Civilinio ieškovo Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš A. G. priteisti Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 57 843,71 eurus turtinei žalai (nesumokėtas VSD įmokas) atlyginti.
2021 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas iki 2023 m. balandžio 18 d. pratęstas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, A. G. turtui: Butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Negyvenamajai patalpai – sandėliui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ daliai pastato, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ daliai ūkinio pastato, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Ūkiniam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai kiemo statinių, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priteisimo įvykdymo.
2021 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis pratęstas iki 2023 m. balandžio 18 d., (duomenys neskelbtini) turtui - banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai banke (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priteisimo įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos saugykloje, esančioje Šermukšnių g. 3, Vilniaus m.:
(duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai segtuvuose, paimtus kratos metu 2021-10-19 (duomenys neskelbtini) veiklos vietos patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (savanoriškai pateiktų objektų apyraše detalizuoti apyrašo lapuose Nr. 1-3, eilės Nr. 1-46), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini) atstovui;
Mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S10+, paimą asmens kratos metu 2021-10-19 pas A. G., įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti A. G.;
Nešiojamą kompiuterį Dell Inspiron, modelis P75F, serijos numeris G61KXS2, paimtą kratos metu 2021-10-19 pas A. G. ir M. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. G..
1. Paskirtos baudos turi būti sumokėtos per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.