Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-257-253/2012

Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-07937-2011-1)

2012 m. sausio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų N. A. ir A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-22 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės M. S. H. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų N. A. ir A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-11 tarp šalių sudaryta notaro patvirtinta paskolos sutartimi notarinio registro Nr. 10092 M. S. H. paskolino N. A. ir A. A. 253 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-11. Paskolos sutartyje paskolos gavėjai nurodė, kad sutartyje numatytą pinigų sumą gavo. (b. l. 14). Skolininkų prievolės įvykdymui pagal minėtą sutartį užtikrinti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas N. A. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,0582 ha žemės sklypas ir jo priklausiniai – sodo pastatas, ūkinis pastatas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), nurodant, kad įkeičiamo daikto savininko sutuoktinis A. A. (b. l. 9-12).

Hipoteka yra daiktinė teisė – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.).

Apeliantai neginčija 2008-09-11 paskolos sutarties dėl 253 000 Lt sudarymo faktinės aplinkybės, tačiau teigia, kad kreditorė neperdavė visos pagal šią sutartį sutartos pinigų sumos. Apeliantai skunde neginčija aplinkybės, kad visos kreditorei 2008-09-11 paskolos sutartimi įsipareigotos grąžinti paskolos sumos iki paskolos sutartyje nustatyto termino pabaigos jie negrąžino. Apeliantai nepateikė duomenų, kad sutartinį įsipareigojimą kreditorei yra įvykdę, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių skolos pagal paskolos sutartį grąžinimo terminų. Skolininkams neįvykdžius tarp šalių sudaryta paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sutartyje nustatytu terminu negrąžinus paskolos sumos, kreditorė įgijo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Apeliantai prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį motyvuodami, kad kreditorė pagal 2008-09-11 paskolos sutartį realiai suteikė mažesnę paskolą nei nurodoma minėtoje sutartyje ir negrąžinta paskolos dalis yra netiksli. Įstatymas numato, kad hipotekos kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, be kitų LR CPK 588 str. 1 d. nurodytų duomenų, turi nurodyti ir negrąžintos skolos dydį. Atsižvelgiant į tai, hipotekos kreditorius pats nustato negrąžintos skolos dydį – taip užtikrinamas skolininko neįvykdyto pagrindinio reikalavimo, palūkanų ir netesybų įvykdymas (LR CK 4.174 str. 1 d.). Kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į LR CPK 558 str. nuostatas. LR CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (LR CPK 542 str. 1 d.). Hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių netikrina hipotekos kreditoriaus nurodytos negrąžintos skolos dydžio pagrįstumo bei nenagrinėja šalių ginčų dėl kreditoriaus reikalaujamos skolos dydžio, o tik atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra ir pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininko turto pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą. Taigi, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d., bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą ir įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipotekos teisėjas, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Apeliantų skunde išdėstyti argumentai dėl dalies paskolos sumos neperdavimo paskolos gavėjams bei likusios nesumokėtos skolos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, kadangi skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Apeliantai nurodo, kad priverstinis skolos išieškojimas (nekilnojamojo turto areštas) yra nukreipiamas į žymiai didesnės vertės turtą, nei skola kreditorei. Iš hipotekos lakšto, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiuo hipotekos lakštu įkeistas nekilnojamasis turtas įkainotas 300 000 Lt. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad hipotekos lakšte pažymėta, jog įkeičiamas turtas yra įkainotas šalių susitarimu, t. y. ne turto vertinimo pagrindu. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro pažymos Nr. 44-2390189 nustatyta, kad 2008 m. masinio vertinimo būdu nustatyta įkeistų statinių bendra rinkos vertė sudarė tik 72 205 Lt. Taip pat pažymėtina, kad įkeistas turtas šalių buvo įvertintas 2008 metais, tačiau keičiantis ekonominei situacijai rinkoje, nekilnojamojo turto kainos yra ženkliai sumažėjusios, todėl įkeisto turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti ir gali nepadengti įsiskolinimo sumos. Kadangi įkeisto turto vertė jo pradavimo iš varžytynių metu gali būti mažesnė už negrąžintą paskolos sumą, atskirojo skundo argumentai dėl turto arešto masto atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, jog suinteresuoti asmenys, manydami, kad jų teisės, susijusios su paskolos sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, nesutikdami su kreditorės reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, siekdami apginti, jų manymu, pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino LR CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t. y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikęs kreditorės pateiktų dokumentų kontrolę, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes. Nenustačius pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-22 nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o skolininkų atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-22 nutartį palikti nepakeistą.