Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-16 · Civilinė byla Nr. 2S-976-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-16
Bylos Nr.
2S-976-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičiius, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičiius
Ieškovas
UAB „Swedbank lizingas“
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Laiko vartai“
Civilinė byla Nr. 2S-976-492/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 94.3; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ (buv. UAB „Hansa lizingas“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8408-574/2008 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Laiko vartai“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 874,22 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 356 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, esančių atsakovo banko sąskaitose, o taip pat kito atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, leidžiant atsakovui areštuotu turtu tenkinti UAB „Swedbank lizingas“ ieškinio reikalavimus, priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas LR CPK nustatyta tvarka nepateiks teismui parengiamųjų procesinių dokumentų, taip pat kitais LR CPK numatytais atvejais.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo perduoti pagal teismingumą – Kėdainių rajono apylinkės teismui. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas į bylą pateiktą šalių sutartį, pagal kurią ieškovas iš trečiojo asmens nupirko ir atsakovui perdavė automobilį Peugeot Boxer, kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį. Kadangi individualios sutarties sąlygos yra atspausdintos lape, kuriame jau išdėstytos bendrosios Sutarties nuostatos bei ieškovo rekvizitai, jas teismas vertino kaip standartines sutarties sąlygas. Standartine sąlyga yra ir sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą, t.y. leidžianti ieškovui – verslininkui ieškinį pareikšti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Ieškovas šia nuostata pasinaudojo, nors atsakovo – vartotojo gyvenamoji vieta ir yra Kėdainiuose. Pažymėtina, kad ieškovo buveinės vieta yra Vilniaus mieste ir patenka į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritoriją. Remdamasis LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teise, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas akcentavo padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri, teismo nuomone, turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtais atveju verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu.

Teismas, priimdamas nutartį, padarė išvadą, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios tokio teismingumo galimybę, prasme. CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostata reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl sutartinio teismingumo susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad iš vartojimo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes tokiu atveju vartotojas iš esmės atsisako jam įstatymo nustatyto palankesnio reguliavimo, o susitarimas pranašumą suteikia verslininkui. Teismas vien tik vartotojo parašą vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl paminėtų sutartinio teismingumo nuostatų, vertino kaip neatitinkančią sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8408-574/09 ir perduoti bylą nagrinėti teismui, kuriam ji teisminga pagal sutartinį teismingumą, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Nurodė, kad lizingo sutarčiai negali būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes: 1) ji sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų (ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Laiko vartai“), 2) ja atsakovas neįsigijo jokių prekių ar paslaugų, 3) ji sudaryta verslo tikslais. Lizingo gavėjo neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas lizingo gavėjo pagal sutartį įsipareigojo įvykdyti laiduotojas V. K. . Tiek lizingo, tiek laidavimo sutarčių šalys susitarė dėl teismingumo – ginčai iš sutarčių turi būti sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Ieškovo teigimu teismas neturėjo teisės dar iki bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme savo iniciatyva nuspręsti dėl vienos ar kitos sutarties nuostatos galiojimo. Įstatymų leidėjas paliko vartotojui pasirinkimo laisvę ginčyti tam tikras sutarties sąlygas, ar ne, teismas jų panaikinti ex officio negali. Ieškovo nuomone, bylos perdavimas nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui gali ne tik nesumažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidų, o jas ir padidinti, nes atsakovas gali nuspręsti bylą vesti per atstovą, kurio darbo vieta yra Vilniuje. Todėl turėtų būti išklausyta ne tik ieškovo, bet ir atsakovo pozicija dėl bylos teismingumo. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad LR CPK 34 str. yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet teismas turi teisę nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Minimoje teisės normoje nurodoma, kad teismas gali perduoti bylą kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Šiuo atveju UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį padavė pagal teismingumo taisykles, todėl tol, kol laidavimo sutarties nuostata dėl sutartinio teismingumo nebus nuginčyta, negalima bylos perduoti nagrinėti kitam teismui.

Ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina, ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinio atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Laiko vartai“, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas kaip vieną iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų numato bylos teismingumą teismui, į kurį kreipiamasi. LR CPK 32 str. 1 d. numato galimybę šalims rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Civilinėje byloje Nr.2-8408-574/09 esančioje laidavimo sutartyje (Laidavimo sutarties 20 p., b.l. 20) šalys pakeitė teritorinį teismingumą, nustatydamos, kad nesusitarus, ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka, pagal lizingo bendrovės buveinės vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Laiko vartai“, perdavęs pagal teismingumą Kėdainių rajono apylinkės teismui neteisingai lizingo sutartį, sudarytą tarp UAB „Laiko vartai“ ir UAB „Hansa lizingo“, įvertino kaip vartojimo sutartį. Teismas nurodė, kad lizingo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo. Kaip matyti iš lizingo sutarties specialiųjų sąlygų (b.l. 6), lizingo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Laiko vartai“. Su atsakovu V. K. ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaręs laidavimo sutartį (b.l. 20). LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.15 p. pateikia vartotojo sąvoką. Vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Įstatymas apibrėžia ir vartojimo sutartį. Jo 2 str. 14 p. rašoma, vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, išskirtini šie vartojimo sutarties požymiai, 1)vartojimo sutartis sudaroma su vartotoju, fiziniu asmeniu; 2) vartojimo sutartis sudaroma asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) vartojimo sutartimi įsigyjamos prekės ar paslaugos. Teismui pateiktą lizingo sutartį sudarė du juridiniai asmenys, sutartis sudaryta verslo tikslu, siekiant gauti finansavimą iš UAB „Swedbank lizingas“, šia sutartimi atsakovas V. K. neįgijo jokių prekių ar paslaugų, nes net nebuvo sutarties šalimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje esanti lizingo sutartis nėra vartojimo sutartis. Teismingumas šioje byloje nustatytinas pagal kitą, laidavimo sutartį, sudarytą ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo V. K. , kuria šalys nustatė sutartinį teismingumą. Nei lizingo, nei laidavimo sutartys nėra vartojimo sutartys, todėl netenka prasmės ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirojo skundo argumentų dėl sutarties sąlygos ginčijimo, atsakovo V. K. bylinėjimosi išlaidų dydžio, laidavimo sutarties nuostatos dėl sutartinio teismingumo nuginčijimo, nagrinėjimas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi netinkamai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai ieškinio teismingumą nustatė pagal lizingo sutartį, įvertinęs ją kaip vartojimo sutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, nutartis naikinama, UAB „Swedbank lizingas“ ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti (CPK 337 str. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ (buv. UAB „Hansa lizingas“) ieškinio atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Laiko vartai“, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičiius