Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-365-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
1S-365-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-365-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo D. J. (toliau – D. J.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 93-1 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su intensyvia priežiūra

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2006 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 24 str. 4 d. 129 str. 2 d. 9 p., 253 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p, nuteistas subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., šiuo nuosprendžiu D. J. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 14000 litų konfiskavimas. 2007 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu D. J. apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis buvo pakeistas – iš D. J., I. B., I. P. ir A. M. solidariai priteista 250000 litų I. U. neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2008 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 180 str. 3 d., 189 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., nuteistas subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu D. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su neatlikta bausme, D. J. paskirta 2006 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskiriant D. J. galutinę subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę. 2008 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendis buvo pakeistas, nuosprendžio dalis, kuria D. J. buvo nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. panaikinta, pagal BK 189 str. 1 d. išteisintas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, paliekant nepakeistą ir D. J. paskirtą galutinę 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2005 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 3 d..

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. sausio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-1 nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2016 m. sausio 11 d. Komisijos nutarimą.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 93-1 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nuteistojo teigimu, nors jis pataisos namuose buvo 7 kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog per visą savo bausmės atlikimo laiką jis buvo skatintas net 19 kartų, o jo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka žema – 22 balai, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu jis jau yra padaręs reikiamas išvadas dėl savo elgesio, todėl gali būti paleidžiamas lygtinai.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių reikšmės, D. J. nurodo, jog jie reikalingi tik tam, jog nuteistajam būtų paskirtos tinkamos probacijos sąlygos, todėl jų sureikšminimas skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, yra nepagrįstas. Pažymima ir tai, kad jis atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš gaunamo atlyginimo dengia priteistą civilinį ieškinį. Tai, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neabejotinai padidins jo galimybes greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Vertindamas draugų įtaką jo tolimesnei elgesio korekcijai, D. J. nurodo, kad su bendrininkais jis šiuo metu nebendrauja, su jais susipažino tik proceso metu, ankščiau jų nepažinojo. Tuo tarpu jo mąstymas ir elgesys, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nuteistojo įsitikinimu, rodo itin teigiamus jo elgesio pokyčius. Be to, jis ankščiau teistas nebuvo, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, auto – elektriko specialybę, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kuriems labai reikalinga jo pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek taikant intensyvią priežiūrą, tiek ir be jos taikymo. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama D. J. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. sausio 5 d., atlikus nuteistojo D. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 22 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, net ir esant šiai aplinkybei, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nors skundu apygardos teismui D. J. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, pataisos namuose dirba, turi realią galimybę įsidarbinti ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, D. J. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, 2015 m. liepos 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 92-684 D. J. netaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jam buvo nustatytos rekomendacijos, galinčios padėti sumažinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose bei aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Vykdydamas aptartą individualaus socialinės reabilitacijos planą, D. J. per rekomendacijoms skirtą laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose darbų skirstytojo pareigose, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. gruodžio 2 d. buvo paskatintas. Sutinkamai su 2016 m. sausio 5 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu tęsia mokslus, šiuo metu Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje mokosi 12 klasėje, o 2012 m. birželio 22 d. VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centre įgijo auto krautuvo specialybę. Pataisos įstaigoje savo darbinę veiklą D. J. pradėjo nuo 2009 m. gegužės 7 d. valytojo pareigų, o nuo 2010 m. sausio 25 d. iki šiol dirba ir gyvena ūkio aptarnavimo būryje, dirba darbų skirstytojo pareigose. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai vertina pats D. J., tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi šiuo metu vis dar įžvelgiamas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys – finansiniai sunkumai, draugai, mąstymas bei elgesys, kas leidžia pagrįstai abejoti jo elgesio pažangos pakankamumu.

Nors, nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sureikšminti nepagrįstai, kadangi jie svarbūs tik tinkamų probacijos sąlygų nuteistajam nustatymui, tačiau tokie nuteistojo argumentai, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą (BVK 157 str.), atmestini kaip nepagrįsti. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. nuostatomis, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti įvertinama ne tik tai ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar yra pateikęs komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bet ir jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Tuo tarpu nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Tokiu būdu, neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Vertinant D. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo finansinius sunkumus. D. J. skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad jis turi teismo priteistą 89216 eurų civilinį ieškinį, kurį dengia ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nepaisant to, kad nuo 2009 m. gegužės 7 d. D. J. dirba ir gauna atlyginimą, turės galimybę įsidarbinti ir lygtinio paleidimo atveju, šiuo metu gaunamų pajamų nuteistajam pakanka tik jo kasdienėms išlaidoms apmokėti, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jokių lėšų didesniems poreikiams tenkinti nuteistasis neturi. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis gyvena pataisos namuose, kur būtiniausi jo poreikiai užtikinami valstybės lėšomis, kas, atsižvelgiant tiek į D. J. priteisto civilinio ieškinio dydį, tiek ir į tai, jog gyvendamas laisvėje savo gyvenimiškų poreikių tenkinimu jis turės pasirūpinti savarankiškai, leidžia pagrįstai abejoti jo finansiniu stabilumu. Šių duomenų visumoje itin svarbus ir D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinis motyvas – nuteistasis siekė materialinės naudos neteisėtais priemonėmis ir būdais, kas teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad D. J., susidūręs su finansinėmis problemomis, yra linkęs jas spręsti neteisėtomis priemonėmis.

Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir D. J. mąstymas bei elgesys. Nors skundu apygardos teismui su šio kriminogeninio veiksnio įtaka tolimesnei D. J. elgesio korekcijai ir nesutinkama, išskiriant itin teigiamas savo, kaip nuteistojo, savybes, tačiau jų, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nepakanka daryti neabejotinai išvadai, jog D. J. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, D. J., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, režimo reikalavimus pažeidė net septynis kartus. Paskutinis pažeidimas įvykdytas 2015 m. gegužės 6 d. (remiantis apylinkės teismo nutarties motyvais, jis buvo susijęs su draudžiamų daiktų laikymu pataisos namuose), kas, netgi įvertinus pakankamai didelį D. J. skirtų paskatinimų skaičių (19 paskatinimų), jį charakterizuoja labiau neigiamai ir parodo, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti bendrąsias elgesio taisykles. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka pagal du subendrintus nuosprendžius (nors nuteistojo teigimu tai jo pirmasis teistumas), dėl kuriuose įvardintų nusikalstamų veikų bylos nagrinėjimo metu jis savo kaltės nepripažino, kas leidžia pagrįstai abejoti nuoširdžiu nuteistojo gailesčiu dėl savo nusikalstamų veiksmų.

Vertinant nuteistojo mąstymą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad greitą veikimą jis vis dar vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistajam nėra svetimas spontaniškumo jausmas, be to, D. J. vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino juo, siekdamas, kad kiti paklustų, vis dar apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes.

Nors ir sutiktina su nuteistojo argumentais, kad nėra nei vieno idealaus žmogaus, tačiau įvertinus jo mąstymą bei elgesį apibūdinančias aplinkybes kitų duomenų – apibūdinančių D. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pastangas mažinant galimo pakartotinio nusikalstamumo priežastis, visumoje, pagrindo šiuo metu manyti, jog D. J. būdamas laisvėje tinkamai prisitaikys prie bendrųjų visuomenės elgesio taisyklių, tokiu būdu laikysis įstatymų ir nebenusikals, teisėjų kolegijos įsitikinimu, dar nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, dėl artimų ryšių su artimaisiais, kadangi artimųjų turėjimas bei ryšiai su jais, nebuvo kliūtimi įvykdyti nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas