Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prie Vingio“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei "Prie Vingio" (skolininkui, įkeisto turto savininkui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-01-25 nutartimi areštavo įkeistą UAB „Prie vingio“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 3,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav., uždrausdamas įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkui UAB „Prie vingio“, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo skolininką, kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 1 462 174,28 Lt negrąžinto kredito, 284 804,74 Lt nesumokėtų palūkanų, 19 580,31 Lt delspinigių iš viso 1 766 559,33 Lt bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui dienos nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Apskundus šią nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2010-01-05 nutartimi ji palikta nepakeista.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą, kurią sudaro: 1 462 174,28 Lt negrąžinto kredito, 449 994,65 Lt nesumokėtų palūkanų, 37 585,27 Lt delspinigių, viso – 1 949 754,20 Lt, 30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 131 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2011-03-09, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą - 3,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav., priklausantį UAB „Prie Vingio“.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neturėjo teisės priimti skundžiamą nutartį, o privalėjo išregistruoti iš turto arešto aktų registro nutartį areštuoti įkeistą turtą, kadangi byla nebuvo sustabdyta, procesiniai terminai buvo skaičiuojami. Net ir tuo atveju, jei šie procesiniai terminai turėjo būti stabdomi apskundus hipotekos skyriaus teisėjos nutartį, CPK 558 str. 3 d. nustatytas 2 mėnesių terminas pasibaigė 2011-03-05

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo nagrinėjimo tvarką, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Atskirajame skunde keliami klausimai dėl išieškomos sumos dydžio neatitikimo sutartinės hipotekos sąlygoms, įkeisto daikto arešto panaikinimo praleidus pakartotiniam pareiškimo padavimui CPK 558 str. 3 d. nustatytą terminą, reikalavimo atsiradimo pagrindo ir jo dydžio pagrįstumo, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – pasisakius dėl į bylą neįtraukto asmens, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tik atskirojo skundo argumentais, nes išeiti už atskirojo skundo ribų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pareiškėjas (kreditorius) pareiškė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo praleidęs CPK 558 str. 3 d. nustatytą 2 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-25 nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2011-01-05 nutartimi atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą ji buvo palikta nepakeista bei šios nutarties priėmimo dieną įsiteisėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškimas buvo paduotas praleidus minėtą terminą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apskundus hipotekos skyriaus teisėjos nutartį apeliacine tvarka, buvo sustabdyta visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga (CPK 76 str.). Kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu tik po to, kai įsiteisėjo nutartis laikydamasis nustatytų terminų, t.y. tuomet, kai buvo atnaujinti procesiniai terminai tokiems procesiniams veiksmams atlikti.

Apelianto argumentai dėl bylos sustabdymo yra niekuo nepagrįsti, nes byla nebuvo stabdoma, o, kaip buvo paminėta, sustojo procesinių terminų eiga dėl tos priežasties, kad buvo paduotas skolininko atskirasis skundas dėl pirmosios hipotekos skyriaus teisėjos nutarties, kuria buvo areštuotas įkeistas turtas, ir tai atitinkamai sustabdė procesinių veiksmų šioje byloje atlikimą.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2011-01-05 priėmė nutartį, terminas pateikti pakartotinį pareiškimą baigėsi 2011-03-05, todėl įvertinant tai, kad paskutinė diena buvo ne darbo diena ir vadovaujantis CPK 74 str. 5 d., termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, t.y. 2011-03-07, o kreditoriaus pareiškimas buvo įteiktas paštui 2011-03-07 (b.l. 163), nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu ir laikyti, kad jis buvo paduotas praleidus minėtą terminą (CPK 74 str. 7 d.) ir kad tai sudarytų pagrindą nutarties, kuria areštuotas įkeistas daiktas išregistravimui iš turto arešto aktų registro.

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pakartotiniame pareiškime kreditoriaus įvardinta suma, kredito pagal kreditavimo sutartį gavimu, taip pat kreditavimo sutarties nutraukimu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad hipotekos skyriaus teisėja neturėjo teisinio pagrindo patenkinti kreditoriaus paduoto pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo dėl apelianto nurodomų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog priimant nutartį, buvo pasisakyta dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų. Pasak apelianto, į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas UAB „FF lizingas“ (buvęs UAB „Parex lizingas“), tačiau teismas sprendžia, kad toks argumentas nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamos bylos duomenimis, 2007-12-10 Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 326-07L skolininko UAB „Prie vingio“ prašymu ir sutikimu laiduotojas UAB „Parex lizingas“ (dabar UAB „FF lizingas“) prisiėmė įsipareigojimus solidariai atsakyti visu savo turtu kreditoriui AB DnB NORD bankui tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdytų visų, dalies savo prievolių kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL (b.l. 94-102), arba jas įvykdytų netinkamai (b.l. 114-115). Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdys prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, kai pagrindinio skolininko UAB „Prie vingio“ prievolės, kilusios iš kreditavimo sutarties, įvykdymas yra užtikrintas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu bei trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jo solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, kreditorius AB DnB NORD bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-364/2010). Tokiu būdu kreditoriui reikalaujant nukreipti išieškojimą iš pagrindinio skolininko ir teismui tokį pareiškimą priėmus bei patenkinus, nebuvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios solidariąją prievolę, o taip pat procesinės teisės normos, reglamentuojančios asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą bei absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus.

Kaip jau buvo pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2011-01-05 nutartyje, kuria buvo sprendžiamas hipotekos skyriaus teisėjos nutartis dėl skolininkui priklausančio turto arešto, kreditoriaus AB DnB NORD banko kreipimasis į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Prie vingio“ bei UAB „FF lizingas“ dėl negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų bei delspinigių priteisimo pagal Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL (b.l. 104-106) nesuvaržo kreditoriaus teisės kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininkui priklausančio daikto pagal šią kreditavimo sutartį, todėl teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.