- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 1-638-954/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00028-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- V. P.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
V. P. - U, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, gyvenanti(duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat,
Kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. – U laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu(duomenys neskelbtini), Kaune, direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679; 2012-04-24 įst. Nr. XI-1988) 21 straipsnį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė šio įstatymo:
- 4 straipsnio “Reikalavimai apskaitos informacijai” reikalavimus, kur nurodyta, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”;
- 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”;
- 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“; to paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą; to paties straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“;
-16 straipsnio “Apskaitos registrai” 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka“;
taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“, 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo Nr. 719 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą”,
nes UAB „(duomenys neskelbtini) ” įsigyja kiaulienos skerdieną, ją išpjausto, tačiau neveda atskirų skerdienos dalių išpjaustymo apskaitos; neveda pagamintos produkcijos apskaitos; žaliavas į savikainą nurašo tik po atliktos metinės likučių inventorizacijos; neatliko pagamintos produkcijos inventorizacijos, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.
Kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet iš pradžių ji nesuprato, kad padaryti pažeidimai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau labiau įsigilinusi į įtarimo esmę ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ji suprato, kad dėl padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima nustatyti pagrindinių bendrovės veiklos rodiklių, todėl pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai. Šiuo metu ketina į apskaitos programą įtraukti integruotą modulį, kuris suteiks kur kas daugiau funkcijų apskaitos tvarkymui, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita bus kur kas informatyvesnė, bet kuriuo metu bus galima gauti duomenis apie pagamintą, parduotą bendrovės produkciją bei nustatyti žaliavų ir pagamintos produkcijos likučius sandėlyje (b.l.180,181).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. FR0686-890, kuria nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimai ir duodama išvada, kad įvertinus nustatytus trūkumus, galima teigti, kad Mokėtojo veikloje yra finansinių pažeidimų požymių, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (b.l.5-9);
specialistės R. Č. parodymais, kuriais nustatyta, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 Nr. (red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679; 2012-04-24 įst. Nr. XI-1988) 4 straipsnio “Reikalavimai apskaitos informacijai” reikalavimus, kur nurodyta, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”; 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“; to paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą; to paties straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; bei 16 straipsnio “Apskaitos registrai” 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą”, nes UAB „(duomenys neskelbtini) ” įsigyja kiaulienos skerdieną, ją išpjausto, tačiau neveda atskirų skerdenos dalių išpjaustymo apskaitos; neveda pagamintos produkcijos apskaitos; žaliavas į savikainą nurašo tik po atliktos metinės likučių inventorizacijos, todėl nėra galimybės nustatyti atskirų skerdenos dalių, įeinančių į gaminių sudėtį, kainų bei apskaičiuoti atskirų gaminių pagal UAB „(duomenys neskelbtini) ” pateiktas receptūras, savikainos, nustatyti faktinių pagamintos produkcijos kiekių, jų palyginti su realizuotos produkcijos duomenimis bei nustatyti likučių metų pabaigai, neatliko pagamintos produkcijos inventorizacijos. Specialistė taip pat paaiškino, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 Nr. (red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679; 2012-04-24 įst. Nr. XI-1988) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą„ už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. P. – U. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. P. – U apklausos metu paaiškėjusias aplinkybes ir įmonės patikrinimo metu nustatytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, yra daroma išvada, kad vis tiek negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu jai nebuvo pateiktas žurnalas kuriame būtų suvesti duomenys apie nupirktą skerdieną ir jos išpjaustymą. Jai buvo paaiškinta, kad įmonėje tokie duomenys nesaugomi. Patikrinimo metu jai buvo pateikta informacija apie tai, kad suminė gaminių savikaina skaičiuojama metų pabaigoje, po to, kai įmonėje būna atlikta inventorizacija, todėl jai kilo klausimas, kokiu būdu nustatoma ar verta, ar pelninga gaminti atskirų rūšių gaminius, koks jų pelningumas. Taip pat, liko neaišku, kaip įmonėje nustatoma galutinė gaminio pardavimo kaina. Patikrinimo metu jai nebuvo pateikti duomenys apie įmonės pagamintos produkcijos inventorizaciją bei duomenys apie pagamintos produkcijos kiekius ir rūšis, todėl inventorizaciją atlikti buvo netikslinga, nes gautų duomenų tiesiog nebūtų su kuo palyginti. Įmonės pardavimai dar yra vykdomi ir per elektroninius kasos aparatus, kurie yra įmonės trijose nuomojamose prekybos vietose(duomenys neskelbtini), Kaune. Įmonės pagaminta produkcija išvežama pagal krovinio važtaraščius, o PVM sąskaita – faktūra yra išrašoma pagal įmonės pardavėjų pateiktas tos dienos EKA „Z“ ataskaitas bendra vertine išraiška, vienu įrašu, todėl negalima nustatyti kiek ir kokios produkcijos, kokiomis kainomis buvo faktiškai parduota (b.l.14,16,17);
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. – U. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. teisingai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679; 2012-04-24 įst. Nr. XI-1988) 21 straipsnį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio, 12 straipsnio ir 16 straipsnio reikalavimus, taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio reikalavimus, 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo Nr. 719 3 punkto reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl kaltinamoji baustina.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. P - U sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b.l.198,199).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).
V. P. – U neteista (b.l.196), administracine tvarka bausta vieną kartą (b.l.197), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.194), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruota (b.l.195 b. l.).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji V. P – U padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tyčia. Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Prokuroro siūlomas baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmė.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamajai V. P – U ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
V. P. – U pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir skirti 45 MGL, t. y. 1694,70 eurų (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 30 MGL, t. y. 1129,80 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų) dydžio baudą.
Įpareigoti V. P. – U per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.