Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-20 · Administracinė byla Nr. AS-602-837-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
AS-602-837-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00828-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Audrius Bakaveckas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „City Service“
Administracinė byla Nr. AS602-837/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00828-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „City Service“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė „City Service“ (toliau – ir pareiškėjas) 2006 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1557 pagrindu teikia Kauno mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas. 2013 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-1940 Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A-1557 „Dėl Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo (toliau – ir Įsakymas). Šiuo įsakymu buvo pakeistas minėto įsakymo Nr. A-1557 1 punktas, nurodant, kad pareiškėjas skiriamas Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Be to, nustatytas konkretus mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą (0,039 Lt už 1 m²).

Pareiškėjas 2013 m. liepos 26 d. (pagal gavimo datą) pateikė prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, prašydamas sustabdyti Įsakymo galiojimą ir vykdymą, kol įsiteisės sprendimas byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašo 2013 m. birželio 28 d. Įsakymą panaikinti kaip neteisėtą nuo teisės akto priėmimo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde teigia, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino. Teismas laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, sustabdė 2013 m. birželio 28 d. Įsakymo galiojimą ir vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į skundžiamo Įsakymo taikymo apimtį (jis liečia daugelio Kauno miesto (Dainavos seniūnijos) gyventojų interesus), šio įsakymo vykdymas būtų susijęs su papildomais didelės apimties skaičiavimais (didelėmis darbo sąnaudomis), pasikeitusios mokesčių apskaičiavimo tvarkos gyventojams išaiškinimu, o galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju, gali kilti mokesčių surinkimo teisėtumo, o tuo pačiu ir grąžinimo gyventojams problema. Teismas padarė išvadą, kad yra reali galimybė, kad nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, esant galimai palankiam pareiškėjui teismo sprendimui, pasunkėtų iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir teismo sprendimo realus įgyvendinimas.

Teismas konstatavo, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl laikinai, kol įsiteisės sprendimas byloje, tikslinga sustabdyti Įsakymo galiojimą ir vykdymą.

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nutartį, pažeidžiančią proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, taikydamas ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose AS143-612/2010, AS438-558/2008).

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašyme nėra nurodomos aiškios aplinkybės, kurios pagrįstų reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą ir ypatingą svarbą. Atsakovas mano, kad pareiškėjo teiginiai apie visų daugiabučių namų savininkų teisių pažeidimą pagrįsti prielaidomis ir spėjimais, nepateikiant konkrečių įrodymų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga pateikti įrodymus tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso, nors privalėjo tai padaryti. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu ne tik nustatytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, bet ir pakeistos kitos administracijos direktoriaus įsakymų nuostatos, nesusijusios su mokesčio nustatymu – jose nurodyta, kad pareiškėjas skiriamas Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, tačiau teismas sustabdė Įsakymo galiojimą visa apimtimi. Todėl tokia nutartis pažeidžia Kauno miesto gyventojų interesus, nes iškyla reali grėsmė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektai apskritai gali būti neadministruojami.

Atskirajame skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose AS143-612/2010, AS63-416/2011).

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame pažymi, kad pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose AS438-558/2008, AS143-612/2010). Pareiškėjo prašyme yra nurodytos aiškios aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimo užtikrinimo būtinumą ir svarbą. Panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeisti ne tik pareiškėjo, bet ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų interesai.

Atsiliepime pažymima, kad teismas turi pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o skundas patenkintas, ir pasekmes atsakovui, kitiems subjektams ir visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų pritaikyta, tačiau skundas atmestas. Ginčo dalykas yra teisės akto teisėtumo klausimas, dėl to tokio pobūdžio bylose kitokia reikalavimo užtikrinimo priemonė jokiais būdais negalėtų užtikrinti tinkamos šalių interesų pusiausvyros.

Pažymima, kad panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, bendraturčiai būtų priversti mokėti neadekvačius mokesčius, kas pažeistų teisingumo principą. Teigiama, kad iš atskirojo skundo nėra aišku, kokias neigiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo pasekmes įžvelgia atsakovas, skundas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.

Pareiškėjas turi prievolę informuoti gyventojus apie mokestinių prievolių pasikeitimą, tad panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas turės nedelsiant perskaičiuoti taikomus naujus tarifus, tačiau teismui išsprendus ginčą ir patenkinus pareiškėjo skundą, mokesčius vėl teks perskaičiuoti pagal dabar taikomą formulę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais dėl galimai be administratoriaus liksiančių daugiabučių gyvenamųjų namų. Pareiškėjas administratoriumi paskirtas 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A-1556, o ne skundžiamu Įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas 2006 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1557 pagrindu teikia Kauno mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas. 2013 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-1940 Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A-1557 „Dėl Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo. Šiuo Įsakymu buvo pakeistas minėto įsakymo 1 punktas, nurodant, kad pareiškėjas skiriamas Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Be to, nustatytas konkretus mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą (0,039 Lt už 1 m²).

Pareiškėjas 2013 m. liepos 26 d. (pagal gavimo datą) pateikė prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, prašydamas sustabdyti Įsakymo galiojimą ir vykdymą, kol įsiteisės sprendimas byloje.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino. Teismas laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, sustabdė 2013 m. birželio 28 d. Įsakymo galiojimą ir vykdymą.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 21 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuris buvo vertinamas kaip atskirasis skundas, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo, kurios buvo taikytos Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi. Teismas minėtą prašymą traktavo kaip atskirąjį skundą ir 2013 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus terminą. Pareiškėjas 2013 m. spalio 30 d. teismui pateikė naują prašymą ir pateikė motyvus bei nurodė, kad analogiškose administracinėse bylose, tokie prašymai buvo patenkinti.

Įvertinęs pateiktus motyvus ir aplinkybes, teismas laikė, kad yra pagrįstas pagrindas naikinti 2013 m. spalio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kadangi išnyko aplinkybės dėl kurių buvo pagrindas teismo nutartimi atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir atsižvelgus į tai, kad minėtas skundas laikytinas prašymu, kuriuo prašoma panaikinti 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi pasikeitė faktinės aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo pritaikytos akcinės bendrovės „City Service“ prašymu, prašymo tenkinimas nepažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl pareiškėjo akcinės bendrovės „City Service“ prašymas tenkintas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinta (ABTĮ 71 str. 6 d., 105 str.). Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį, kuria panaikino 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, sustabdyti 2013 m. birželio 28 d. Įsakymo galiojimą ir vykdymą.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Iš šios teisės normos matyti, kad atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis. Nagrinėjamu atveju tai aktualu, nes Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį, kuria panaikino 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, kuri buvo atskirojo skundo objektas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl apeliacinio proceso nutraukimo. ABTĮ 151 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia skundo iš esmės nenagrinėdamas. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas remiantis ABTĮ 134 straipsnio 7 dalimi, t.y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 134 straipsnio 7 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 134 straipsnio 7 d. gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Ginčijamu atveju aktualu tai, kad šiuo metu nebėra apeliacinio apskundimo objekto, nes teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra panaikinta, o ji ir buvo apeliacinio proceso objektas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesas dėl 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties teisėtumo nagrinėjimo šiuo atveju yra beprasmis, nes ji nesukėlė jokių pasekmių, o šiuo metu jau yra panaikinta. Be to, kadangi tiek atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, tiek pareiškėjas, pateikęs 2013 m. spalio 30 d. prašymą teismui, siekė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų panaikinta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio proceso nutraukimas nagrinėjamos bylos atveju nepažeis nei vienos iš proceso šalių interesų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius