Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-14 apie 21.45 val. Parko g. 48 namo laiptinėje, Vilniuje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį ranka G. Š. per veidą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną pas jį į namus atvažiavo brolis, pusseserė, brolio draugas su mergina. Su draugų kompanija išėjo parūkyti į įrengtą rūkyklą, esančią netoli nuketėjusiosios buto. Rūkydami netriukšmavo. Tuomet, apie 21.30 val., iš savo buto išėjo G. Š., kuri iš karto pradėjo ant jo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, liepė dingti nuo jos buto durų. Jis atsistojo nuo sofos ir priėjo prie G. Š., jo svečiai taip pat priėjo, visi prašė, kad ši eitų namo. Įvykio metu G. Š. dukros nematė. Jis G. Š. nesudavė, tik priėjęs sakė, kad apsiramintų ir eitų namo. Po konflikto jie nuėjo į jo butą. Kad būtų atvykusi policija, nematė. Tą vakarą jis buvo išgėręs, tačiau apsvaigęs nesijautė. Su kaimyne G. Š. santykiai yra blogi, ji nuolat kviečia policiją dėl triukšmo ir dėl to, kad jai nepatinka , jog jie rūko netoli jos buto durų.

Teisme apklausta nukentėjusioji G. Š. paaiškino, jog įvykio dieną buvo namuose su mažamete dukra ir buvusiu sutuoktiniu A. Š.. Šis miegojo. Vakare, apie 21.45 val. išgirdo laiptinėje triukšmą, žmonės juokėsi, bėgiojo. Suprato, jog kaimynas R. M. surengė eilinį vakarėlį ir su kompanija išėjo parūkyti į laiptinę prie jos buto, kur kaimynai įrengė rūkyklą. Kadangi triukšmas tęsėsi ilgą laiką, o ji ketino migdyti vaiką, išėjo į laiptinę ir paprašė R. M. su kompanija netriukšmauti. R. M. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, tuomet ji pasakė, kad kvies policiją. Kompanijoje buvusi mergina paprašė, kad ji nekviestų. Tada link jos pradėjo artintis R. M. ir vienas svečias. Ji pasakė, kad prie jos nesiartintų, ištiesė ranką, kad prie jos neprieitų. Tuomet R. M. dešine ranka sudavė jai per kairę veido pusę, jai nusmuko akiniai, dėl smūgio skaudėjo veidą, ir smūgio vietoje buvo paraudimas. Vienas iš svečių pasakė R. M. „ką tu padarei“. Po smūgio pradėjo klykti jos vaikas, po to iš buto jos ginti išėjo jos buvęs vyras. Tada ji grįžo į butą, tačiau R. M. kompanijoje buvusi mergina pradėjo brautis į butą ir prašyti, kad ji nekviestų policijos. Tačiau ji vis tiek iškvietė policiją. Po 20 min. ji dar kartą skambino policijai, manydama, kad pareigūnai neranda namo. Tai ne pirmas kartas, kai R. M. kviečia policijos pareigūnus, tai jau buvo antras ar trečias atvejis. Su kaimynu konfliktiški santykiai, nes jai nepatinka, jog pastarasis rūko ir triukšmauja prie jos buto durų.

Teisme apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad yra nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis. Įvykio dieną buvo su sutuoktine šios bute, ir jis miegojo. Prabuvo nuo dukros klyksmo. Atbėgusi dukra pasakė, kad „muša mamytę“. Tuomet jis išėjo į laiptinę, kur pamatė žmoną ir kaimyną R. M. su kompanija. G. Š. pasakė, kad R. M. jai sudavė per veidą. Jam išėjęs į laiptinę matė, kad laiptinėje stovi G. Š., jai priešais – R. M., atbėgo dar keli asmenys. Kompanija buvo neblaivi. Dar viena mergina, kalbanti rusiškai, bandė įsibrauti į jų butą, prašė, kad jie nekviestų policijos, tačiau jie į butą neleido, ir užsidarė bute. Matė, kad G. Š. viena veido pusė ir ausis paraudusi. Ši pasakojo, kad kai jis nuėjo miegoti, laiptinėje buvo triukšmas, todėl G. Š. nuėjo paprašyti netriukšmauti. Po ko R. M. jai sudavė per veidą. Tuomet jis pasiūlė G. Š. kviesti policiją, ką ši ir padarė. Konfliktai su kaimynais kyla dėl to, kad prie jų buto durų įrengė rūkyklą, kur kaimynai rūko ir triukšmauja.

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas V. C. nurodė, jog buvo atvykęs pagal nukentėjusiosios iškvietimą, matė, kad moteris buvo susijaudinusi, veido viena pusė buvo paraudusi, bute dar buvo mažas vaikas. Kartu su kolega bandė patekti į butą, kuriame, kaip nurodė nukentėjusioji, gyveno kaltinamasis, tačiau buto durų niekas neatidarė. Smulkesnių įvykio aplinkybių liudytojas neprisiminė ir dėl to buvo pagarsintas jo tarnybinis pranešimas.

V. C. 2013-12-14 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2013-12-14 apie 22 val. gavus pranešimą, kad išėjusi apraminti triukšmaujančių asmenų, pranešėja buvo sumušta, su kolega E. S. nuvyko į Parko g. 48-60, Vilniuje. Į juos kreipėsi G. Š., kuri paaiškino, jog laiptinėje garsiai triukšmavo jaunimas, ir ji išėjo apraminti, nes jos namuose yra mažas vaikas. Vienas iš jaunuolių pradėjo ją įžeidinėti ir priėjęs ranka sudavė į kairę veido pusę ausies srityje, bei grasino, kad jei neis namo, bus blogai. G. Š. nurodė, jog minėtas jaunuolis gyvena 91 bute. Matė, kad G. Š. kairė ausis buvo paraudusi. Paskambinus į 91 buto duris, durų niekas neatidarė, laiptinėje taip pat nieko nebuvo. ( b.l. 55 )

Apklaustas teisme pareigūnas E. S. nurodė, jog įvykio aplinkybių nepamena, tik nurodė, jog buvo gautas pranešimas, jog dėl triukšmo įvyko konfliktas. Kiek pamena, bute buvo pranešėja su mažamete dukra. Kiek pamena, pranešėjai buvo sužalotas veidas.

Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitoje užfiksuota, jog 2013-12-14 21.45 val. paskambinusi G. Š. pranešė, jog ją sumušė kaimynas, kai ji norėjo šį apraminti dėl keliamo triukšmo. ( b.l. 49 )

Apklaustas teisme liudytojas E. M. nurodė, jog yra kaltinamojo brolis. Įvykio dieną į svečius atvažiavo draugai, su kuriais išgėrė alaus. Tą vakarą rūkyti ėjo į laiptinę. Rūkant apie 22 val. į laiptinę išėjo nukentėjusioji, pavadino juos debilais, paklausė, ką čia veikia. Kaimynė rėkė toliau, todėl įvyko žodinis konfliktas. Po to į laiptinę išėjo nukentėjusiosios vyras. Laiptinėje jų kompanijoje buvo 5 asmenys, t.y. jis, jo brolis, pusseserė ir kiti du asmenys. Jie rūkė laiptinėje įrengtoje rūkykloje, kur rūko visi kaimynai. Su nukentėjusiąja santykiai konfliktiški, nes ji rašo policijai pareiškimus. Konflikto metu įvykio dieną jis nematė, kad jo brolis suduotų nukentėjusiajai, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Iš jų kompanijos niekas nesibrovė į nukentėjusiosios butą.

Apklausta liudytoja V. Ž. nurodė, jog yra kaltinamojo pusseserė. 2013-12-14 atvyko į svečius pas E. M. ir R. M.. Būnant ir rūkant jų namo laiptinėje, iš buto išėjo nukentėjusioji, pavadino juos debilais. Nukentėjusioji bendravo nemandagiai ir gražiai pasišalinti neprašė. Jų visa kompanija ( t.y. 5 asmenys ) priėjo prie nukentėjusiosios, kuri ginčijosi su R. M.. Nukentėjusioji iš pykčio buvo raudona. Yra tikra, kad pastarasis smūgio nukentėjusiajai nesudavė, į šios butą niekas nesibrovė. Konflikto metu nukentėjusioji pasakė, kad kvies policiją, o tada jie visi išėjo į butą. Nukentėjusiosios vyras taip pat buvo išėjęs į laiptinę, bet nieko nesakė, tik stovėjo. Kad tą vakarą būtų atvykusi policija, nematė.

Apklausta teisme liudytoja J. V. nurodė, jog yra kaltinamojo kaimynė. Pastarąjį charakterizuoja itin teigiamai. Su G. Š. santykiai konfliktiški, nes ši kviečia policiją, nes visi kaimynai rūko prie nukentėjusiosios buto įsirengtoje rūkykloje. Konflikto tarp R. M. ir G. Š. ji nematė.

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M., kilus asmeniniam konfliktui su G. Š., tyčia sudavė pastarajai per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tokia išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios, liudytojų A. Š. bei policijos pareigūnų parodymus, tarnybinį pranešimą, bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitą, iš ko matyti, jog įvykio dieną 21.45 val. val. G. Š. kvietė policijos pareigūnus, nurodydama, jog yra sumušta kaimyno. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie ant nukentėjusiosios vienos veido pusės matė paraudimą. A. Š. apie šį įvykį tapo žinoma iš mažametės dukros, kuri įvykio metu jį prikėlė, šaukdama, jog „muša mamytę“.

Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai buvo noseklūs tiek duodant paaiškinimus policijos įstaigoje, tiek ir teisme, parodymai yra pagrįsti ir kitais aukščiau išvardintais įrodymais. Liudytojų E. M., J. V., V. Ž. parodymus teismas vertina kaip duotus asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, siekiant padėti išvengti atsakomybės giminaičiui bei kaimynui, su kuriuo palaikomi geri santykiai. Be to, liudytojo E. M. ir J. V. santykiai su nukentėjusiąja yra konfliktiški, nes nukentėjusioji netoleruoja neteisėtų pastarųjų veikų, o būtent triukšmo ir rūkymo laiptinėje prie nukentėjusiosios buto durų. Teismas kaltinamojo R. M. parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo parodymai paneigti aukščiau paminėtais įrodymais.

G. Š. pareiškė civilinį ieškinį 1500 lt. dydžio neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį motyvuoja tuo, kad įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, didelę emocinę depresiją, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Dėl patirto smurto buvo pažeminta, nes smūgis suduotas kitų žmonių, taip pat jos mažametės dukros akivaizdoje. Po įvykio turėjo kreiptis į policiją, advokatus, važinėti į teismą, kas sukėlė daug nepatogumų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia jokių abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį smurtą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai G. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai jokių kūno sužalojimų nebuvo padaryta, o tik buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris jokių kitų sunkesnių pasekmių nesukėlė. Patirtas smurtas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus, stresą ir baimę, dėl ko ji išgyveno. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais veiksmais, kaltinamasis dėl poelgio nesigaili. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertina 1000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. neteistas, baustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, dirbantis, kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas skiria R. M. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustato artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Vilniaus m. apylinkės teismui pateiktas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2014-02-04 Tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė T. B. teikia antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. Š., ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 376,68 lt. Tarnyba prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, jog nukentėjusiajai Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo suteikta teisinė pagalba, ir advokato užmokestis sudaro 376,68 lt. Šios išlaidos susidarė dėl to, jog nukentėjusioji, gindama savo teises, kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl neteisėtos kaltinamojo veikos, ir siekdama tinkamai realizuoti savo teises, kreipėsi į Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paslaugų suteikimo. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis yra dirbantis. Dėl išdėstyto nukentėjusiosios prašymas priteisti Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 376,68 lt iš R. M. advokato darbo užmokesčiui atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimo 10 mėnesių bausmę, uždraudžiant jam visą šį laikotarpį rūkyti namo, esančio Parko g. 48, Vilniuje, laiptinėje, bei įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš dalies tenkinti G. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir iš R. M. priteisti G. Š. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. M. priteisti 376,68 lt. Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismu, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.