- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- e2-455-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06834-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios A. S. įmonės ieškinį atsakovei A. S. dėl žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutuojanti A. S. įmonė prašo priteisti iš atsakovės A. S. 8 437,48 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovei ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, neatsiėmus dokumentų pašte per siuntos saugojimo terminą (e. b. l. 20-21). Teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovės darbovietėms – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei įteikti nebuvo (e. b. l. 22-30) . 2019 m. sausio 4 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pristatančiam asmeniui palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus (e. b. l. 31), procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), t. y. 2019 m. vasario 4 d. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį (e. b. l. 3). CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą, teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-576-755/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą nutarė A. S. įmonę, kodas 148520168, pripažinti nemokia ir iškelti jai bankroto bylą, paskirti UAB „Gudara“ bankrutuojančios A. S. įmonės bankroto administratoriumi (e. b. l. 5-6). VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2003 m. gegužės 27 d. iki įmonei iškelta bankroto byla, įmonės vienintele savininke buvo atsakovė A. S.. Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovė A. S., kaip įmonės savininkė, buvo įpareigota ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui ar jos įgaliotam asmeniui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus įmonės dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie veiklos vykdymą nepateikta, registruoto turto įmonė neturi, daroma išvada, jog įmonė yra nemoki; tai yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui ir nenustatyta pagrindų dėl kurių bankroto bylą atsisakytina iškelti. 2017 m. rugpjūčio 4 d. bankroto administratorius išsiuntė atsakovei A. S. įsakymą iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. perduoti A. S. įmonei priklausantį turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus (e. b. l. 7-9). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtino A. S. įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 8 437,48 Eur sumai (e. b. l. 11-12). 2018 m. sausio 16 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi nutarė pripažinti bankrutuojančią A. S. įmonę bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto; likviduojant A. S. įmonę, tenkinti kreditorių reikalavimus, patvirtintus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (e. b. l. 13-14).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovė.
Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų, neturi registruoto turto. Bankroto administratorius ieškinyje nurodo, kad skolos patvirtintiems kreditoriams susidarė 2006-2017 metų laikotarpiu. Kadangi įmonė jau buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovė - atsakovė neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 8 437,48 Eur.
Nustačius, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovės, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kalta įmonės vadovė.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovė neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro 190 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu. Ieškinys tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkinamas ieškovės naudai, todėl iš atsakovės priteistinos 7,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai A. S. įmonei, juridinio asmens kodas 148520168, iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 437,48 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt septynių eurų 48 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190 Eur (vieno šimto devyniasdešimt eurų) žyminį mokestį ir 7,60 Eur (septynių eurų 60 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.
Atsakovė, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.