- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- Ik-1694-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ernesto Spruogio, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims antstolių M. T. ir L. P. kontorai ir Lietuvos antstolių rūmams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. skundu ir patikslintu skundu prašė:
1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010-02-23 sprendimą Nr. 3R-31(2010/01-4R-35) ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti antstolės L. P. tarnybinį patikrinimą;
2) panaikinti Teisingumo ministerijos 2010-01-11 sprendimą Nr.(1.23.)7R-231.
Skunde ir patikslintame skunde paaiškino, kad 2009-12-07 išsiuntė Teisingumo ministerijai ir Antstolių rūmams pareiškimą, kuriame nurodė, kad antstolė L. P., vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1770,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojo R. S. naudai, grubiai pažeidžia Civilinio proceso kodeksą (toliau-CPK), Antstolių įstatymą, Sprendimo vykdymo instrukciją bei Antstolių profesinės etikos kodeksą, piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, per neteisingus vykdymo išlaidų ir atlyginimo paskaičiavimus neteisėtai gauna papildomas pajamas ir tokiais veiksmais neteisėtai gauną uždarbį ir iš kitų skolininkų, vykdydama išieškojimą. Pareiškime buvo nurodyta, kad: 1) turto arešto mastas viršiją skolos sumą daugiau nei 100 kartų; 2) patvarkymas areštuoti pareiškėjo turtą buvo surašytas pažeidžiant CPK 658 straipsnio 2 dalį; 3) priimdama bylą išieškojimui, antstolė L. P. pažeidė Sprendimo vykdymo instrukcijos 28 punktą, be teisėto pagrindo atleisdama išieškotoją R. S. nuo vykdymo išlaidų mokėjimo; 4) paskaičiuotos vykdymo išlaidų sumos skiriasi; 5) priskaičiuotas antstolio atlyginimas neatitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos 1 lentelės (vykdymo išlaidų dydžiai įskaitant visus privalomus mokesčius). V. Z. pareiškimu paprašė Teisingumo ministeriją ir Antstolių rūmus pradėti antstolės L. P. tarnybinį patikrinimą ir iškelti jai drausminę bylą bei skirti antstolei L. P. vieną iš Antstolių įstatymo 15 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų. Pareiškėjo nuomone, 2010-01-15 Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento atsakyme Nr.(1.23.)7R-231 ignoruojami jo pareiškime nurodyti faktai ir normatyvinių aktų pažeidimus, kuriuos padarė antstolė L. P. 2010-01-21 Antstolių rūmų atsakymas Nr. S-5948-6132 neatsako į pareiškime išdėstytas aplinkybes. Minėtus atsakymus pareiškėjas apskundė Komisijai. 2010-02-23 Komisija nusprendė V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Ministerijos atsakymu bei Komisijos sprendimu, kadangi jo pareiškime buvo paminėtas ne tik antstolės L. P. procesinių veiksmų neteisėtumas, bet ir tai, kad antstolė pažeidinėja įstatymus ir kitus normatyvinius aktus, kurie nėra susiję su vykdymo procesu.
Pareiškėjas rėmėsi Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, numatančia Teisingumo ministerijai pareigą kontroliuoti, kaip antstoliai laikosi teisės aktų bei Antstolių įstatymo 13 straipsniu, nusakančiu drausminės atsakomybės antstoliui taikymą už teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjo manymu, Teisingumo ministerija galėjo atsakyti į jo skunde keliamus klausimus tik atlikus antstolės L. P. tarnybinį patikrinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Teisingumo ministerija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 16 straipsniais administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl neteisėtų antstolio veiksmų, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, taip pat su sprendimų vykdymu. Kadangi pareiškėjas nesutinka su antstolės L. P. atliktais procesiniais veiksmais, tai Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra kompetentingas vertinti antstolės L. P. procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovas skundžiamu sprendimu pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjo skundžiami antstolės L. P. veiksmai areštuojant pareiškėjui priklausantį turtą, taip pat skaičiuojant vykdymo išlaidas yra išimtinai procesinė antstolio veikla, kurios teisėtumą vertina apylinkės teismo teisėjas. Sprendime pažymėta, kad jei pareiškėjas nesutinka su antstolės L. P. atliekamais procesiniais vykdymo veiksmais, šiuos veiksmus turi skųsti teismui. Teismui konstatavus neteisėtus antstolės L. P. veiksmus Teisingumo ministerija galėtų spręsti klausimą dėl antstolės L. P. drausminės atsakomybės.
Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys, 27 straipsnio 1 ir 2 dalys, teisingumo ministro 2009-04-21 įsakymu Nr.1R-125 patvirtinto Antstolio veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 3 punktas Teisingumo ministerijai nesuteikia teisė vertinti antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią teisę turi tik bendrosios kompetencijos teismas. Jeigu teismas nustatytų, kad antstolė L. P., areštuodama pareiškėjui priklausantį turtą, taip pat skaičiuodama vykdymo išlaidas, pažeidė teisės aktų nuostatas, jis turi teisę priimti atskirąją nutartį ir apie pažeidimą informuoti Teisingumo ministeriją. Tik tokiu atveju atsakovas spręstų klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. P.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkto nuostatos suteikia teisę antstoliui išieškotoją - fizinį asmenį, atleisti nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo ar vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti, teisės aktuose nėra nurodyta, kokiais kriterijais vadovaudamasis antstolis gali atleisti išieškotoją - fizinį asmenį, nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Teigė, kad pareiškėjas Lietuvos antstolių rūmams ir Teisingumo ministerijai skundė procesinius antstolės L. P. veiksmus, o antstolių procesinių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas. Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Ši antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta tiek Lietuvos antstolių rūmų ir Ministerijos atsakymuose į skundus, tiek antstolės L. P. procesiniuose dokumentuose.
Atkreipė dėmesį, kad pagal Antstolių veiklos tikrinimo aprašo 5 punktą neeilinis antstolio veiklos patikrinimas gali būti atliekamas remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo nustatyti neteisėti antstolio veiksmai. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė nutarčių, jog teismas būtų konstatavęs, kad antstolė L. P. pažeidė imperatyvias teisės normas. Antstolės L. P. veiklos eilinį patikrinimą Teisingumo ministerija, vykdydama teisingumo ministro ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo patvirtintą 2009 m antstolių veiklos tikrinimo planą, atliko 2009-09-21 ir nenustatė pažeidimų dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo (b. l.69-70).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-07-13 antstolė L. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė pareiškėjui Raginimą įvykdyti sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) ir Siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. (duomenys neskelbtini). Raginimu pranešė, kad išieškotojas R. S. 2009-06-30 pateikė jai vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-507-618/2009 dėl 1770 Lt skolos išieškojimo iš V. Z. R. S. naudai. Antstolė L. P., vadovaudamasi CPK 655 ir 656 straipsniais ragino V. Z. iki 2009-07-28 atvykti į antstolių M. T. ir L. P. kontorą, arba susimokėti, pervedant į antstolės L. P. depozitinę sąskaitą 1770 Lt išieškotojui R. S. bei pranešė, kad įvykdęs šiame raginime nurodytus veiksmus nustatytu terminu, V. Z. papildomai turės sumokėti būtinas vykdymo išlaidas ir papildomas vykdymo išlaidas, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje (Komisijos byla Nr.2010/01-4R-35, b.l.7). Siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas V. Z. siūloma iki 2009-07-28 į antstolės L. P. sąskaitą sumokėti 1907,82 Lt vykdymo išlaidų (Komisijos byla Nr.2010/01-4R-35, b.l.23). 2009-07-13 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas pareiškėjui turtas – du žemės sklypai, automobilis bei jo priekaba, nenustatant daiktų vertės. VĮ Registrų centro pažymose (Komisijos byla Nr.2010/01-4R-35, b. l. 11, 12) nurodyta, kad vieno sklypo rinkos vertė sudaro 11386 Lt, o kito žemės sklypo indeksuota vertė sudaro 11110 Lt, rinkos vertė nepaskaičiuota. 2009-07-20 pareiškėjas Prašymu dėl skolos sumokėjimo per 6 mėnesius kreipėsi į antstolių M. T. ir L. P. kontorą ir prašė leisti sumokėti skolą R. S. per 6 mėnesius mokant lygiomis dalimis po 295 Lt kiekvieną mėnesį (Komisijos byla Nr.2010/01-4R-35, b.l.25).
2009-11-20 antstolė L. P. pareiškėjui išsiuntė dar vieną Siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (vykdymo išlaidų detalizaciją) Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad mokėtinos vykdymo išlaidos sudaro 666,73 Lt (Komisijos byla Nr.2010/01-4R-35, b.l.24).
2009-12-17 V. Z. raštu, kurio kopiją pateikė Lietuvos antstolių rūmams, paprašė Teisingumo ministerijos pradėti antstolės L. P. tarnybinį patikrinimą, iškelti drausmės bylą bei paskirti vieną iš Antstolių įstatymo 15 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su jam priklausančio turto areštu, nes areštuoto turto vertė skolos sumą viršijo daugiau nei 100 kartų. Laikė, kad antstolė turto vertę galėjo nustatyti pagal vykdomojoje byloje esančią VĮ Registrų centras pažymą. Teigė, kad pagrindo areštuoti turtą nebuvo, nes pareiškėjas jo neketino slėpti, turi darbą, turtas neįkeistas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo pagrindo išieškotoją R. S. atleisti nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo, nes antstolei nebuvo pateikti duomenys apie jo blogą turtinę padėtį. Pažymėjo, kad dviejuose jam atsiųstuose siūlymuose sumokėti vykdymo išlaidas nurodytos skirtingos tų pačių išlaidų sumos, antstolė priskaičiavo atlyginimą už nepagrįstai atliktus veiksmus bei padidino sau priklausantį atlyginimą už skolos išieškojimą.
Teisingumo ministerija 2010-01-11 raštu Nr. (1.23.)7R-231 nurodė, kad skundžiami antstolės L. P. veiksmai areštuojant pareiškėjui priklausantį turtą bei skaičiuojant vykdymo išlaidas yra išimtinai procesinė antstolio veikla, kurios teisėtumą vadovaudamasis CPK 594 straipsniu bei Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, vertina apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjas, todėl pareiškėjas gali veiksmus apskųsti teismui. Teisingumo ministerija antstolės drausminės atsakomybės klausimą galėtų spręsti tik teismui konstatavus antstolės veiksmų neteisėtumą. Nurodyta, kad išieškotojo atleidimas nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo yra antstolio rizika ir nepažeidžia pareiškėjo teisių (b. l. 4-5).
Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundą atmetė 2010-02-23 sprendimu Nr. 3R-31(2010/01-4R-35).
Šioje byloje turi būti išspręstas klausimas, ar Teisingumo ministerijos skundžiamame 2010-01-11 rašte išdėstytas atsisakymas patenkinti pareiškėjo 2009-12-10 skunde keliamus reikalavimus – atlikti antstolio tarnybinį patikrinimą ir iškelti drausmės bylą, yra teisėtas.
Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui gali būti taikoma įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
Taigi, įstatymas konkrečiai išvardina teisės aktus, kurių pažeidimas gali būti pagrindu kelti antstoliui drausmės bylą. Tiek Antstolių įstatymo, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos, tiek Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimai yra savarankišku pagrindu kelti drausmės bylą. Teismo sprendime konstatuoti imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimai įstatyme yra įvardinami kaip atskiras pagrindas, tačiau ne kaip papildoma aplinkybė reikalinga keliant drausmės bylą dėl kitų teisės aktų pažeidimų. Vadinasi, įstatyme nėra numatytas draudimas antstoliui drausmės bylą iškelti nesant atskirais teismo procesiniais dokumentais konstatuotų įstatymų pažeidimų. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nenumato jokių ypatybių, ar bylos būtų keliamos dėl procesinių pažeidimų, ar ne dėl procesinių pažeidimų, tačiau nesuteikia teisės teisingumo ministrui vertinti antstolių veiksmų atitikimo Civilinio proceso kodekso normoms, kadangi šis teisės aktas teisės normoje nėra nurodytas. iš to daroma išvada, kad tuo atveju, kai antstolio padarytas pažeidimas motyvuojamas Civilinio proceso kodekso įtvirtintų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, tai toks pažeidimas gali sudaryti pagrindą drausmės bylos iškėlimui tik tada, kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai.
Analizuojant pareiškėjo 2010-02-10 skundą Teisingumo ministerijai matyti, kad iš esmės jame nurodyti Civilinio proceso kodekso normų pažeidimai, kurie, kaip jau išaiškinta, pagrindu drausmės bylai iškelti gali būti tik tada, kai konstatuoti teismo sprendime. Tačiau pareiškėjas kelia klausimą ir dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkto bei Antstolių profesinės etikos kodekso 11.2 punkto pažeidimo, kurį galimai padarė antstolė L. P. Teisingumo ministerijos atsakymo pirmoje dalyje išaiškinama, kad Teisingumo ministerija neįgaliota spręsti dėl su antstolio procesiniais veiksmais susijusios drausminės atsakomybės (tai atitinka Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį), o antroje atsakymo dalyje ministerija išdėsto motyvus, dėl kurių laiko netikslingu kelti antstoliui drausmės bylą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimo, kartu išdėstant poziciją ir dėl Antstolio profesinės etikos kodekso pažeidimo, nes antstolio veiksmų atitikimas abiejų teisės aktų normų atitikimui prašytas ištirti dėl to paties veiksmo – išieškotojo atleidimo nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo, atlikimo.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkte yra numatyta, kad atsižvelgdamas į išieškotojo – fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Antstolių profesinės etikos kodekso 11.2 punktas numato, kad šiurkščiu antstolio profesinės etikos pažeidimu laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kuriais teikiamos nepagrįstos ir neteisėtos nuolaidos atleidžiant asmenį nuo sprendimų vykdymo išlaidų apmokėjimo ar atidedant jų mokėjimą, jei tokių nuolaidų teikimas nenumatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie kaip pažeidimai numatyti Antstolių profesinės etikos kodekso 11.2 punkte, pažeidžia kitų antstolių, bet ne skolininkų interesus. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad Teisingumo ministerijos pozicija dėl netikslingumo kelti antstolei drausmės bylą, pažeidžia teisės aktus ar kieno nors teises.
Pažymėtina ir tai, kad antstolio procesinės ir neprocesinės veiklos kontrolės atskyrimas yra įtvirtintas ir Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas, o 2 dalis nustato, kad kaip antstoliai laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalis numato, kad asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija.
Toks teisės normų dėstymas duoda pagrindą aiškinimui, kad Teisingumo ministerija tiesiogiai negali analizuoti antstolio procesinės veiklos ir savo tyrimo metu konstatuoti padarytus pažeidimus, dėl kurių reikalinga kelti drausmės bylą. Negalėdama priimti sprendimo pareiškėjo 2009-12-17 skunde nurodytu klausimu, Teisingumo ministerija pagrįstai nukreipė asmenį į teismą kaip instituciją, kuriai tokie įgalinimai suteikti. Teismo vertinimu, Teisingumo ministerija skundžiamame 2010-01-11 rašte Nr.(1.23.)7R-231 išsamiai atsakė į visus V. Z. 2009-12-07 pareiškime iškeltus klausimus, todėl šis administracinis sprendimas pripažįstamas pagrįstu.
2002-12-30 teisingumo ministro įsakymu Nr. 400 patvirtintas Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašas reguliuoja antstolio veiklos tikrinimą, kurį atlieka Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad antstolio veiklos tikrinimo objektas – tai Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reguliuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, nuostatų laikymasis ir antstolio finansinė veikla. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad neeilinis antstolio veiklos patikrinimas atliekamas gavus skundą, pareiškimą, prašymą ar kitą informaciją, kur nurodomi faktai ar aplinkybės, kad antstolis nesilaiko teisės aktuose, nurodytuose šio Aprašo 3 punkte, nustatytų reikalavimų. Taigi, tiek abiejų pareiškėjo 2009-12-07 skunde prašomų imtis veiksmų – tarnybinio patikrinimo ir drausmės bylos iškėlimo, metu atsakovas yra įgaliotas tikrinti antstolio veiksmų atitikimą tų pačių teisės aktų reikalavimams. Tos išvados, kurios buvo pasakytos dėl drausmės bylos iškėlimo, taikytinos ir tarnybinio patikrinimo atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.