Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-564-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
II-564-716/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12301-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Advokatai
Linas Čižauskas
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-564-716/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12301-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Linui Čižauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio „Vaiko teisių pažeidimas“ 1 dalyje, nesant M. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2014-10-21 teisme gautas A. G. skundas (toliau Skundas), kuriuo prašoma panaikinti 2014-09-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus nutarimą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną M. K. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181³ str. 1 d.. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Pačiame nutarime konstatuojama, kad M. K. veiksmai yra neteisėti, nes pažeidžia vaiko teises ir interesus, kurie buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką. Nutarime nurodoma, kad M. K. „išaiškinta, kad jis privalo laikytis 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. K., tvarkos, supažindintas su administracine atsakomybe dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 181³ straipsnyje "Vaiko teisių pažeidimas“. Toks nutarimo motyvas suponuoja, kad M. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, nes apie tokių veiksmų pasekmes jis buvo informuotas. Tokiu būdu nutarimas priimtas vadovaujantis LR ATPK 250 str. l d. 1 p. yra nepagrįstas, nes buvo konstatuotas administracinio teisės pažeidimo faktas. Nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos grindžiamas M. K. paaiškinimu, neva jis atsitiktinai, neturėdamas tikslo bendrauti su vaiku, 2014-09-03 atvyko į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. 2014-09-12 specialistės R. F. tarnybiniame pranešime dėl pareiškimo patikrinimo nurodyta, kad vaikų darželio auklėtoja R. S. informavo, jog M. K. atvykimo metu ji su vaikais buvo lauke, o E. K. tėvas M. K. ją kalbino, t.y. aktyviai bendravo, tačiau vaikas nenorėjo su juo bendrauti. Tokie liudytojo pateikti duomenys akivaizdžiai prieštarauja nutarime pateiktam M. K. paaiškinimui, kad jis atvyko į vaikų darželi „(duomenys neskelbtini)“ informuoti darželio direktorę apie teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, o jis kartu su darželio direktore išėjo į kiemą, nes norėjo, kad direktorė jį supažindintų su auklėtoja R. S.. Pažymėtina, kad minėtas asmenų pateiktų duomenų prieštaravimas nebuvo pašalintas, nes nebuvo apklausta vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Ji, t.y. A. G. nurodė, kad vaikų darželio auklėtojai R. S. M. K. paaiškino, kad jis atvyko į darželį bendrauti su dukra E. K., nes taip yra susitaręs su A. G. ir tokia yra teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Nutarimas buvo priimtas nenustačius ar M. K. pateikė tokius duomenis darželio auklėtojai R. S. ir kokiu pagrindu jis teikė tokią informaciją. Minėta jos aplinkybė patvirtina, kad M. K. sąmoningai, tyčia pažeidė teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, o savo elgesį grindė ta pačia teismo nustatyta bendravimo tvarka ir neva suderinta su A. G. bendravimo tvarka. Nebuvo apklausta vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kuri, pasak M. K., jį lydėjo pas E. K. darželio vaikų grupės auklėtoją E. S.. Tokiu būdu nebuvo nustatyta ar M. K. bendravo su vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kada ir kokiu tikslu M. K. bendravo su vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ar tai vyko iki M. K. bendravo su dukra E. K. ar tai įvyko po to, kai M. K., pažeisdamas nustatytą tvarką, bendravo su E. K.. Nebuvo kreiptasi dėl informacijos pateikimo į Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Minėta institucija, pasak M. K., jį informavo, kad jis turi teisę lankyti vaiką vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ savo nuožiūra, o tokie jo veiksmai yra teisėti, nes pagrįsti tėvo teise dalyvauti vaiko auklėjime ir pareiga rūpintis vaiku. Tai, kad M. K. nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius M. K. suteikė tokią informaciją gali patvirtinti A. G. ir J. G., kuriems apie tai buvo pranešęs M. K.. Nebuvo apklaustas A. G. sutuoktinis J. G., kuris bendravo su M. K. po M. K. neteisėto bendravimo su E. K. vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“. M. K. informavo J. G., kad jis turi teisę bendrauti su savo dukra E. K. vaikų darželyje ir kad tokie jo veiksmai nepažeidžia Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos. Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinti M. K. neteisėto elgesio pasekmės, tai, kad mažamečiam vaikui buvo sutrikdyta sveikata, o sveikatos priežiūros specialistas (gydytojas) paskyrė E. K. gydymą receptiniais raminamaisiais „Relanium“. Jos nuomone, skundžiamas nutarimas buvo priimtas nenustačius ir neištyrus visų įvykdyto administracinės teisės pažeidimo nustatymui teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, nesurinkus visų faktinių duomenų, kurie padėtų laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti įvykdyto administracinės teisės pažeidimo aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidus ATPK 248 str., 250 str., 256 str., 257 str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad A. G. 2014-09-03 pareiškime ROIK Nr. 0114000592891 nurodytos aplinkybės buvo patikrintos bei 2014-09-23 nutarimas Nr. 10-12-AT1-1353 nepradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 (3) str. 1 d., teisenos, priimtas griežtai laikantis LR ATPK 250 straipsnio reikalavimų. Remiantis komisariate surinkta A. G. pareiškimo tyrimo medžiaga, nenustatyta faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad M. K. jvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 (3) str. 1 d. Iš M. K. 2014-09- 18 patikslinimo galima spręsti, kad tėvas nori aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime, domėtis jo pasiekimais ir pan. Vien faktas, kad M. K. atvyko į darželį ir tuo, pareiškėjos teigimu, nesilaikė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nesant jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidė vaiko teises, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jo veiksmuose yra LR ATPK 181 (3) str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nesant pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų bei remiantis in dubio pro reo principu, visos tyrimu nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priimtas, remiantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis. LR ATPK 181 (3) straipsnio teisės normos formuluotė yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už vaiko teises apibrėžiančio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - LR VTAPĮ) pažeidimus. LR CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. 2014-09-03 M. K. atvyko į vaikų darželį perduoti direktorei dokumentus ir pasiteirauti apie vaiko adaptaciją naujoje aplinkoje. Išeinant iš darželio kieme pamatė kartu su kitais vaikais žaidžiančią dukrą, todėl paskatintas tėviškų jausmų tik pasiteiravo, kaip jai sekasi ir daugiau su ja nebendravo, todėl traktuoti šiuos M. K. veiksmus, kaip neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokį vaiko teisių pažeidimą, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi nustatyta M. K. bendravimo su nepilnamete dukra E. K. tvarka. Teismo sprendimas, kuriame nustatyta bendravimo su tėvais tvarka, yra vykdomasis dokumentas. Jeigu yra pažeidžiami šios tvarkos nuostatai, ieškovo prašymu antstolis turėtų surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą ir kreiptis į teismą prašydamas už vykdomojo dokumento nevykdymą vienam iš tėvų skirti baudą kito tėvo naudai. Bet kuriuo atveju tai yra civilinės teisės dalykas, kadangi pažeidžiamos ne vaiko, o vieno iš tėvų teisės, todėl savo interesus pusės gali ginti civilinio proceso tvarka, kitų LR VTAPĮ įvardytų vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. G. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, kai laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

2014-09-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus nutarimas priimtas išnagrinėjusi 2014-09-03 užregistruotą A. G. pareiškimą apie tai, kad buvęs sutuoktinis M. K. nesilaiko teismo nutartyje nustatytos bendravimo su dukra E. K. tvarkos. Tyrimo metu A. G. patikslino, kad 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3913-558/2014 buvo nustatyta nepilnametės E. K. bendravimo su tėvu M. K. tvarka. 2014-09-03 M. K. pažeidė bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kadangi minėtą dieną apie 11.00 val. atvyko j vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai nežinant bendravo su vaiku. M. K. tyrimo metu nurodė, kad 2014-09-03 apie 10.50 vai. atėjo į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), susitikti su administracija ir informuoti apie teismo nutartį, dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. K.. M. K. nurodė, kad jam įėjus į vaikų darželį grupė vaikų, tarp kurių buvo ir jo nepilnametė dukra, išeidinėjo į kiemą. Jis kartu su direktore išėjo į kiemą, nes norėjo susipažinti su dukros darželio auklėtoja. Kadangi šalia auklėtojos buvo jo dukra, paklausė vaiko kaip sekasi. M. K. teigė, kad jis neturėjo tikslo susitikti ir bendrauti su dukra, tačiau kaip tėvas norėjo vykdyti savo pareigą domėtis vaiku, dalyvauti jo auklėjime.

Tyrimo metu 2014-09-18 policijos komisariate M. K. išaiškinta, kad jis privalo laikytis 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. K., tvarkos, asmuo supažindintas su administracine atsakomybe dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnyje „Vaiko teisių pažeidimas“.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnis numato atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą neteisėtai trukdant vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, taip pat vaiko atžvilgiu atliekant kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Šiuo atveju svarbu tai, kad įstatymo numatyta draudžiama veika pasireiškia ne bet kokiu, bet arba neteisėtu elgesiu trukdant vaiko teisėms ir laisvėms, arba kitokiu elgesiu, kuris pažeidžia vaiko teises.

Iš surinktos medžiagos matyti, kad tarp buvusių sutuoktinių kilęs civilinis ginčas baigėsi šalių taikos sutartimi, kurią 2014-04-03 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo. Teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra E. K. tvarka numatant, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos M. K., iš anksto suderinęs su A. G. (ne vėliau negu prieš vieną dieną) ir vaikui neprieštaraujant bendrauja su E. K., pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos, du kartus į savaitę nuo 17.00 val. iki 20.30 val. ir kas antrą savaitgalį 24 valandoms nepertraukiamai, grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekančios dienos 19.00 valandos. Nuo 2014-03-03 bendravimui su vaiku nustatomas 4 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu M. K., prieš 2 kalendorines dienas suderinęs susitikimo laiką su A. G. ir vaikų psichologu, dalyvaujant vaikų psichologui, turi teisę susitikti ir bendrauti su E. K.. Pereinamasis laikotarpis gali būti sutrumpintas atsižvelgus į vaikų psichologo pateiktas išvadas. A. G. privalo užtikrinti būtinas sąlygas E. K. bendrauti su M. K. ir pristatyti E. K. vaikų psichologo nurodytu laiku į nurodytą vietą. M. K. privalo suderinti jam tinkamą bendravimo laiką su A. G. ir vaikų psichologu. A. G. ir M. K. išlaidas vaikų psichologo paslaugoms įsipareigoja padengti lygiomis dalimis. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui M. K. iš anksto suderinęs su A. G. (ne vėliau negu prieš vieną dieną) ir vaikui neprieštaraujant bendrauja su E. K., pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos, du kartus į savaitę nuo 17.00 val. iki 20.30 val. ir kas antrą savaitgalį 24 valandoms nepertraukiamai, grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau sekančios dienos 19.00 valandos. Praėjus 6 mėnesiams nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, M. K., savo atostogų metu, iš anksto suderinęs su A. G. (ne vėliau negu prieš 14 kalendorinių dienų) ir vaikui neprieštaraujant, turi teisę pasiimti E. K. iš E. K. gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja M. K. atostogų laikotarpiu (bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų per metus); pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti E. K. į A. G. ir E. K. gyvenamąją vietą.

Byloje neginčijamai nustatytas ir vertinamas faktas, jog 2014-09-03 M. K. atvyko į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tuo metu buvo jo dukra E. K.. Išėjus į lauką M. K. kalbino E. K., tokiu būdu tėvas bendravo su dukra. Vertinant tokį M. K. elgesį kaip galimą pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnyje, būtina atsakyti, ar M. K. elgėsi teisėtai, ar šiuo atveju nebuvo pažeistos vaiko teisės ir laisvės.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bendrais pamatiniais principais reglamentuoja tėvų ir vaikų santykius. Jame numatyta abiejų tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, rūpintis jų ugdymu. Civilinio kodekso 3.170 straipsnis garantuoja kartu su vaiku negyvenančiam tėvui teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šiuo atveju tokios įstatymo garantuojamos teisės ir numatytos pareigos tėvams negali ir neriboja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimas (nutartis) dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo. Įvertinus tai, kad M. K. su dukra susitiko ir trumpai bendravo pasibaigus teismo nutartimi patvirtintoje bendravimo tvarkoje numatytam 4 mėnesių pereinamajam laikotarpiui - nėra pagrindo pripažinti, kad M. K. elgėsi neteisėtai. Pažymėtina tai, kad šalių valia negali pažeisti įstatymais ar kitomis teisės normomis numatytų principų, todėl ir teismo patvirtina šalių sutarta bendravimo su vaiku tvarka iš esmės susijusi su vaiko paėmimu iš jo gyvenamosios vietos, o ne apskritai su bet kokiu susitikimu, bet kokiu tėvo ir vaiko bemartavimu. Draudimo tėvui bendrauti su dukra kitu nei minėtoje teismo nutartyje nurodytu laiku nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laiku nebuvo, jis neegzistuoja ir šiuo metu, todėl pareiškėjos vertinimas, kad M. K. pažeidė teismo nustatytą tvarką yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Kita vertus, šiuo atveju būtina įvertinti ne tik tėvų, bet ir vaiko interesus, būtina spręsti, ar M. K. savo elgesiu nepažeidė arba nesutrukdė E. K. naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT-38-2014). Cituojamos teismų praktikos kontekste įvertinus M. K. veiksmus akivaizdu, kad tėvui atvykus į darželį dukros atžvilgiu nebuvo užfiksuoti jokie fizinės ar psichinės prievartos požymiai, teismas nenustatė, kad kokiu tai būdu būtų suvaržytos E. K. teisės ar laisvės, numatytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Šio įstatymo 24 straipsnis įtvirtina vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais. Pareiškėjos noras ir draudimas tėvui M. K. bendrauti su dukra kitu, nei teismo nutartyje nurodytu laiku ir būdu, akivaizdžiai pažeistų minėto įstatymo 24 str. nuostatas. Tėvo teisė bendrauti su vaiku galėtų būti apribota tik vieninteliu atveju – jei toks bendravimas galėtų pakenkti vaikui. Šiuo atveju tai nėra patvirtinta, pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad dukrai buvo sutrikdyta sveikata - nėra įrodyti byloje jokiais objektyviais duomenimis, to nėra neginčijamai nustatytas, net ir nustačius tai išlieka abejonės pripažinti, kad tokios pasekmės ura tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su vienetiniu tėvo apsilankymu 2014-09-03 vaikų darželyje.

Įvertinęs visą tai teismas konstatuoja, kad 2014-09-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio „Vaiko teisių pažeidimas“ 1 dalyje, yra pagrįstas ir teisėtas, visapusiškai įvertinus bylos duomenis ir faktines aplinkybes teismas M. K. veiksmuose nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. G. skundo netenkinti ir 2014-09-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas